180 likes | 497 Views
Projekt ą p areng ė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos 2ė klasės mokinės Milda Basevičiūtė ir Gintarė Cibulskytė Mokytoja – Birutė Putnienė. Radiologija Kauno klinikose. Turinys:. Įžanga Rentgenoskopija Rentgenografija Ultragarsiniai tyrimai (UG) Kompiuterinė tomografija (KT)
E N D
Projektą parengė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos 2ė klasės mokinės Milda Basevičiūtė ir Gintarė Cibulskytė Mokytoja – Birutė Putnienė RadiologijaKaunoklinikose
Turinys: • Įžanga • Rentgenoskopija • Rentgenografija • Ultragarsiniai tyrimai (UG) • Kompiuterinė tomografija (KT) • Radionuklidinė diagnostika • Rentgeno diagnostinis kabinetas • Įdomūs faktai • Išvada
Projekto tikslas: sužinoti apie įvairias radiologinių tyrimo metodikas, kai kurių diagnostinių aparatų rūšis, jų veikimo principus, poveikį žmogui. Susipažinti su rentgeno kabinetu Kauno Klinikose.
Įžanga Nežiūrint to, kad jau daugiau kaip 100 metų prabėgo nuo tų, visai medicinai reikšmingų 1895 m. (kuomet buvo atrasti X spinduliai) ir 1896 m. (atradus radioaktyvumą), radiologija vis tiek išlieka viena jauniausių medicinos sričių. Radiologija – labai sparčiai besivystanti ir nuolat tobulėjanti medicininės diagnostikos rūšis, kurios pažangą neabejotinai lemia šiuolaikiniai mokslo laimėjimai, naujausi fizikos, chemijos ir kitų mokslų atradimai. Radiologija yra mokslas apie spindulinę energiją ir jos sąveiką su žmogaus organizmu, apie spindulinės energijos pritaikymą organizmo sandarai tirti, ligoms pažinti ir gydyti.
Rentgenoskopija • Rentgenoskopija (fluoroskopija) - objektų peršvietimas rentgeno spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane (perėjusi pro paciento kūną rentgeno spinduliuotė sukelia šviesai jautraus ekrano sluoksnio švytėjimą). • Anksčiau vaizdas būdavo analizuojamas švinuoto stiklo ekrane, tačiau ekrano švytėjimas būdavo silpnas ir detales tebuvo galima įžiūrėti tik tamsoje. Šiuo metu pirminio vaizdo švytėjimas fluorescuojančiame ekrane daug kartų (apie 5000) sustiprinamas elektroninio optinio stiprinimo sistema ir perduodamas į televizijos sistemą. • Šiuolaikinės skaitmeninės rentgenoskopinės sistemos turi dinaminį skaitmeninį detektorių– skaitmeninis filmuotas vaizdas tyrimo metu matomas aparato monitoriuose, išsaugomas skaitmeniniame formate ir vėliau gali būti analizuojamas kompiuterinėse radiologinių vaizdų vertinimo stotyse. • Rentgenoskopijos metu galima stebėti organų judesius, kontrastinės medžiagos judėjimą organuose, įvairiose projekcijose, įvertinti ne tik struktūrinius, bet ir funkcinius pokyčius, kuriuos galima fiksuoti serijinėse rentgenogramose, vaizdo ar skaitmeniniame įraše. Pagrindinis rentgenoskopijos trūkumas – santykinai didelė paciento ir tiriančiojo radiologo apšvita.
Rentgenografija • Rentgenografija – metodas, kai vaizdas fiksuojamas rentgeno juostoje. Vaizdą tiesiogiai perduoda pro tiriamąjį kūną perėjusi spinduliuotė. Rentgeno juostos jautrios ir šviesos spinduliams, todėl jos įdedamos į kasetes, saugančias nuo šviesos, bet praleidžiančias rentgeno spinduliuotę. • . Rentgeno spinduliuote perduotas ir cheminiu būdu išryškintas vaizdas rentgeno juostoje vadinamas rentgenograma (radiograma). Ji apžiūrima ant specialaus šviesos šaltinio – negatoskopo.
Tos juostos vietos, į kurias krito intensyvesnė rentgeno spinduliuotė, veikiamos fotocheminių medžiagų, atrodo tamsesnės, nes rentgenografinis vaizdas negatyvus. • Rentgenografija turi daugiau teigiamų savybių negu rentgenoskopija: vaizdas daug ryškesnis, geriau matyti labai smulkios detalės (geresnė skiriamoji geba), nuotrauka yra dokumentas, kurį galima ilgai saugoti, demonstruoti, lyginti su kartotinėmis rentgenogramomis. Svarbiausia – rentgenografijos metu pacientai apšvitinami daug mažiau nei rentgenoskopijos metu, personalas visai išvengia apšvitos. Todėl visada, jei galima, pirmenybę, pasirenkant tyrimo metodą, reikia teikti rentgenografijai. Be to, rentgenografiją galima atlikti ne tik rentgeno kabinete, bet ir operacinėje, palatoje prie paciento lovos ar karo lauke. (Pav. - dubens srities apžvalginė rentgenograma)
Ultragarsiniai tyrimai • Ultragarsinė diagnostika (echoskopija) – spindulinės diagnostikos metodas, padedantis greitai ir be žalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą, kraujotaką, judesius, taip pat patologinius pokyčius. • Echoskopija (kitaip – sonoskopija, echografija, sonografija, ultrasonografija) – neintervencinis padedantis realiu laiku užrašyti net mažiausius organizmo biologinių audinių tankumo pokyčius, neturintis jonizuojančio poveikio, gana pigus ir paprastai atliekamas tyrimo metodas • Ultragarso bangų savybė – silpnas skvarbumas per orą ir kaulus riboja plaučių ir kaulų tyrimus.
Ultragarso sklidimo biologiniuose audiniuose fizikiniai pagrindai • Minkštieji audiniai praleidžia ultragarso bangas. Jų veikiamos dalelės juda pirmyn ir atgal ta pačia kryptimi kaip ir ultragarso spinduliuotė. Ji juda pirmyn, sukeldama audinio tankėjimą ir retėjimą. Minkštuosiuose audiniuose ultragarso sklidimo greitis (c) svyruoja nuo 1480 m/s riebaluose iki 1600 m/s raumenyse. Bet kurios sistemos vaizdų skiriamoji geba priklauso nuo spinduliavimo bangos ilgio. • Medicinai naudojamos mechaninės vibracijos, kurių dažnis yra milijonai ciklų per sekundę. Santykis tarp bangos ilgio (λ) ir dažnio (f) yra λ=c/f. Fizikine prasme ultragarsinis tyrimas pagrįstas ultragarso bangos sklidimu minkštuosiuose audiniuose. Kai ultragarso banga, sklisdama viena terpe, susiduria su kitos terpės paviršiumi, kuris yra plokščias, ji lūžta tam tikru kampu. Jis priklauso nuo bangos kritimo kampo ir nuo ultragarso greičio abiejose terpėse. Minkštuosiuose audiniuose ultragarso sklidimo greičiai yra panašūs, todėl bangos kryptis nesikeičia, kai ji sklinda per dviejų terpių ribą.
Kompiuterinė tomografija • Kompiuterinė tomografija – rentgeninis tyrimo metodas, pagrįstas nevienodu rentgeno spinduliuotės sugėrimu audiniuose ir organuose. Tačiau skirtingai nei paprasto rentgeninio tyrimo metu, rentgeno spinduliuote paveikiama ne plati organizmo sritis, o tik tam tikri jo sluoksniai. • KT aparato rentgeno vamzdis spinduliuoja siaurą rentgeno spinduliuotės sluoksnį ir sukasi apie tiriamąjį objektą. • Perėjęs pro tiriamąjį objektą jau pakitęs ir susilpnėjęs rentgeno spinduliuotės pluoštas užrašomas ne rentgeno juostoje, o specialiais daug jautresniais detektoriais, kurių skaičius bei išdėstymas priklauso nuo aparato. • Tyrimo metu pacientas juda KT aparato angos kryptimi, o detektoriai ir rentgeno spinduliuotės šaltinis nuolat sukasi aplinkui tiriamąjį. Taip gaunamas sluoksninis įvairių organizmo sričių vaizdas. Ši informacija apdorojama kompiuteriu ir pateikiama KT aparatų monitoriuose kaip vaizdai.
Radionuklidinė diagnostika • Radionuklidinė diagnostika – mokslas apie ligų diagnozavimą radioaktyviosiomis medžiagomis. Radionuklidinės diagnostikos istorija glaudžiai susijusi su branduolinės fizikos istorija. • Kai 1896 m. A. Bekerelis atrado radioaktyvumą, o 1898 m. M. Sklodovska-Kiuri ir P. Kiuri – radį, netrukus radioaktyviosiomis medžiagomis pacientai buvo ne tik gydomi, bet ir tiriami. Labai dažnai jos taikomos diagnostikai po 1934 m., kai I. ir F. Žolio-Kiuri gavo pirmąjį dirbtinį radioaktyvųjį izotopą. • Radionuklidinei diagnostikai naudojamos radioaktyviosios medžiagos - izotopai ir izomerai. Izomerai visada būna radioaktyvūs. Izotopai gali būti stabilūs ir radioaktyvūs. Stabilių ir radioaktyvių izotopų cheminės savybės tokios pačios ir jų apykaita organizme nesiskiria, bet tik radioaktyvūs izotopai pasižymi jonizuojančia spinduliuote, kurią galima užregistruoti, todėl pastarieji ir naudojami radionuklidinėje diagnostikoje.
Beveik visi radionuklidiniai tyrimai atliekami naudojant scintiliacinius detektorius, kurie sujungti su elektroniniais blokais. Detektoriai turi kolimatorius, kurie būna vienaskyliai (kūginiai) ir daugiaskyliai (gama kamerų). Kuo didesnė kolimatoriaus skylė tuo didesnis naudojamo kolimatoriaus jautrumas, bet mažesnė skiriamoji geba. Radionuklidinių tyrimų trūkumai • Radioaktyviosios medžiagos, patekusios į organizmą, jį apšvitina. • Radiofarmaciniai preparatai gali kauptis ne tik tiriamajame, bet ir kituose organuose. • Dažniausiai ši apšvita mažesnė už apšvitą, tiriant intervenciniais radiologiniais metodais bei kompiuterine tomografija. Todėl kiekvienas gydytojas turi įsidėmėti, jog radioaktyviomis medžiagomis reikia tirti tik tada, kai būtina, kai tyrimas gali suteikti naujos informacijos apie ligą.
Rentgeno diagnostinis kabinetas Rentgeno kabinetą sudaro: • procedūrų kabinetas; • valdymo patalpa; • fotolaboratorija. • Procedūrų kabinetas. Čia yra rentgeno aparatas ir pacientui atliekami rentgeniniai tyrimai. Procedūrų kabinete gali būti susijusių su rentgeno diagnostika angų (pvz., paduoti rentgeno kasetėms). Šiuo atveju angos turi būti technologiškai minimalios, kuo toliau nuo tiesioginio spinduliuotės pluošto ir ne prieš darbuotojų darbo vietas. Komunalinės komunikacijos, instaliuotos procedūrų kabineto sienose ir perdangose, neturi silpninti jų ekranavimo funkcijos. Tarp valdymo ir procedūrų kabineto turi būti švino stiklo langelis, kad būtų garantuota visų procedūrų kabinete esančių darbo vietų apžvalga ir tuo pačiu – valdymo kabineto apsauga.
Fotolaboratorija – specialiai įrengta patalpa (vandentiekis, kanalizacija, užtemdymas, vėdinimas, elektrosaugos priemonės), kur chemiškai apdorojamos rentgeno juostos. Jeigu naudojama automatinė ryškinimo mašina, fotolaboratorija turi atitikti įrangos gamintojo sąlygas.
Įdomūs faktai • Remiantis statistika, net trys ketvirtadaliai klinikinių ligų diagnozių remiasi radiologinio tyrimo rezultatais, o vienas ketvirtadalis klinikinių diagnozių yra tiesiogiai priklausomos nuo radiologinės išvados. • 1895 m. gruodžio 22 d. – pirmoji X spinduliais padaryta nuotrauka (V.K.Rentgeno žmonos Bertos plaštaka) • 1896 m. – pirmasismedicininis X spinduliųpanaudojimas (W.B. Cannon) • 1896 m. – Anglijojesukurtaspirmasispasaulyjerentgenoaparatas (R.Reynolds). ŠiuometušisaparatassaugomasLondonoMokslomuziejuje. • 1897 m. – kuriasi pirmieji rentgeno kabinetai. • 1930 m. – radiologijos fizika (T.Takemi) • 1934 m. – Irene ir Frederic Joliot Curie gavo pirmąjį dirbtinį radioaktyvųjį izotopą. • 1936 m. – paminklas obeliskas Hamburge (Ependorfe) rentgeno spinduliuotės aukoms. • 1896 m. – Vilniuje atidarytas gydytojo F. Dembovskio rentgeno kabinetas. • 1920 m. – Nepriklausomos Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pradėjus veikti lietuviškos aukštosios mokyklos užuomazgai – Aukštiesiems kursams, jų lektorius chirurgas Juozas Žemgulys per paskaitas pradėjo dėstyti rentgenologijos pradmenis. • 1939 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete Kaune pradėtas sistemingai dėstyti studentams rentgenologijos kursas bendraklinikinėse katedrose, daugiausia (jau pokario metu) Vidaus ligų propedeutikos katedroje. Kaune tuo metu veikė 8 rentgeno kabinetai, buvo 10 stacionarių ir 1 kilnojamas rentgeno aparatas.
Išvada Radiologija - įvairių, skirtingų diagnostinių metodų visuma. Kai kurie šių metodų yra plačiau naudojami, kiti rečiau, bet dėl jų diagnostinių ypatybių ar galimybių galima lengviau ir tiksliau nustatyti ligas ar kitokius organizmo pakitimus, o kuo tiksliau ir anksčiau jie yra nustatomi, tuo daugiau tikimybės, kad žmogui laiku bus suteikta reikalinga kvalifikuota medicininė pagalba. Naudota literatūra - Radiologijos pagrindai (2-asis papildytas ir pataisytas leidimas), Kaunas 2012 (In press) Informacija rinkta Kauno Klinikose