Klapėdos universitetas Ugdymo metodikų katedros vedėja Doc. dr. Alona Rauckien ė

1. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS KURIANT INTEGRUOTĄ GAMTOS MOKSLŲ TURINĮ IKT PAGRINDU ANALIZĖTyrimo pristatymas Klapėdos universitetas Ugdymo metodikų katedros vedėja Doc. dr. Alona Rauckienė Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

2. Turinys • Tyrimo tikslai ir uždaviniai • Tyrimo programa • Pagrindinės sąvokos • Užsienio šalių integruoto gamtamokslinio ugdymo taikant IKT patirties analizė • Atvejų analizė: Įtinklintas mokymas, Konstruktyvus mokymas taikant kompiuterinį modeliavimą • Išvados ir rekomendacijos Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

3. Situacijos analizė • Šiandien besikeičianti visuomenė iššaukia ugdymo turinio ir ugdymo proceso kaitą. Šiuolaikinis žmogus skęsta informacijos ir technologinių naujovių sraute. Iškyla būtinybė gebėti orientuotis sukurtoje gausoje. Iki šiol mokyklose vyraujantis į atskiras disciplinas suskaidytas mokymo turinys neugdo gebėjimų pritaikyti įgytas žinias veikloje ir vertybių, reikalingų aktyviam piliečiui kurti ateities pasaulį. Mokykloje turėtų būti formuojamos problemos ir klausimai, skatinantys moksleivius savarankiškai spręsti problemas, ieškoti atsakymų, taikyti dalykų žinias realiose gyvenimo situacijose. • Todėl viena aktualiausių švietimo reformos problemų tapo integruoto ugdymo problema, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys Bendrosiose programose ir išslavinimo standartuose. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

4. Ugdymo turinio reformavimo aspektai • Ugdymo procesas vyksta technizuotų kompiuterizuotų masinės informacijos priemonių fone; • masinės informacijos priemonės formuoja masių žmogų. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

5. Mokymo turinio integraciją lemia( Raja Roy Singh, 1993) • pažinimo sferos plėtra, informacinės- komunikacinės technologijos; • pasaulio tarpusavio priklausomybės didėjimas ( globalizacija); • globalinės problemos ir būtinybė jas spręsti; • būtinybė priartinti švietimą prie pažangiausio pažinimo( supažindinti moksleivius su įvairesnėmis disciplinomis, siekti išugdyti tarpdalykinius sugebėjimus, mokėjimą identifikuoti ir formuluoti problemą ir efektyviai taikyti žinias ir įgūdžius jai spęsti ir kita; • mokymo ir globalinių problemų tiesioginis ryšys ( probleminio – integruoto mokymo taikymas ir plėtojimas). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

6. Gamtos mokslų mokymo integravimo priežastys ( Blum. A, 1994) • įvairių disciplinų ribos nuolat keičiasi, todėl atsiranda naujų disciplinų; • integruotas gamtos dalykų mokymas padidina mokymo transformaciją, t.y. besimokantieji lengviau pastebi sąvokų, principų, koncepcijų vidinius ryšius; • vaikai negali mokytis ta pačia logine tvarka, kuria mokslinė disciplina parengta. • Esant integruotam gamtos mokslų dalykų kursui atskirų dalykų mokytojams suteikiama galimybė planuoti ir mokyti kartu, auga jų bendradarbiavimas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

7. Tyrimo tikslas atlikti IKT taikymo gerinant integruotą gamtamokslinio ugdymo kokybę kitose šalyse ( UK, Belgijos, Vengrijos ir Lenkijos) patirties analizę ir pateikti apibendrinančias išvadas ir rekomendacijas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

8. Siekiant tikslo ir atsakant į iškeltus tyrimo klausimus, buvo iškelti šie uždaviniai • atskleisti kitų šalių gamtamokslinio ugdymo turinio principus ir struktūrą; • atskleisti kitų šalių integruoto gamtamokslinio ugdymo praktiką; • nustatyti integruotame gamtos mokslų ugdyme taikomų IKT mokymosi išteklių pobūdį, tipą, rūšį ir elektroninę struktūrą; • atskleisti integruotų gamtos mokslų IKT pagrindu mokymosi išteklių naudojimo galimybes ir metodiką; • išanalizuoti integruoto gamtos mokslų IKT pagrindu mokymosi išteklių diegimo praktika; • pateikti išvadas ir rekomendacijas, sudarančias prielaidas naujo integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu pedagoginiam organizaciniam modeliui sukurti. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

9. Integruoto gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybės taikant IKT. Belgijos patirtis. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

10. Belgijos švietimo sistema Belgijos švietimo sistemos ugdymo lygiai. Ikimokyklinis (iki 6 metų); Pradinis (nuo 6 iki 12 metų); Vidurinis (12-18 metų); Aukštasis (universitetinis arpolitechnikinis). Bendrasis vidurinis ugdymas (Algemeen Secundair Onderwijs; ASO; Enseignement Secondaire général. ( apie 40  visų moksleivių). Techninis vidurinis ugdymas (Technisch Secundair Onderwijs; TSO; Enseignement Secondaire technique) (apie 30 visų moksleivių). Profesinis vidurinis (Beroepssecundair Onderwijs; BSO; Enseignement Secondaire professionnel ) (apie 30 visų moksleivių). Meninis ugdymas (Kunstsecundair onderwijs; KSO; Enseignement Secondaire artistique apie 2 visų moksleivių). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

11. Belgijos (prancūziškosios bendruomenės) Fundamentalių pradinės mokyklos studijų programos struktūra Vertikali struktūra Ugdymo sritys I. Fizinis ugdymas II. Pažinimas II.A. Mokslinis pažinimas II.B. Istorinis pažinimas II.C.Geografinis pažinimas III. Fundamentalios kalbos (Semiotika) III.A. Matematika III.B. Prancūzų kalba IV. Meninis ugdymas V. Šiuolaikinės kalbos ( komunikacija) VI. Technologinis ugdymas VII. Ugdymas Media Horizontali struktūra Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

12. Komentarai Integruoto gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybės taikant IKT, Belgijos švietimo sistemos kontekste išsiskiria švietimo lygių klasifikacija ir ugdymo profiliavimu. Remiantis Švietimo lygių klasifikacija, 5-6 klasių mokiniai priklauso pradžios mokyklos 3 ciklui (klasei). Mokiniai baigę pradinę mokyklą renkasi vidurinės mokyklos studijų kryptį ( taigi, tik 40% 12-18 metų mokinių pasirinkusių bendrojo lavinimo kryptį, studijuoja IKT kaip atskirą dalyką, pagal parengtą studijų programą). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

13. Komentarai Belgijos ikimokyklinis ir pradinis ugdymo lygiai orientuojasi į bazinių ir fundamentinių žinių formavimą, įgūdžių lavinimą ir kompetencijų plėtrą. Ugdymo sistema-tradicinė. Dalykinė sistema tampa reikšminga vidurinėje mokykloje. (Education.., 2006). Pradžios mokyklos Fundamentaliųjų studijų programos turinys išskiria 7 ugdymo sritis. Gamtamokslinio ugdymo sritis įvardinamas kaip “Pažinimas” į kurį įeina “ Mokslinis pažinimas”, “ Istorinis pažinimas” ir “ Geografinis pažinimas” IKT ugdymas įvardinamas kaip Ugdymas Media. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

14. Belgijos IKT integravimo mokymo procese strategija Realizuojant IKT integravimo ugdyme strategiją Belgijos Švietimo ministerija parengė iniciatyvas, kurios skirtingai įgyvendinamos pagrindinėse Belgijoje esančiose bendruomenėse (prancūzų ir flamandų). 2001 metais Belgijos Prancūziškosios bendruomenės vyriausybė parengė IKT integravimo strateginį dokumentą – Belgijos Prancūziškosios bendruomenės Ateities Chartija (The Charte d’avenir pour la Communauté Wallonie-Bruxelles (Charter for the future of the French Community of Belgium) Belgijoje (prancūzų bendruomenėje) yra įgyvendintos šios iniciatyvos (Eurydice..., 2004): • Multimedijos aprūpinimo schema pagrindinėje ir vidurinėse mokyklose (1998-2001); • Pagrindinių ir vidurinių mokyklų aprūpinimas internetu (nuo 1998 metų) • Pagrindinių ir vidurinių mokytojų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas (nuo 1999). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

15. Belgijos IKT integravimo ugdyme patirtis • Beveik visos Belgijos mokyklos yra aprūpintos kompiuteriais ir internetu. • 74% mokyklų naudoja plačiajuosčią interneto prieigą. Pagal šiuos duomenis Belgija yra penkiolikta iš 27 ES šalių, dalyvavusių tyrime (Benchmarking..., 2005). • 35% Belgijos mokytojų, turinčių pakankamą prieigą prie interneto mokykloje, būtina IKT naudojimo klasėje kompetencija ir motyvacija ją naudoti iškelia Belgiją į 11 vietą (iš 27 tirtų Europos šalių). • Belgijos mokyklos pasiekė beveik 100% aprūpinimo kompiuterių įranga mokykloje lygį prieš 5 metus, tačiau kompiuterių skaičiaus 100 vaikų išliko tas pats – 10 kompiuterių, o tai yra mažiau EU25 vidurkio. Komiuteriai mokykloje naudojami skirtingiems tikslams ir kaip dalis įvairių dalykų mokyme, ir kaip atskiras dalykas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

16. Komentarai Pradžios mokykloje aprūpinimas IKT įranga yra mažiausias (lyginant su vidurinės ir profesinio ugdymo mokyklomis) (pagal Learnind HTS 2006 duomenimis) • 7.7 kompiuteriai 100-ui moksleivių (tik 5.2 turi internetinį ryšį); • didžiausias skirtumas tarp pradžios mokyklos ir kitų švietimo lygių išskiriamas mokyklų web puslapių skaičiuje. Tik 61.0% pradžios mokyklų turi web puslapius, kituose švietimo lygiuose web puslapius turi beveik visos mokyklos; • parama iš išorės šaltinių siekia tik 24.6% pradžios mokyklose, visoje Belgijoje-28.9%, o Europoje (vidurkis)- 47.1 %. • Kompiuterių panaudojimas ugdymo procese pradžios mokyklose taip pat mažiausias; • Pradžios mokyklose kompiuteriai daugiausia naudojami klasėse- 83.5%, mažiausiai mokyklos skaityklose – 16.2%; • Didžiausias skirtumas tarp švietimo lygių, išryškėjo kompiuterių panaudojime kompiuterinėse laboratorijose : pradžios mokykloje- 65.7% kituose (nuo 96.7% iki 98.0%) Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

17. Komentarai Kompiuterių panaudojimas klasėse Belgijoje, 2006 (Mokyklų vadovų įvertinimas) • jog pradžios mokyklų vadovai nepritaria (63.6%), kad IKT būtų dėstomas kaip dalykas ugdymo procese; • Kompiuterių ir interneto panaudojimo galimybes ugdymo procese, ( skirtinguose mokymo dalykuose, lavinant įgūdžius, užsienio kalbų mokyme ir mokinių su negale mokyme), pradžios mokyklos vadovai įvertino mažiausiai; • Pradžios mokyklų vadovai kompiuterių ir interneto panaudojimą daugiausia sieja su specialių poreikių vaikų ugdymu (68.9%) , mažiausiai – su užsienio kalbų mokymu(30.4%). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

18. Komentarai Remiantis Lietuvos bendrosiomis programomis (2003), V-VI klasėse dėstomas integruotas gamtos mokslų kursas „ Gamta ir žmogus“, apimantis biologijos, fizikos, chemijos, žemės mokslo, sveikos gyvensenos, ekologijos technikos, žemės ūkio mokslus. V klasėje integruojami ir kai kurie geografijos klausimai, o nuo VI klasės geografija atsiskiria į savarankišką discipliną. V-VI klasių gamtos mokslų kursas integruojamas gana giliai, neišskiriant atskirų mokomųjų dalykų. Belgijos (prancūziškosios dalies) gamtamokslinio ugdymo programa „Mokslinis pažinimas“ integruojamas teminiu, turinio aspektu. Atskiri mokomieji dalykai neišskiriami. Temos kartojamos kiekvieno etapo, kiekviename cikle. 10-12 metų mokiniai priklauso 4-tam „mokslinio pažinimo“ ciklui ir užbaigia pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo programą. Geografinis ir istorinis pažinimas integruojamas į mokslinio pažinimo programą. Belgijos (Prancūziškosios bendruomenės) „Ugdymo Media“ programa iš esmės yra integruojama tik priemonių lygyje. „Ugdymo Media“ studijų programos kompetencijos grindžiamos vartotojiškumo principu. Panašiai kaip ir mokslinio pažinimo programoje,„Ugdymo Media“ programa orientuojama į moksleivį-vartotoją, moksleivį-vertintoją, moksleivį-gamintoją. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

19. Belgijos elektroniniai mokymosi ištekliai. Projektas Eureka Projektas ”Eureka” yra inicijuotas Technologinio Ugdymo projekto „Vitrine Technologie-Éducation“, kuris parengtas bendradarbiaujant Belgijos Wallonie Bruxelles ir kanados Québec mokslo institucijoms. Projektas siūlo išsamų, įvairių autorių parengtų IKT šaltinių įvairovę, skirtą švietimui ir studijoms. Projekto duomenų bazė yra atvira visuomenei ir skirta ugdymo studijų subjektams: mokiniams, mokytojams, tėvams. Joje sukaupti programiniai mokymosi ištekliai atitinka mokymosi objektų metaduomenų LOM standartą. Projekto svetainės adresas:http://eureka.ntic.org/vdex/guide_internet_education_voc.xml. Projekto Eureka tikslas – bendradarbiauti, plėtoti ir keistis mokymo ir mokymosi ištekliais ir šaltiniais (De ressources d‘enseignement et d‘apprentissage (REA)). REA įvardinamas kaip skaitmeninis šaltinis kurį galima panaudoti ugdymo ir mokymosi veikloje. Eurekos projekte, REA šaltinių pavyzdžiai: elektroninis leidinys, straipsnis, interaktyvūs ar atspausdinti uždavinynai, animacija, video ir audio dokumentai. Iš viso Eureka duomenų bazėje pateikiama daugiau nei 5000 anotuotų (LOM) mokymosi šaltinių vienetų, daugiausia frankofoniškoje saugykloje Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

20. Apibendrinimai Belgijos (prancūziškosios bendruomenės) fundamentalaus švietimo programą „ Mokslinis pažinimas“ ir „ Ugdymas Media“ ir remiantis integracijos lygiais (priemonių, teminė, dalykinė integracija), galima teigti, jog IKT gamtamoksliniame ugdyme integruojama priemonių lygyje. Remiantis Eurydice duomenų baze, beveik visose Europos šalyse, taip pat ir Belgijoje, pradiniame ugdyme (5-6 klasės moksleiviai priklauso 6-iai grupei), IKT traktuojamos kaip ugdymo įrankis. Dalykinės integracijos nėra. IKT įtraukimas (integravimas) į skirtingus dalykus yra prioritetinis ir strateginis. IKT kaip atskiras dalykas (curriculum) yra dėstomas vidurinėje mokykloje. IKT ugdymo strategija orientuojasi į vaiko vartotojo, vertintojo, gamintojo kompetencijų ugdymą. Analizuojant gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybes, taikant IKT pradinėje mokykloje, galima teigti, jog jos yra teigiamos. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymo(-si) išteklių plėtrai: informacinių šaltinių sisteminimui, turinio duomenų bazių kūrimui. Parengtas ir vykdomas Eureka projektas (Belgija) remiasi metaduomenų standarto (LOM) modeliu. Projekto tinklapyje gausu mokymosi šaltinių pavyzdžių, skirtų mokslinio pažinimo studijoms Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

21. Švietimo sistemos struktūra Lenkijoje:  pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13),  žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija ( 3 metai,  amžius 13 – 16),  aukštesnioji vidurinė mokykla - “licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19),  universitetas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

22. IKT naudojimas Lenkijos mokyklose • 2000 metų pradžioje tik 16 procentų Lenkijos pradinių mokyklų turėjo interneto ryšį. • Lenkijos mokyklos dabar naudoja kompiuterius (95 %) ir turi interneto prieigą (93 %). Tačiau tik 28 % mokyklų veikia plačiajuostis internetinis ryšys. Lenkija užima priešpaskutinę vietą tarp 27 šiame tyrime dalyvaujančių šalių(2006). • Tik 61 % Lenkijos mokyklų mokytojų naudojo kompiuterius užsiėmimų metu per pastaruosius 12 mėnesių. Pagal šį rodiklį Lenkija užima 22 vieta tarp 27 valstybių, Lietuva – 24. • Net 39 % Lenkijos mokytojų dar vis nenaudoja kompiuterių užsiėmimų metu. • Šiuo metu Lenkija – taip pat Latvija ir Lietuva – užima paskutines vietas Europoje pagal kompiuterių skaičių tenkantį 100 mokinių: tik 6 kompiuteriai tenka 100 mokinių. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

23. Anglijos švietimo sistema Key Stage1: 1- 2 mokslo metai, amžius 5 - 7 metai; Key Stage2: 3- 6 mokslo metai, amžius nuo 7 - 11 metų; Key Stage3: 7- 9 mokslo metai, amžius 11- 14 metų; Key Stage 4, 10 - 11 mokslo metai. Amžius nuo 14- 19 metų Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

24. IKT taikymas dalykų mokyme Didžiojoje Britanijoje sistema • 2000 metų Nacionalinėje ugdymo programoje numatyta IKT naudojimo dalykų mokyme sistema. • Pabrėžiama, jog turi būti nustatytos ribos ir nurodytos aiškios sąsajos tarp IKT programos pristatymo ir IKT panaudojimo kitų dalykų mokymesi). • Intencija yra ta, kad vaikai mokomi IKT žinių, supratimo ir mokėjimų prieš panaudojant dalykų mokymosi kontekste. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

25. IKT naudojimo gamtos mokslų dalykų mokyme tikslai gali būti suskirstyti į keturias plačias sritis: • duomenų fiksavimas ir tvarkymas; • informacijos paieška; • bendravimas; • aiškinimas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

26. IKT pradinėje mokykloje • IKT mokymas pradinėje mokykloje dažniausiai yra sąlygojamas techninės įrangos kiekio ir išdėstymo. • 2003m. balandžio mėn. pristatyta pradinė darbo su IKT schema „ICT ( April 2003)” (http://www.standards.dfes.gov.uk/schemes2/it/) . Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

27. IKT vidurinėje mokykloje • atskiras IKT gebėjimų mokymas; • IKT gebėjimų mokymas per programinius dalykus; • junginys atskiro mokymo ir integruoto IKT gebėjimų mokymo. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

28. IKT ugdymo programoje formuojamos kompetencijos: • mokėjimas naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir IKT priemonėmis; • atrasti, analizuoti, interpretuoti, įvertinti ir pateikti informaciją įvairiems tikslams; • kritiškai spręsti kada ir kaip naudoti IKT, siekiant gauti maksimalią naudą iš prieinamos informacijos, išspręsti problemas ar didinti darbo efektyvumą; • tyrinėjimų ir sprendimų priėmimo mokėjimas; • kūrybiškas mąstymas ir galimybę apžvelgti, modifikuoti ir įvertinti darbą su IKT. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

29. Žinios, mokėjimai ir supratimas IKT programoje identifikuojamas keturiais aspektais: • Atrasti informaciją; • Vystyti idėjas ir atlikti veiklą; • Dalintis informacija; • Apžvelgti ir įvertinti darbo progresą; Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

30. IKT taikymas mokant kitų dalykų • Atrasti dalykus šaltinių įvairovėje atrenkant ir sintezuojant informaciją pagal poreikius, plėtojant gebėjimą struktūrizuoti ją tiksliai, tendencingai ir patikimai; • Vystyti idėjas naudojant IKT priemones, taisyti, tobulinti darbą ir keisti jo kokybę ir tikslumą; • Keistis ir dalintis informacija tiesiogiai ir per elektroninę media. • Apžvelgti, modifikuoti ir vertinti savo darbą kritiškai atspindint jo kokybę, progresiją. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

31. Gamtamokslinio ugdymo koncentrai Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

32. GYVOJI GAMTA Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

33. MEDŽIAGOS IR JŲ KITIMAI Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

34. FIZIKINIAI REIŠKINIAI Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

35. Gyvoji gamta • IKT daugiausia naudojama žmogaus organizmo veiklai atskleisti (mitybai, kraujotakai, atramos sistemai, dauginimuisi). • Naudojama video ar CD-ROM stebėti tai, ko negalima stebėti tiesiogiai. • Modeliavimo programinė įranga naudojama mikroorganizmų populiacijos pasikeitimams tyrinėti, toksinių medžiagų kaupimuisi maisto grandinėse, modeliuojant faktorius, įtakojančius fotosintezę. • Informacijos fiksavimui, analizavimui bei vertinimui naudojamos duomenų bazės ir skaičiuoklės. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

36. Medžiagos ir jų kitimai IKT naudojama: • Medžiagų kitimai šildant ar šaldant, vaikai gali naudoti sensorius žymėti temperatūros svyravimams; • Garavimo ir kondensavimo vaidmeniui vandens apytakos rate - CD-ROM ar internetą tyrinėti vandens atsargas aplinkinėje vietovėje, • analizuojami fiziniai ir geologiniai medžiagų kitimai. Tyrinėjant, jog vykstant fiziniams pakitimams ( pvz. būklės pakitimai, tirpalo formavimas) masė išlieka, rekomenduojama naudoti duomenų matuoklius (dataloggers), rinkti, analizuoti ir įvertinti temperatūros ir masės pasikeitimus, • Vaikai gali naudoti internetą, atrasti naujausią informaciją apie aplinkos problemas ir tokiu būdu analizuotigalimą degančio anglies kuro efektą aplinkai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

37. Fizikiniai reiškiniai • IKT naudojama projektuojant ir konstruojant nuoseklias ir lygiagrečias grandines, matuojant srovę ir įtampą, naudoti modeliuojančią programinę įrangą tyrinėti ir modeliuoti grandines. • tyrinėjant kaip pakeisti garsų, išgaunamų iš kai kurių vibruojančių objektų garsumą, nustatyti ir palyginti garsus išgaunamus skirtingomis sąlygomis, naudoti sensorius. • vaikai gali naudoti video ar CD-ROM studijuoti Saulės, Žemės ir Mėnulio sistemos modelius. • Analizuodami Žemės ir Mėnulio judėjimą naudoti video ar CD-ROM. • naudotis video ir CD-ROM studijuojant saulės sistemą. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

38. Duomenų rinkimas naudojant sensorius • vaikai gali atlikti tikslesnius matavimus. Duomenys gali būti greitai transformuojami į grafinį pavidalą ir suteikiama daugiau laiko jų analizavimui. • 1F Garsas ir klausa • 2B Arealas • 3F Šviesa ir šešėliai • 4C Šilumos palaikymas • 4D Kūnai, skysčiai ir kaip jie gali būti išskirti • 4FGrandinės ir laidininkai • 5D Būklės keitimas • 5E Žemė, saulė ir mėnulis • 5F Garsų keitimas • 6F Kaip mes matome daiktus • 6G Grandinių keitimas Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

39. Automatinio kompiuterinio stebėjimo ir valdymo technologijos • Šviesoforo šviesa ir aliarmas – Elektra; • Modelis, reaguojantis į kaitrą (temperatūros sensoriai) - Šilumos palaikymas, balansas; • Paukščių maitintojas, užprogramuotas paleisti riešutus. kai paukščiai nutupia ant stalo – Gyvieji organizmai; • Modelis, kuris reaguoja į šviesą ir tamsą –Šviesa ir Šešėliai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

40. Skaičiuoklės gamtos moksluose • Skaičiuoklės leidžia vaikams įdėti duomenis ir tarnsformuoti informaciją į grafinį pavidalą, tuo būdu pagerinti interpretacijos kokybę. • Dienos ilgumas skirtingose pasaulio vietose. • Planetų atstumai nuo saulės. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

41. Interaktyvios lentos išteklių taikymas • galima naudoti kartu ir kitus išteklius, o tai pat gali būti panaudota demonstravimui to, kas yra kompiuteryje. Pvz., tai idealus kelias rodyti visai klasei objektus per mikroskopą. • Vaikai gali panaudoti video kameras sukurti pranešimą apie jų tyrinėjimus ir parodyti visai klasei.. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

42. Skaitmeninė kamera / Video / Mikroskopas • Programinė įranga leidžia stebėti objektus per mikroskopą ir matyti juos kompiuterio ekrane. Šie vaizdai gali būti lengvai projektuojami dideliuose ekranuose ir/ar aktyvuotose lentose kad visa klasė gali dalyvauti diskusijose ar tyrinėjimuose. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

43. Internetinės svetainės ir edukaciniai portalai • Didžiojoje Britanijoje yra sukurtos ir intensyviai naudojamos Anglijoje yra svetainės su tiesiogine praktine paskirtimi – mokymui klasėje. Paminėtinos DfES's Standards Site, National Curriculum Online, National Curriculum in Action, the National Grid for Learning, Curriculum Online. Taip pat galima rasti aprūpinimo IKT svetainių, Becta ir kt. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

44. Mokytojų televizijos kanalas Teachers TV • Tai nepriklausoma stotis, finansuojama DfES, turinti apie 1500 laidų , rengiančių reportažus apie įvairius dalykus: elgesį, programinius dalykus, programas, informacijos šaltinis apie naujausius mokymo metodus ir idėjas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

45. Pagrindiniame Didžiosios Britanijos „Curriculum Online“ mokymosi išteklių kataloge pristatyta virš 20000 išteklių, suskirstytų į 8 produktų tipus: • Treniruotės ir pratybos– tai paprasti pratimai ir žaidimai visai klasei. • Aiškinimo – imitavimo ir ekraniniai eksperimentai; • Atvira veikla – meniniai projektai ir kūrybiniai pratimai; • Vadovai – žinynai ir vadovėliai; • Informacijos ištekliai- paveikslai, tekstai, video, pristatymai, kolekcijos ir duomenų bazės; • Žodynai – žinynai, žodynėliai; • Priemonės (įrankiai)- redagavimo programos ir kitos programų rūšys, padedančios studentams kažką sukurti; • Įvertinimas- skirtos naudoti vertinant mokinius, o taip pat egzaminai ir testai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

46. Vengrijos ugdymo sistemos struktūra •  pradinė mokykla (1-4 klasės) •  5-6 klasės •  7-8 klasės •  9-12 klasės. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

47. Pagrindinės IKT kompetencijos 1. Darbas su IKT įranga; 2. Kompiuterinis raštingumas: • Kompiuterio naudojimas kuriant dažniausiai naudojamus dokumentus; • Duomenų bazių, lentelių, paieškos sistemų naudojimas; 3. Informacinės technologijos (problemų sprendimas naudojant IKT priemones ir metodus): • Tinkamų metodų ir priemonių pasirinkimas iškilusiai problemai spręsti; • Algoritmai, duomenų modeliavimas; • paprastų procesų modeliavimas, parametrų keitimas; 4. Komunikacinės technologijos; 5. Media ir informacinės technologijos; 6. Informacijos visuomenė; 7. Informacinės technologijos ir biblioteka; Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

48. Mokytojų, naudojančių IKT priemones statistika buvo tokia: • Dauguma mokytojų neturi kompiuterių namuose; • Tik 10 procentų mokytojų reguliariai naudoja kompiuterius klasėse; • Mažiau nei 1 procentas naudoja kompiuterius kasdien. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

49. Vengrijos IKT vystymo švietime strategija • Viešojo švietimo ir mokslo infrastruktūrinė plėtra • I. Interneto ryšys; • II. Infrastruktūra); • Mokytojų kvalifikacijos IKT srityje kėlimas (III. Mokytojų švietimas); • Centrinė turinio tarnyba (IV. Skaitmeninio turinio tiekimas). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt

50. IKT infrastruktūros kūrimo srityje numatyta ir nuo 2005 m. vykdoma: • Pastovus ir kokybiškas paslaugų teikimas (vienas kompiuteris aštuoniems moksleiviams); • Numatyta normatyvinė finansinė parama IKT įrangai ir jos tobulinimui nuo 2005 metų ( 18 M eurų per metus); • Skaitmeniniai „vežimėliai“ ir „krepšeliai“ (13 milijonų eurų); • „Vežimėliai“: nešiojamas kompiuteris, projektorius, DVD, VHS, stiprintuvas; • „Krepšeliai“: nešiojamas kompiuteris, projektorius. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, KU IK, vitalij@ik.ku.lt