Prekyba žmonėmis ir prostitucija. Prevencija ir pagalba aukoms

1. Prekyba žmonėmis ir prostitucija. Prevencija ir pagalba aukoms

2. Kas tai yra–prekyba žmonėmis?

3. Terminas “Prekyba žmonėmis” Lietuvoje naudojamas palyginti neseniai – kaip reiškinys, prekyba žmonėmis Lietuvoje oficialiai pripažinta tik 1998 metais.

4. JTO 2000 m. apibrėžimas: a) Prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, pervežimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą naudojant gąsdinimus, jėgą ar kitas prievartos formas, apgaulę, sukčiavimą, piktnaudžiavimą valdžia ar pasinaudojant kito asmens pažeidžiamumu arba duodant ar gaunant mokestį ar kitokią naudą siekiant gauti sutikimą asmens, kurio įtakoje yra kitas asmuo, pastarojo išnaudojimo tikslais. Išnaudojimas apima prostituciją ar kitokį seksualinį išnaudojimą, prievartinį darbą ar paslaugas, vergiją ar į vergiją panašią veiklą, arba organų pašalinimą.

5. b) Į prekybos žmonėmis aukos sutikimą būti laikomai išnaudojimo situacijoje, apibrėžtoje paragrafe (a), neatsižvelgiama, jei jis buvo išgautas naudojant paragrafe (a) išvardintas prievartos, apgaulės ar kontrolės priemones.c) Vaiko verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas išnaudojimo tikslais laikomas prekyba žmonėmis net jei nebuvo panaudotos aukščiau išvardintos priemonės.d) Vaikais laikomi asmenys iki 18 metų. (UN Protocol, 2000)

6. Visame pasaulyje sutinkama, kad prekyba žmonėmis yra vergijos forma, pažeidžianti prigimtines žmogaus teises.

7. Per pastaruosius 30 metų pasaulyje požiūris į prostituciją ir pornografiją tapo liberalesnis. Pornografija pradėta vadinti “erotika”, ar “suaugusiųjų video”, prostitucija – seksualinės paslaugos ar sekso darbas, suteneriai – trečios šalies biznio atstovai ir pan. Tokiu būdu iškraipoma reiškinio esmė.

8. Prekybos žmonėmis mastai pasaulyje

9. Prekyba žmonėmis šiuo metu laikoma vienu pagrindinių nusikalstamo pasaulio pelno šaltinių. Oficialių šaltinių teigimu, kasmet pasaulyje parduodama 800-900 tūkstančių žmonių. Kai kurių ekspertų teigimu, šie mastai siekia net 4 milijonus per metus.

10. Prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje

11. Ekspertų vertinimu, Lietuvoje prekybos žmonėmis mastai yra didžiausi tarp Baltijos valstybių, tačiau oficialios statistikos nėra.

12. Iš Lietuvos kasmet išvežama apie per 1200 moterų (Vilniausapygardosprokuratūrosduomenys)2011 m. nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 33 asmenys (2007 m. - 77)

13. Tikslo šalys • Anksčiau, t.y. Paskutiniojo XX a. dešimtmečio viduryje, tai buvo pietinės šalys – Turkija, Graikija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis. • Dabar pagrindiniai srautai driekiasi į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Olandiją, Prancūziją, Švediją. • Populiarėja egzotinės tikslo šalys, pavyzdžiui, Japonija.

14. Tačiau taip pat nemažai moterų prievarta dirba prostitutėmis ir čia, Lietuvoje. Ekspertų vertinimu, Lietuvoje prostitucija užsiima nuo 3 iki 10 tūkst. moterų.

15. Prekybos žmonėmis formos

16. , Skiriamos šios prekybos žmonėmis formos (pagal JTO prekybos žmonėmis apibrėžimą): • Prostitucija ar kitoks seksualinis išnaudojimas; • Prievartinis darbas ar paslaugos; • Vergija ar į vergiją panaši veikla; • Organų šalinimas. • Prievartinė santuoka.

17. Naujos formos Žmonių pardavimas ir išnaudojimas nusikalstamai veiklai: Narkotikų pervežimas Vagystės, elgetavimas Surogatinė motinystė

18. Prekyba žmonėmis yra reali grėsmė bet kokio amžiaus, socialinio statuso ar lyties žmogui. Tik dėl skirtingų išnaudojimo formų pavojus vaikinams ir merginoms yra šiek tiek skirtingas, specifinis.

19. Prekybos moterimis formos: • Išnaudojimas seksualinių paslaugų versle. Išnaudojamų moterų amžius smarkiai pajaunėjo. Amžiaus vidurkis – 15-25 metai. • Priverstinė santuoka. Dar vadinama “žmonos paštu”. Nukentėjusios įtraukiamos į prekybos žmonėmis verslą, gundomos geru vedybiniu gyvenimu užsienyje. • Išnaudojimas namų ūkyje. • Išnaudojimas pramonėje ar žemės ūkyje; • Priverstinis gimdymas. Jaunos moterys gali būti priverstos gimdyti vaikus nuo žinomo ar nežinomo tėvu su sąlyga, kad paskui turės vaiką atiduoti. • Narkotikų pervežimas. Pavyzdžiui, prekeiviai už tariamą išlaisvinimą iš viešnamio paprašo nuvežti siuntinį į kitą valstybę, prižadėdami, kad atlikusios šį darbą, galės grįžti namo.

20. Pavojai vaikinams/vyrams: • Priverstinis darbas žemės ūkyje, pramonėje, statybose. Išnaudojimas prasideda, kai žmogus neturi teisės pasitraukti iš tos veiklos, dirba už menamą skolą ar tiesiog įkalintas kokiose nors patalpose, yra šantažuojamas, jam nemokami pinigai. • Priverstinis įtraukimas į nusikalstamą veiklą. Tai gali būti narkotikų, ginklų gabenimas, vagystė, žmogžudystė, žalos darymas. Nusikaltimai daromi už skolą, esant fiziniam ar psichologiniam smurtui. • Seksualinių paslaugų teikimas. Turi teikti seksualines paslaugas kitiems vyrams. • Išnaudojimas pornografijos gamybai. Dažniausiai išnaudojami nepilnamečiai ir mažamečiai. • Pardavimas į armiją, teroristų/smogikų grupuotes. Tai nauja prekybos vyrais/vaikinais forma.

21. Išnaudojimo grėsmė vaikams: • Pornografijos gamyba. • Prostitucija (tiek mergaitės, tiek berniukai). • Elgetavimas, priverstinis darbas, vagystės. • Organų šalinimas.

22. Priežastys, turinčios įtakos prekybos žmonėmis augimui

23. Prekyba moterimis ir vaikais neatsiranda iš nieko – esama daugelio veiksnių, didinančių išnaudojimo riziką: bloga ekonominė padėtis, pašliję santykiai šeimoje, socialinių įgūdžių stoka. Viso to pasekmė – neišplėtotas socialinių ryšių tinklas, kuris mažina pagalbos šaltinių galimybę. Ekonominė šalies gerovė nėra pagrindinė ar, juo labiau, vienintelė prekybos žmonėmis priežastis.Pagrindinė priežastis – lyčių nelygybė (didžioji dauguma aukų – moterys ir merginos)

24. Pajamos • Aukštas nedarbo lygis Lietuvoje. Skurdas verčia žmones ieškoti pačių paprasčiausių pajamų šaltinių. • Perspektyvų nebuvimas. Maži atlyginimai. • Jaunimui pagrindinis pinigų šaltinis yra tėvai, bet ne visi tėvai gali jų duoti, o jei ir duoda, tai labai kontroliuoja išlaidas. • Kadangi vyrauja nuostata, kad “juodas darbas” nėra tinkamas jaunimui, ieškoma kitokių būdų kaip galima greitai užsidirbti (anomija).

25. Laisvalaikis • Jauni žmonės nėra pakankamai užimti. Asmuo, neturintis savo interesų ir greitai pasiduodantis kitų įtakai, yra lengvas prekiautojų žmonėmis grobis. • Nuostata “Lietuvoje nėra kas veikti. Čia nieko nepasieksi”.

26. Bendraamžių ir aplinkos įtaka • Bendraamžių suformuotos nuostatos (“Reikia varyti iš Lietuvos, nes čia nieko gero”, “”Tūsams” būtinos mergos pasilinksminimui”, “Mergina menkai vertinama, jei neturi vaikino”...) yra sunkiai pakeičiamos ir gali padaryti jauną žmogų mažiau atsparų prekeiviams žmonėmis. Pusė jų darbo jau atlikta: nereikia ilgai įkalbinėti, įrodinėti, užtenka pasiūlyti bet kokį, net aiškiai nerealų darbą.

27. Visuomenės informavimo priemonių įtaka • Formuojami mitai apie darbą užsienyje (“Ten laukia aukso kalnai”). • Žiniasklaida, reklama, kiti informacijos šaltiniai dažnai sudaro įspūdį, kad moters asmenybės pagrindas yra jos kūnas ir seksualumas. • Dažna filmų herojė yra prostitutė, kuri vaizduojama kaip savarankiška, išvaizdi, savimi pasitikinti, bendraujanti. Todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad būtent prostitutės “karjera” ir suteikia šias asmenines savybes, kurios vertinamos visos visuomenės. • Pateikiama daug pikantiškų dalykų, pavyzdžiui, “paslaugų” kainos. Ši informacija yra tik labai vienpusiška, nes joms lieka nežymi atlyginimo dalis.

28. Visuomenės informavimo priemonių įtaka Svarbu jaunimui parodyti ir kitą kainą, kurią moka žmogus už savo kūno pardavimą: • Žala sveikatai ir rizika gyvybei; • Visuomenės stigmatizuojantis ir nepalaikantis požiūris; • Priklausomybė nuo sutenerio ir asmeninės laisvės praradimas; • Nutrūkę santykiai su šeima; • Sumažėjęs draugų ratas; • Dažna klientų taikoma prievarta; • Atimti pinigai, t.t.

29. Moters padėtis visuomenėje • Nelygiavertėje visuomenėje moteris turi aptarnauti namus, šeimą, taip pat ir vyrą. Jeigu vyras turi finansinių galimybių, būdamas tokioje visuomenėje, jis įsitikinęs, kad moterį galima laisvai pirkti seksualiniams poreikiams tenkinti. • Lietuvoje lygybė oficialiai, tačiau realiai ir čia moterų teisės pažeidžiamos. Pareigų moteriai priskiriama daugiau, vyrams labiau atleidžiamos jų nuodėmės, ir t.t. • Esant seksualiam vyro dominavimui šeimoje, moteris į lytinius santykius ima žvelgti kaip į “prekybą”: seksu atsilyginama už vyro gerą elgesį, dėmesį, dovanas, galiausiai - už pinigus.

30. Santykiai šeimoje • Nepilna šeima, agresyvus tėvų elgesys vaikų atžvilgiu, šeimos narių priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų skatina jaunuolius iš tokių šeimų trauktis iš šeimos gyvenimo ir šlietis prie “naujų” draugų. Todėl didėja rizika būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklus. • Konfliktai su tėvu, seksualinė prievarta šeimoje skatina jaunuolius kuo greičiau tapti nepriklausomais nuo tėvų ir rinktis rizikingus pinigų užsidirbimo būdus. • Išvykimas dirbti į užsienį – tai ir mėginimas pabėgti iš šeimos, kartais ir nutraukti ryšius su tėvais.

31. Savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi • Kartais jaunuoliai iškreiptai supranta, kas yra savarankiškas gyvenimas. Ypač dažnai manoma, kad savi pinigai ir reiškia, kad jau esi savarankiškas. Tačiau savi pinigai reiškia tik finansinę nepriklausomybę, ir jeigu jaunuolis neturės savo nuomonės, pasirinks kitų primestą gyvenimo būdą, jis nebus savarankiškas žmogus. • Savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi turi lemiamą vaidmenį, kai vaikinas ar mergina susiduria su prekybos žmonėmis pavojais – pasiūlymais.

32. Seksualinės žinios • Nepakankamos žinios apie lytinį gyvenimą gali lemti, kad merginos bus lengviau suviliojamos sekso darbui (nuostatos kaip “vyras negali gyventi be sekso”, “prostitucija gyvavo nuo senovės; kol vyrai bus, bus ir prostitucija”). • Supratimas apie viešnamius dažnai suformuotas filmų, kurie visiškai skiriasi nuo realybės.

33. Kitos priežastys • Interneto plėtra. Išaugo naujų merginų, kurios išnaudojamos interneto pornografijai, poreikis. • Žemas teisinis išprusimas. Merginos įbauginamos, todėl net nebando gauti pagalbos. • Mokyklos nelankymas. Didėja asocialių grupių įtakos rizika. • Vaikystėje patirta seksualinė prievarta.

34. Kita medalio pusė Prekybos žmonėmis plitimą skatina ir besiplėtojanti išsivysčiusių šalių sekso ir pramogų industrija, kurios vietinė “darbo rinka” negali ar nenori užpildyti. Tad procesą veikia ir išstumiantys (iš Lietuvos) veiksniai, ir pritraukiantys (į kitas šalis) – pigios seksualines paslaugas teikiančios “darbo jėgos” paklausa.

35. Kaip jauni žmonės tampa prekybos žmonėmis aukomis?Verbavimas

36. Šiuo metu pagrindinis būdas įtraukti Lietuvos moteris ir merginas į sekso industriją užsienyje – tai apgaulė ir pažadai: • Per skelbimus laikraščiuose (darbas, mokslas užsienyje); • Per internetą (skelbimai, pokalbių svetainės); • Per neformalius tinklus (pažįstami, giminės); • Per specialius agentus (profesionalūs verbuotojai); • Per nelegalias turizmo, įdarbinimo ar mokslo užsienyje agentūras; • Per pažinčių tarnybas, fiktyvias santuokas; • Per SMS žinutes, kt.

37. Verbavimas: • Grupinis. Dažniausiai merginos žino ar nutuokia kelionės tikslą. Grupės gali būti formuojamos kaip: a) šokėjų grupė; b) turistų grupė; c) studentų/mokslo grupė. • Individualus: a) atsitiktinis. Ieškoma bet kokios merginos. b) tikslinis/personalizuotas. Nusižiūrima konkreti mergina.

38. Verbuotojai • “Seni geri draugai” ar net giminės; • Nauji draugai, “kieti vaikinai” ar merginos; • Tariami vaikinai; • Profesionalūs verbuotojai; • Šantažuotojai; • Užsieniečiai “jaunikiai”.

39. Verbavimas kol dar Lietuvoje • “Gero, padoraus” darbo pažadai (indų plovėja, slaugė, padavėja, auklė, kt.); • Siūlant didelius pinigus; • Siūlant “gražų ir lengvą” gyvenimą, “pasidairyti po pasaulį”; • Įstumiant į skolas; • Primenant menamas skolas: bandoma įteigti, kad renkant informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus jau investuota tam tikra suma, kurią jaunuolis privalo atidirbti. • Šantažas ir gąsdinimai.

40. Asmenų pardavimas užsienyje: • Tiesioginis. Žmogus parduodamas kaip bet kuri kita prekė, dažnai jam nežinant. Pasipriešinus naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. • Netiesioginis. Žmogus įstumiamas į dideles (neretai menamas) skolas. Tokie atvejai tampa vis dažnesni, tik labai sunku įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad viskas vyksta su asmens žinia ir sutikimu, tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai.

41. Tipinė netiesioginio pardavimo schema • Siūlomas geras ir, dažniausiai, padorus darbas užsienyje bei geras atlyginimas. • Sutvarkomi išvykimo dokumentai (nors dažnai to visai nereikia) ir nuperkamas bilietas. • Atvykus – pažadėto darbo nėra. Kito panašaus darbo taip pat nesiūlo. Katastrofiškai ima augti skolos. • Dažnai atimami pasai ir kiti dokumentai, pačiam ieškotis darbo darosi neįmanoma. • Reikalaujama tuoj pat grąžinti skolas. Antraip – gąsdinimai ir fizinė prievarta. • Vienintelis siūlomas darbas – prostitucija ar vergiškas darbas. • Nematydamas išeities žmogus sutinka daryti viską, ko reikalaujama, kad galėtų atiduoti skolas. • Realiai išbristi iš skolos ir šio verslo yra beveik neįmanoma.

42. Rizikos grupė

43. Amžius. Prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra jaunos 16 – 26 metų moterys. Apie 10% aukų yra nepilnametės. • Išsilavinimas. Daugiau nei pusė moterų turi ne aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, neturi jokios specialybės. • Tautybė. Dauguma – lietuvės, tačiau yra ir rusių, lenkių. • Šeimyninė padėtis. Didelė moterų dalis – netekėjusios ar išsiskyrusios. • Užimtumas ir materialinė padėtis. Dauguma neturi nuolatinio darbo, materialinė padėtis bloga ar kritiška. • Tėvų šeima. Beveik pusė merginų auga nepilnoje šeimoje, pas senelius, globėjus, vaikų globos namuose ar internatinėse mokyklose. Kita dalis – iš “normalių” šeimų. • Priklausomybės.

44. Nelegalus darbas užsienyje:UŽ ir PRIEŠ

45. Darbas Lietuvoje

46. Darbas užsienyje

47. Pavojingi skelbimai: • Siūloma greitai atliekama paslauga (“greitai surandamas darbas” ir pan.) • Dėmesys kreipiamas į patikimumą (“siūlome LEGALŲ darbą” ir pan.) • Išlaikomas anonimiškumas – pateikiamas tik mobilus telefonas ar elektroninis paštas, nėra konkretaus adreso • Viliojimas dideliu atlyginimu • Nedideli reikalavimai išsilavinimui ar profesiniams gebėjimams • Paskiriami susitikimai gatvėje ar viešoje vietoje – kavinėje ar pan. • Nereikalingi užsienio šalies kalbos įgūdžiai

48. Nelegalaus darbo pasekmės: • Bauda ar laisvės atėmimas • Deportavimas • Sunkus, menkai apmokamas ir neprestižinis darbas • Įstatyminės apsaugos nebuvimas • Nenormuotas darbas, kartais be poilsio dienų • Nėra atostogų ir negalima pasiimti laisvų dienų sergant • Galimybė, kad nebus sumokėtas sutartas atlyginimas • Galimybė, kad bus sumokėta tik dalis pinigų, uždirbtų sunkiu darbu • Neprieinama medicininė pagalba ir būtiniausi vaistai • Didelė traumų rizika, o patyrus traumą ar sužalojimą, nėra kompensuojama • Gyvenimas baimėje, patiriant prievartą, smurtą, pažeminimą

49. Mitai ir realybė

50. Draugo, pažįstamo ar giminaičio pasiūlymas dirbti užsienyje yra patikimas. Didelė dalis parduotų asmenų prisipažįsta, kad važiuoti dirbti į užsienį juos prikalbino būtent pažįstami, draugai ar net giminaičiai. • Jei įdarbinimo užsienyje kompanija reklamuojasi spaudoje, tai ji – legali. Vieša reklama visiškai nereiškia, jog firma – legali. • Prekiautojai žmonėmis visuomet atrodo kaip nusikaltėliai, juos galima atskirti iš išvaizdos. Priešingai, kartais jie atrodo labai padorūs ir patikimi, turi šeimą, vaikų.