MOKINIŲ TĖVŲ IR MOKYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMAS

1. MOKINIŲ TĖVŲ IR MOKYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMAS RietavoLauryno Ivinskiogimnazijos Tėvų komitetas

2. Šeima ir mokyklayradvipagrindinės ir svarbiausiosauklėjimoinstitucijos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) švietimas apibūdinamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Tokie Lietuvos švietimo politikos siekiai leidžia įtraukti tėvus į mokyklos teikiamą ugdymą.

3. Vienas iš svarbiausių Lietuvos mokyklos uždavinių yra mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Norint, kad vyrautų bendradarbiavimo santykiai, bendruonės narių tolerancija, rūpinimasis vieni kitais, būtina sukurti mokykloje bendradarbiavimo kultūrą, kaip būtiną sąlygą siekiant geresnių rezultatų. Mokyklos bendradarbiavimo kultūros samprata yra gyvybiškai svarbi jos tobulinimo dalis. Todėl visa mokyklos bendruomenė, kurią sudaro moksleiviai, pedagogai, administracija, tėvai, turėtų padėti kurti mokyklos bendradarbiavimo kultūrą, ją plėtoti. O tam reišmės turi kompetetinga, racionali demokratiniais principais grindžiama vadyba, kurioje įvairiais lygmenimis dalyvauja visi bendruomenės nariai. Išskirtinis vaidmuo tenka įstaigos vadovui. Jam reikia sužadinti mokyklos bendruomenę.

4. Ilgą laiką bendradarbiavimas buvo aiškinamas tik vienpuse informacija apie vaiko pasiekimus mokykloje per klasės ar visuotinius tėvų susirinkimus. Dabar mokyklose turi būti kuriamos programos, kuriomis siekiama lygiaverčio bendradarbiavimo tarp administracijos, klasės mokytojų ir tėvų. Šių grandžių bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis.

5. Bendravimas yra bendradarbiavimo pagrindas, tačiau vien tik bendravimas neužtikrina bendradarbiavimo.

6. Bendradarbiavimas - žmogaus siekis darniai veikti su kitais žmonėmis, pasirengusiais padėti ir paremti, siekiant bendro tikslo, tai elgesys ir procesai - suprantami kaip žmonių veiklos pagrindas, ant kurio galima kurti ir išlaikyti tvirtas demokratines bendruomenes.

7. Bendradarbiavimas atsiranda tik tada, kai individus ar grupes sieja idėjos, sukuriami santykiai, paremti lygiomis teisėmis, pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.

8. Mokytojai - bendradarbiavimo su tėvais organizatoriai.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad klasės auklėtojo pareigybė, įpareigoja auklėtoją rūpintis visu ugdymo procesu. Mokytojo domėjimasis ugdymo naujovėmis, atvirumas aplinkai verčia mokinių tėvus aktyviau įsijungti į klasės, mokyklos gyvenimą. Mokytojas radęs bendrą kalbą su šeima, įgyja bendro darbo sąjungininkų.Mokytojai, siekdami visapusiškai ugdyti jaunąją asmenybę, turi nuolat glaudžiai bendrauti ir bendradarbiausti su vaiko šeima. Tinkamai pasirinktos mokytojo, kaip auklėtojo, veiklos kryptys: įgyti pedagoginiai mokėjimai; asmeninės savybės bei gebėjimai; domėjimasis ugdymo naujovėmis verčia mokinių tėvus aktyviau įsijungti į klasės ir mokyklos gyvenimą.

10. Tėvai - ugdymo partneriaiNors bendradarbiavimo sistemos mokykloje iniciatoriumi ir organizatoriumi laikytinas mokytojas, bendradarbiavimo mokykloje vyksmui svarbūs ir visi kiti mokyklos bendruomenės nariai.

11. S.Dapkienė mokytojo bendradarbiavimo su mokinių tėvais uždavinius formuluoja taip: • Pažinti ir nuolat tirti mokinio šeimą; • Sistemingai nagrinėti šeimos ir mikroaplinkos poveikį vaiko asmenybei, o esant neigiamai šeimos įtakai (amorali, asociali šeima) šalinti jos poveikį vaikui; • Organizuoti bendrus mokyklos ir šeimos pedagoginius veiksmus vaikų auklėjimo ir mokymo procese; • Kurti klasės bendruomenę ir skatinti tėvus aktyviai dalyvauti mokyklos ir klasės gyvenime; • Pedagogiškai šviesti ir mokyti šeimą.

12. S.Dapkienė teigia, kad tėvai galėtų būti kaip partneriai ir atlikti vienus ar kitus įsipareigojimus: • Būti klasės (mokykloje) popamokinių renginių organizatoriai, talkininkai ir paprasčiausiai - dalyviai; • Vadovauti būreliams, nors trumpą laiką; • Užimti pamokas, kai mokytojas suserga ar reikia trumpam išvykti. Nauda čia didžiulė ir abipusė: keliamas tėvų autoritetas, tėvai mokosi geriau suprasti ugdymo procesą; • Gaminti įvairias priemones renginiams ar dalojamąją medžiagą pamokoms; • Rašyti kvietimus, skelbimus, gaminti apdovanojimus; • Dalyvauti planuojant, diagnozuojant mokyklos gyvenimą, parengti anketas ir jas pildyti; • Leisti klasės biuliotenius ir kt.

13. Tėvai yra neatskiriama mokyklos bendruomenės dalis. Todėl jie kaip patneriai turėtų aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime: domėtis ugdymo proceso organizavimu; dalyvauti planuojant ugdomąją veiklą; sudarant mokyklos mokymo turinį; padėti organizuoti mokyklos popamokinę veiklą; remti mokyklą moraliai ir materialiai; reikalauti iš pedagogų profesionalaus pasirengimo.

14. Efektyvus veiklos planavimas - sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas

15. Kiekviena veikla prasideda nuo planavimo ir vykdymo. Planas reikalingas sėkmingam mokyklos bei klasės veiklos tobulinimui. Literatūros analizė rodo, kad mokytojui yra patikėtas svarbiausias ir atsakingiausias uždavinys - vaiko ateities kūrimas. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais bus veiksmingas, jei bus siekiama bendro tikslo. Todėl mokytojui svarbu išaiškinti tėvams ir pačiam gerai įsisąmoninti tikslus, kurių turėtų siekti kartu su šeima.

16. Bendradarbiavimo kultūros mokykloje kūrimas

17. Demokratiškas vadovas skatina bendravimą, stengiasi išmokyti pavaldinius domėtis visos organizacijos problemomis, suteikti jiems informacijos, skatina priimti ir įvertinti sprendimus. Suprasdami bendradarbiavimo kultūros svarbą, visi mokyklos bendruomenės nariai, pagal galimybes, privalo prisidėti prie jos plėtojimo ir kūrimo. Vadovo, mokytojų ir mokinių tėvų santykiai yra svarbus veiksnys, lemiantis sėkmingą mokyklos iniciatyvą.Bendradarbiavimo kultūra yra kiekvienos mokyklos laimėjimas ir svarbiausias mokyklos tobulinimo elementas. Bendradarbiavimo kultūrai būdinga tarpusavio parama, bendras darbas ir esminis sutarimas dėl švietimo vertybių, skatina ir padeda tobulėti vadovui, mokytojui, mokinių tėvams.

18. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo organizavimas

19. Bendradarbiavimo sistemos mokykloje iniciatoriumi ir organizatoriumi laikytinas mokytojas. Mokytojo veikla turi būti nukreipta palankios atmosferos bendradarbiavimui kūrimui - laisvos, nevaržomos, šiltos, skatinančios atvirumui. Tai labai svarbi sąlyga, lemianti mokinių tėvų aktyvumą mokymo procese. Svarbus ir mokyklos mikroklimatas. Nuo jo priklauso ir mokytojų, ir mokinių tėvų aktyvumas bei jų bendradarbiavimo mokymo proceso kokybė.

20. Mokytojui telkiant bendruomenę tikslai galėtų būti: • Formuoti teigiamą mokyklos įvaizdį tarp tėvų; • Skleisti informaciją apie mokyklą ir joje vykstančius procesus; • Nustatyti ir išsiaiškinti klasės bendruomenės veiklos prioritetus; • Kurti bendrus bendravimo santykius, parodyti tėvams, kad jie yra svarbūs, reikalingi ir laukiami; • Formuoti nuostatą, kad tėvai gali būti aktyvūs vaikų mokymosi pagalbininkai; • Formuoti nuostatą, kad teisingas vaikų auklėjimas priklauso nuo tėvų pedagoginės kultūros ir takto; • Įtraukti tėvus į klasės, mokyklos diagnozavimą, veiklos planavimą; • Siekti, kad tėvai taptų aktyviais mokyklos partneriais.

21. Aktyvi mokytojų ir mokinių tėvų veikla priklauso nuo to, kaip tėvai ir mokytojai supranta ir priima vieni kitų pasiūlymus, patarimus, reikalavimus, kritiką ar įsikišimus, ar nustatyti jos narių poreikiai, ar pakanka abiejų pusių norų ir pajėgumo psręsti iškylančius ugdymo uždavinius.

22. Svarbu tinkamai pasirinki bendradarbiavimo formas: • Tėvų susirinkimai; • Tėvų pedagoginis švietimas; • Informacijos skleidimas; • Susirašinėjimas; • Mokinių lankymas; • Skatinimas bendradarbiauti su tėvais namuose; • Pamokų problemų sprendimas, bendradarbiaujant su tėvais; • Bendradarbiavimo ugdymas (pačių tėvų organizuota ugdomoji veikla); • Individualus darbas; • Bendri renginiai, šventės, išvykos; • Specialistų konsultacijos; • Dalyvavimas savivaldoje; • Anketiniai tyrimai; • Bendradarbiavimas su tėvais per pamokas (tėvai veda pamokas); • Atvirų durų savaitės; • Pasikeitimas žiniomis.

23. AČIŪ UŽ DĖMESĮ Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos tėvų komitetas