2 tema

1. 2 tema EKONOMINIS AUGIMAS

2. Temos klausimai 1.EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI 2. EKONOMINĖ SISTEMA IR JOS KITIMAS 3. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS 4. TEORINIAI EKONOMINIOAUGIMO MODELIAI

3. 1. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI Gyventojai vertina savo šalies ūkio vienetų ir pačių valstybinių institucijų veiklą pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamiką. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas, gerovės kilimas. Ekonominis augimas, jo tempai, kokybė ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo šalies ūkio pajėgumo, bet žymia dalimi ir nuo užsienio ekonominių ir politinių veiksnių.

4. EKONOMINIO AUGIMO ESMĖ Ekonominis augimas - tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo Y augimas.

5. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IR RODIKLIAI VEIKSNIAI: • Darbo jėgos kiekis ir kokybė; • Kapitalo kiekis ir kokybė; • Žemė, jos kiekis ir kokybė • Ekonominė aplinka RODIKLIAI: • RBVPd.t; RBVPp.t. • RBVPGd.t; RBVPGp.t

6. GAMYBOS PLĖTOTĖ PASAULYJE

7. LAIMĖS POJŪČIO PASISKIRSTYMAS JAV LAIKE, %

8. LAIMĖS POJŪČIO PASISKIRSTYMAS JAV PAGAL SKIRTINGŲ PAJAMŲ GRUPES, %

9. Ekonominis augimas ir laiko veiksnys • Trumpasis laikotarpis; • Ilgasis laikotarpis; • Ekonominio augimo ribos

10. Ekonominio augimo problema • Adomo Smito darbas “Tautu turto prigimties ir priežasčių tyrimas” (1776 m.) • Tomas Maltusas “Gyventojų skaičiaus dėsnio tyrimas” (1798 m.)

11. PAGRINDINĖS EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS(1) • Neoklasikinė ekonominio augimo teorija teigia, kad ekonomika yra stabili iš prigimties, ir jai būdinga visiško užimtumo tendencija. Šie modeliai pagrįsti gamybos funkcijos teorija. Juose numanomas gamybos veiksnių kainų lankstumo ilguoju laikotarpiu išsaugojimas ir veiksnių pakeitimas, vykstantis dėl jų kainų pasikeitimo, o pirmiausia pasikeičia kapitalo imlumas.

12. PAGRINDINĖS EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS(2) • Dž.M.Keinso ir neokeinsistinė ekonominio augimo teorija rinkos ekonomiką traktuoja kaip nestabilią iš prigimties ir balansuojančią “ant peilio ašmenų”. Pasak šios teorijos šalininkų, pusiausvirai būtinos sąlygos yra tokios griežtos, kad jų įvykdymo tikimybė labai menka. Šie modeliai skiriami nestabilumo ir nedarbo nagrinėjimui.

13. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI Pagal gamybos veiksnių naudojimo pobūdį išskiriamas: • ekstensyvus ekonominis augimas, pasiekiamas pasitelkus papildomus gamybos veiksnius; • intensyvus ekonominis augimas, pasiekiamas naudojant žymiai tobulesnius gamybos veiksnius ir pažangesnes technologijas. Pagal gamybos apimties kitimo tempų dydį išskiriami šie tempai: • dideli (spartūs) augimo tempai; • nulinio augimo tempas; • neigiami augimo tempai; • optimalūs augimo tempai.

14. EKONOMINIO AUGIMO TEMPŲ PAGAL GAMYBOS APIMTIES KITIMĄ YPATYBĖS(1) Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinai trumpą laikotarpį nesukels labai neigiamų pasekmių, kadangi gali būti pasiekiami: a) mažinant medžiagų imlumą (medžiagų sunaudojimą produkcijos vienetui), didinant kapitalo imlumą (kapitalo sunaudojimą produkcijos vienetui) ir darbo našumą (pagamintos produkcijos kiekį per laiko vienetą); b) mažinant karines išlaidas (karinės paskirties produkcijos gamybos apimtį). Plėtra be augimo vadinama subalansuota plėtra – tai tokia plėtra, kuri patenkina dabartinio laikmečio poreikius, nesudarydama pavojaus būsimoms kartoms patenkinti jų poreikius.

15. EKONOMINIO AUGIMO TEMPŲ PAGAL GAMYBOS APIMTIES KITIMĄ YPATYBĖS (2) Neigiami ekonominio augimo tempai yra krizės reiškinių įrodymas (jų kitimą Lietuvoje galima paaiškinti šiomis aplinkybėmis: staigus senų gamybinių-kooperacinių ryšių nutrūkimas žlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai; morališkai ir fiziškai nusidėvėjusios technikos naudojimas ir kt.). Optimalūs ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia makroekonomine pusiausvira ir tuo pat metu būti svarbiausia jos užtikrinimo priemone. Jie neturi būti labai aukšti, kadangi pernelyg aukšti augimo tempai, sukelia neišvengiamai infliaciją

16. 1. Tiesioginio poveikio: pasiūlos veiksniai - gamtiniai ištekliai, darbo ištekliai, kapitalas, mokslas ir technologija, verslininkystės sugebėjimai; paklausos veiksniai - bendroji paklausa, veikianti kaip pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys kiekybiniu, struktūriniu ir kokybiniu požiūriu. 2. Netiesioginio poveikio: darbo užmokesčio dydis ir jo dinamika, ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti, valstybės fiskalinė politika. Ekonominio augimo veiksniai matuojami vertiniais (piniginiais) ir natūriniais (fiziniais) rodikliais ir išreiškiamas procentais arba absoliutiniais dydžiais. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIŲ GRUPĖS

17. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI JŲ POVEIKIS AUGIMUI

18. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMASIS • Ekonominės sistemos vystymasis apima tiek socialinį ir ekonominį vystymąsi, tiek ir išorinį ekonominį vystymą, panaudojant vidines sistemos galimybes ir išorinį poveikį. Ekonominės sistemos vystymasis yra įmanomas dėl jos elementų (subjektų) galimybių kuo pilnesnio atsiskleidimo ir panaudojimo. Pagrindinis jo požymis - globalinė judėjimo tendencija. • Ekonominė sistema vystosi ta makrotrajektorija, kurią užduoda sisteminė kokybė: kiekvienai ekonominei sistemai būdingas tam tikras ekonominės pažangos mastu (jį galima išreikšti, pvz., ekonominio augimo ar kito integruoto rodiklio pokyčio tempais), jos kiekybinio kitimo intervalas, tam tikros vidinės bei išorinės galimybės, jų panaudojimas ir atsiskleidimo didinimas. Ekonominės sistemos turi skirtingus kokybinius apibrėžtumus, o tuo pačiu ir skirtingas judėjimo makrotrajektorijas, ekonominės pažangos potencialius mastus, pasiekiamus per nevienodus laiko tarpus.

19. 2.EKONOMINĖ SISTEMA IR JOS KITIMAS. EKONOMINIŲ SISTEMŲ VYSTYMOSI MAKROTRAJEKTORIJOS

20. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(1) 1.Vystymasis suprantamas pirmiausia kaip ekonominis reiškinys, jo šalininkai vystymąsi sieja su laukiamais gamybos struktūriniais pokyčiais, Y↑, UR↓. 2.Vystymasis suprantamas kaip socialinis reiškinys, jo šalininkai teigia, kad vystymasis turi apimti ne tik ekonominius kintamuosius (Y, P ar S lygį), bet ir neekonominius, institucinius veiksnius (socialinę stratifikaciją, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, motyvaciją, valdžios struktūras, asmenybės vystymą ir kt.).

21. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(2) Socialiniamevystymesi išskiriami keturi svarbiausi elementai: • Rezultatyvumas – žmonių sugebėjimas didinti savo veiklos produktyvumą, jų pilnavertis dalyvavimas Y formavimo procese, galimybė gauti piniginį atlygį; • lygybė– užtikrinimas lygių pradinių galimybių, likvidavimas barjerų, trukdančių įgyti atitinkamas galimybes; • stabilumas –užtikrinimas galimybių ne tik dabartinėms, bet ir ateities kartoms; • galimybių išplėtimas – vystymosi proceso užtikrinimas žmonių pastangomis, o ne tik dėl jų interesų, žmonių įtraukimas į sprendimų, lemiančių jų gyvenimą, priėmimo procesą.

22. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA (3) Trumpas vystymosi apibrėžimas: tai daugiaplanis ekonomikos judėjimo procesas, užtikrinantis radikalius pokyčius socialinėse struktūrose, institutuose, žmonių elgsenoje ir garantuojantis ekonominio augimo spartėjimą, veiksmingesnį socialinių problemų sprendimą. Jei vystymasis yra natūrali vidinė sistemos nuostata, tai vystymas yra išoriškai primesta elgesio schema.

23. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA (4) • Vystymo veiksmus atlieka makroaplinkos institucijos, užimančios išorinę poziciją atžvilgiu tiesioginių ekonomikos subjektų. Makroaplinkos institucijos, vykdydamos vystymo žingsnius, siekia savo tikslų ir ekonominės sistemos elementus laiko priemone šių tikslų pasiekime. Jeigu vystymo pokytis nėra kryptingas, tai vystymosi procesas gali prarasti jam būdingą judėjimo makrotrajektoriją. Vystymo sąlygoti pokyčiai gali įgauti atsitiktinių (net katastrofiškų) procesų pobūdį. • Vystymas, suteikiant sistemai išorines galimybes, sąlygoja dalinius kiekybinius pokyčius, kurių išraiška yra arba ekonominis augimas, arba nuosmukis. Kitaip tariant, valdžios ekonominės politikos pokyčius galima grafiškai pavaizduoti vystymosi makrotrajektorijos atitinkamais postūmiais, nesikeičiant jos krypčiai.

24. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(5) Vystymo veiksmų būtinybę ir mastus lemia dvi aplinkybės: • Ekonominės valdžios pasiskirstymas tarp trijų pagrindinių jos subjektų: 1)vartotojo, 2)gamintojo ir 3)valstybės (vyriausybės). Kiekvienai ekonominei sistemai yra būdinga savita ekonominės valdžios pasiskirstymo schema. • Kritinės situacijos ekonominių sistemų gyvavime, kurios gali būti objektyviai sąlygotos (kaip saviorganizacijos padarinys) ir tariamos (kaip valdžios veiksmų priežastis ir pasekmė).

25. EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMO GRAFINIS MODELIAVIMAS

26. 3. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(1) • Sugebėjimas užtikrinti pagrindinius poreikius (maistas, sveikata ir saugumas). Jų poreikio nepatenkinimas reiškia “absoliutų šalies neišsivystymą”. BVPG didinimas, absoliutaus skurdo įveikimas, užimtumo didėjimas ir gerovės skirtumų mažėjimas yra būtinos, tačiau nepakankamos vystymosi sąlygos.

27. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(2) • Savigarba (asmenybės tapsmas) - aukštos gyvenimo kokybės prielaida. Žmogus turi jaustis reikalingu; jis turi būti tikras, kak nėra priemone kitiems siekti jų savanaudiškiems interesams. Visos tautos siekia surasti saviraiškos ir savigarbos formas, kurios skiriasi skirtinguose išsivystymo lygiuose.

28. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(3) • Laisvė nuo pavaldumo: pasirinkimo laisvė. Tai žmogaus laisvė, nepriklausomybė nuo neigiamų materialinių ir socialinių aplinkos sąlygų (pvz., gamtos kataklizmų, žmonių ar tautų poveikio, stichinių nelaimių, visuomeninių institutų, dogmiškų požiūrių). Laisvė reiškia galimybę visuomenei ir jos nariams pasirinkti vystymosi kelią, kaip socialinį tikslą, esant minimaliems išoriniams apribojimams, praplečia jų pasirinkimo galimybes. Asmenybės laisvės vertybė apima politinę laisvę (asmeninį saugumą, įstatymų viešpatavimą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, galimybių lygybę).

29. EKONOMINIO VYSTYMOSI TIKSLAI Dažnai ekonomikos vystymosi/vystymotiksu yra laikomas stabilus socialinės sistemos judėjimas link geresnio, labiau civilizuoto gyvenimo. Kiekvienoje šalyje “gyvenimo kokybės” samprata yra skirtinga, bet vystymosi tikslai turi apimti mažiausiai tris momentus: • Pasiūlos didinimas ir didesnis prieinamumas prie gyvybiškai svarbių produktų bei paslaugų: maisto, būsto, sveikatos ir saugumo apsaugos. • Gyvenimo lygio kėlimas, kuris apima pajamų augimą dėl darbo vietų augimo, kokybišką išsimokslinimą, išskirtinį dėmesį kultūrinėms ir humanitarinėms vertybėms. • Užtikrinimas tiek individui, tiek ir visuomenei didesnių pasirinkimo galimybių ekonomikoje ir socialinėje sferoje. Tai mažintų jų priklausomumą nuo kitų žmonių ir šalių, saugotų nuo skriaudų ir nemokšiškumo.

30. 4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI 1)esant tobulajai konkurencijai (neoklasikinė sintezė, Solou modelis); 2)esant netobulajai konkurencijai (keinsistinis ir neokeinsistinis, Keinso, Harodo, Domaro modeliai).

31. 1. NEOKLASIKINĖ SINTEZĖ • NESTABILUMO PRIEŽASTIS: laikinas disbalansas darbo rinkoje. Darbo užmokestis pakyla per aukštai, t.y. LS ima viršyti paklausą, pradeda didėti UR, tai sąlygoja DU mažėjimą, todėl LD didėja, Y↑ ir ekonomika grįžta į pusiausvyros būseną.

32. 2. KEINSISTINIAI IR NEOKEINSISTINIAI MODELIAI NESTABILUMO PRIEŽASTIS: privačių kapitalo investicijų lygis ir svyravimai. Investicijų svyravimai priklauso nuo bendrosios paklausos struktūros ir jos kitimo.

33. 1.TOBULOSIOS KONKURENCIJOS MODELIS – SOLOU MODELIS • Įvertina taupymo normos, gyventojų skaičiaus bei mokslo ir technikos pažangos poveikį ekonominiam augimui. Solou modelyje naudojama Kobo ir Duglaso gamybos funkcija: • Y = A Kα Lβ, kurioje L ir K yra pakaitalai

34. PAGRINDINIAI MODELIO TIKSLAI • 1) subalansuoto ekonomikos augimo veiksnius; • 2) nustatyti, kokius ekonominio augimo tempus turi užtikrinti ekonomika esant konkretiems ekonominės sistemos rodikliams ir maksimizuoti vartojimo apimtį; • 3) nustatyti kapitalo augimo, gyventojų skaičiaus didėjimo ir technologinės pažangos poveikį ekonominiam augimui; • 4) surasti optimalią pastovią kaupimo normą, esant pastoviam aprūpinimui kapitalo ištekliais; • 5)nustatyti optimalią kintamą gamybinio kaupimo normą; • 6) modeliuoti techninę pažangą pagal jos rūšis(autonominę, materializuotą, neutralią, nesančią neutralią).

35. MODELIOKINTAMIEJI

36. KINTAMIEJI VIENAM DARBUOTOJUI

37. DARBO PRODUKTYVUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO APRŪPINIMO KAPITALU

38. TAUPYMO NORMOS POVEIKIS APRŪPINIMUI KAPITALU

39. OPTIMALI TAUPYMO NORMA • Taupymo norma gali kisti, todėl kyla klausimas kokia gi turi būti optimali taupymo norma? Pasirinkdami elgesio modelį politikai turi siekti tokio stabilaus aprūpinimo kapitalu lygio, kuris maksimizuotų ekonominę visuomenės gerovę. Taupymo normos optimalumas nustatomas pagal “auksinę” ekonominio augimo taisyklę, arba kitaip vadinamą Felpso taisyklę, ją suformulavusio amerikiečių ekonomisto Edmundo Felpso garbei: • Kapitalo kaupimo lygis, užtikrinantis stabilią būseną esant maksimaliam vartojimo lygiui, vadinamas “auksiniu” kapitalo kaupimo (aprūpinimo) lygiu, arba “auksine” ekonominio augimo taisykle.

40. OPTIMALI TAUPYMO NORMA

41. Y DIDĖJIMO IR NACIONALINIO TAUPYMO PRIKLAUSOMYBĖ Šaltinis: World Development Indicators, 1999, 12-14, 220, 222.

42. 2.TEORINIAI EKONOMIO AUGIMO MODELIAINETOBULOSIOS KONKURENCIJOS SĄLYGOMIS 1.Domaro ekonominio augimo modelis – nagrinėja dvigubą investicijų vaidmenį: AD padidėjimą ir ekonomikos AS galimybes; 2.Harodo ekonominio augimo modelis – parodo tempą, kuriuo turi didėti nacionalinės pajamos, kad atitiktų Keinso nacionalinių pajamų pusiausvyros sąlygą; 3.MRW modelis – kapitalo veiksnys gamybos funkcijoje išskaidomas į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą

43. TEORIJOS ELEMENTAI (1) • Akceleratorius (A,) - koeficientas, rodantis investicijų pokyčio priklausomybę nuo nacionalinio produkto pokyčių arba bendrosios paklausos pokyčių

44. TEORIJOS ELEMENTAI (2) Priklausomybė tarp Y ir multiplikatoriaus bei akceleratoriaus grynai privačios ekonomikos modelyje apibūdinama:

45. MULTIPLIKATORIAUS IR AKCELERATORIAUS SĄVEIKA Ā↑ → AD ↑ → m → 1 2 3 →Y↑ → Al →I ↑ → AD ↑ → 4 5 6 7 → žr. 2 žingsnį

46. Bendrųjų pajamų dinamika laiko požiūriu . a) gestantys svyravimai b) didėjantys svyravimai c) pastovios amplitudės svyravimai

47. Domaro augimo tempų rūšys ir pusiausvirojo augimo tempo sąlyga ;

48. Domaro lygčių sistema ;

49. Harodo modelis

50. Harodo ekonominio augimo tempai • Garantuotasis augimo tempas (Gw, warranty rate of growth) – augimo tempas, kurio rezultatai tenkina darbdavius, suinteresuotus plėtoti gamybą tempu, garantuojančiu nuolatinį produkto prieaugį. • Natūralusis (būtinasis) augimo tempas (Gn, natural/necessary rate of growth) – augimo tempas, kuris garantuoja visiškąjį darbo jėgos užimtumą didėjant jos pasiūlai ir leidžia be apribojimų naudotis mokslo ir technikos pažangos laimėjimais bei plėtros galimybėmis. • Faktiškasis augimo tempas (G, real/actual rate of growth) – tai esamasis ekonominio augimo tempas.