6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJA

1. 6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJA Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos KKU-4 studentams 2012 09 24 pirmadienis 309 c.r. auditorija Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra, 308 (c.r.) kab.tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270 e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt. ,

2. 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija planas • Socializacija vaikystėje • Pirminė ir antrinė socializacija • Socializacija vaikystėje ir šeima • Tėvai ir vaikų auklėjimas • Socializacija pasibaigus vaikystei • Paauglystė: nuo vaiko iki suaugusio

3. 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija planas • Suaugusiojo socializacija • Profesinė socializacija • Tėvystės socializacija • Vyresnio amžiaus žmonių socializacija • Persocializacija • Resocializacija

4. 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija literatūra • Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, pp.67-98 • Berger P. L., Luckman T. (1995) Socialinis tikrovės konstravimas V.: Pradai, pp.163-216 • Berger P. L., (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, pp.95-125. • Luobikienė I. (2000) : Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas:Technologija, pp. 68-70 • Guščinskienė J. (2001) Sociologijos įvadas: Struktūrinės loginės schemos ir komentarai. Kaunas:Technologija, pp. 60-63 •  Cucėnas V.(2005) Žiniasklaida skatina agresiją ? http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

5. 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija literatūra • Smelser N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1995 metai P 95-130 • Matulionis A. .(2002) Sociologija Vilnius HOMO LIBER. P. 37- 61 • Karužaitė R. Socializacija kaip lyčių vaidmenų perteikimo procesas. http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/lytys.asp • Račiūnaitė R. Moters socializacija Lietuvos kaime. Darbai ir dienos, 11(20), 169-200. • Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos (2002) Autorių kolektyvas. Kaunas.VDU • Skarderud.F. (2001) Nerimas. Kelionės po modernųjį ‘AŠ”. Vilnius. Tyto alba

6. Svarbiausieji uždaviniai Kalbos įgūdžių susiformavimas; Judėjimo įgūdžių susiformavimas; Informacijos vartojimo įgūdžių susiformavimas Pradinis asmenybės psichologinių charakteristikų formavimosi etapas; Pagrindinių vertybių internalizacija (suvokimas ir priėmimas); Svarbiausių normų ir elgesio taisyklių išmokimas. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

7. Šeima Branduolinė (nuklearinė) šeima – tai tėvai ir su jais gyvenantys vaikai. Postmodernioje visuomenėje tokia šeima tampa veikiau išimtis nei taisyklė. Vis tik niekas negali paneigti išskirtinio tėvų vaidmens vaikų socializacijai. Tėvai bendrauja su vaikais atsižvelgdami į jų pačių socialinius ir psichologinius poreikius, priklausomai nuo jų socialinio statuso, vaikų auginimo motyvacijos bei nuostatų dėl jų ateities. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

8. Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos įtakos disproporcijos.(Idealus atvejis - kiekviena mergaitė ugdoma kaip būsimos mergaitės mama, o berniukas ugdomas kaip būsimo berniuko tėvas); Tėvų socialinė padėtis.Aukštesnių sluoksnių tėvai suteikia geresnes socializacijos galimybes savo vaikams bei gali suteikti profesinės socializacijos pagrindus (pvz. trenerio vaikai gali gauti socializacinius pagrindus būsimai profesijai); Socializacijos šeimoje problemos

9. Tėvų požiūris į vaikus.Laukiamas - nelaukiamas, sveikas-neįgalus, gabus- nemokša, sąjungininkas kovoje su kitais šeimos nariais, investicija kaip į savo turtą (sportas, muzika, pramogų verslas), šeimos įvaizdžio dalis, vaikai kaip media dalis (beždžioniukų diskotekos, mažų gražuolių konkursai, madų demonstravimas ir t.t.) Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų teikėjų įtaka.Močiutės ir senelio fenomenai Lietuvos kultūroje, broliai ir seserys, vieta šeimoje pagal amžių, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos, krikšto tėvai auklės, medicinos darbuotojai, gyvūnai šeimoje. Socializacijos šeimoje problemos

10. SLOPINANT Socializacijos modelio centre - suaugęs Bausmės už blogą elgesį Materialiniai apdovanojimai ir bausmės Vaiko paklusnumas Bendravimas be žodžių Komandinis bendravimas Vaikas prisitaiko prie suaugusio norų SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEDu socializacijos modeliai(SLOPINANT IR DALYVAUJANT)Broom, Bonjean, Broom (1992)

11. DALYVAUJANT Socializacijos modelio centre - vaikas Atsidėkojimas už gerą elgesį Simboliniai apdovanojimai ir bausmės Vaiko savarankiškumas Žodinis bendravimas Bendravimas kaip sąveika Suaugęs prisitaiko prie vaiko norų Du socializacijos modeliaiBroom, Bonjean, Broom (1992)

12. Pirminė socializacija Tai pirmieji socializacijos etapai vaikystėje, kurių metu tampama visuomenės nariu; Jos metu suformuojama pamatinė visos antrinės socializacijos struktūra turi būti (turėtų būti) panaši į pirminę socializacija; Socializacines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti”, kurie dažniausiai yra vaikui yra primesti. (tėvų nepasirinksi); Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji vyksta didelėje emocinėje įtampoje; Įsisavinami apibendrinto vaidmens reikalavimai. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė socializacijaBerger P. L., Luckman T. (1995)

13. Antrinė socializacija Tolesnis socializacijos procesas, padedantis jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis; Tai konkrečių institucionalizuotų vaidmenų išmokimas (profesijos, tautybės, sporto šakos, religinės bendruomenės nario ir t.t.) SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė socializacijaBerger P. L., Luckman T. (1995)

14. Antrinė socializacija Visuomenė yra parengusi antrinės socializacijos (mokymosi) pakopas, kurių metu niveliuojami pirminės socializacijos skirtumai ir atsijojami individai, kurie nepajėgus (nenori) perimti atitinkamos institucijos vaidmenis; Daug mažesnė emocijų reikšmė. Būtina mylėti savo motiną, bet ne mokytoją, kuris tampa formaliu žinių perteikėju; Krizė antrinės socializacijos pradžioje - tėvų sukurtas ir pateiktas pasaulis - ne vienintelis ir (dažnai) ne pats geriausias. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė socializacijaBerger P. L., Luckman T. (1995)

15. Socialinio išmokimo perspektyva Vaikai mokosi vaidmenų per paskatinimą ir baudimą – tai yra, už tinkamą savo lyčiai elgesį vaikas yra paskatinamas, o už netinkamą, kitai lyčiai būdingą – baudžiamas. Berniukas bus skatinamas, jei imituos tėvo elgesį, ir baudžiamas, jei seks motinos elgesio pavyzdžiu, o mergaitė bus skatinama ir baudžiama atvirkščiai. Taigi vaikas mokosi tinkamo elgesio, atitinkančio jo lytį, stebėdamas kitus žmones SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJELyties socializacijos teorijos

16. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Lyties socializacijos teorijos Kognityvinė/ savisocializacijos perspektyva Vaikai įsisąmonina savo lytį, kaip nekintamą veiksnį. Iki trejų metų vaikai jau suvokia save ir kitus kaip mergaites ar berniukus. Manoma, kad, kai vaikas suvokia savo lyties pastovumą, jis pradeda stengtis visą gyvenimą būti tinkamas savo lyties grupės narys, atitinkamai elgtis, įgyti savo lyties bruožų. Trumpai tariant, mokymasis būti vyru ar moterimi reiškia taisyklių, apibrėžiančių lyčių vaidmenis, supratimo ir interpretavimo procesą.

17. Identifikacijos/modeliavimo kryptis Numato modeliavimą ir tapatinimąsi. Modeliavimas reiškia, kad vaikas stebi kitų, tai yra tėvų, elgesį ir jį imituoja. Tapatinimasis reiškia, kad vaikas, skatinamas meilės ir baimės, susitapatina su savo lyties tėvu: mergaitė tapatina save su motina, berniukas – su tėvu. Z. Froidas savo teorijoje smulkiai išdėstė, kaip vyksta toks susitapatinimas: berniukai patiria „Edipo“, o mergaitės – „Elektros“ kompleksą. Sėkmingai įveikus šiuos kompleksus, išmokstamas tinkamos lyties vaidmuo ir įgyjamos tinkamos savybės. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Lyties socializacijos teorijos

18. Apibendrinimas Taigi „socialinės“ lyties įgijimo procese vyksta sudėtinga sąveika tarp biologinių prielaidų ir socializacijos. Socializacijos proceso metu individai, perimdami ir suvokdami visuomenės lūkesčius, išmoksta savo lyčiai būdingo elgesio. Taip socializacija užtikrina tradicinių lyčių vaidmenų reprodukciją. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Lyties socializacijos teorijos Klausimai pamąstymui Kaip jums sekėsi išmokti savo lyties elgesio modelių? Kokias krizes turėjote įveikti?

19. Funkcijos: Vaikų priežiūra (sauga). Tėvai ir artimieji dirba - vaikas nepajėgus vienas išgyventi visuomenėje. Ta rodo nelaimingi atsitikimai: gaisrai, avarijos, vanduo, iškritimas per langus, elektros traumos ir kt. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai - saugotojai nuo netinkamo elgesio ir tik po to ugdytojai. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEIkimokyklinės įstaigos

20. Vaikų mokymas Nėra universalių programų „Ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, - pagal ikimokyklinio ugdymo programą.” „Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. Jis vyksta šeimoje arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ir teikiamas 5 - 6 metų amžiaus vaikams. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms.” Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas Vaikų lavinimas Ypač akcentuojamas tose veiklos srityse, kur reikalinga ankstyva specializacija: baletas, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, grojimas muzikos instrumentais. Ikimokyklinės įstaigos

21. Adaptacija Vaikams tai pirma biurokratinė organizacija su darbotvarke, valdžios hierarchija, elgesio taisyklėmis. Šioje organizacijoje susipažįstama su kitos lyties to paties amžiaus individais, „svetimais” suaugusiais. SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEIkimokyklinės įstaigosProblemos: Klausimai pamąstymui Kaip Jums sekėsi ikimokyklinėse įstaigose, kokių socialinio gyvenimo “paslapčių” išmokote šioje įstaigoje?

22. Pradinė mokykla Funkcijos Pagrindinių informacijos įgūdžių formavimas Naujo lygio komunikacinių įgūdžių formavimas (elgesio taisyklės) Mokinių priežiūra ir sauga Problemos Adaptacija Netolygus mokinių vystymasis Pedagogo poveikio totalumas SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Socializacijos agentai „Pradinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.” Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas.

23. Mass media - Žiniasklaida Funkcijos Pasaulio mitologizacija. Tėvų aktyviai kuriamo mito dainų ir pasakų pakaitalas. Globalizuotas mitas neskatina vaiko vaizduotės aktyvumo ir etninio susitapatinimo. Žaidimo pakaitalas. Kompiuteriniai žaidimai keičia tradicinius judriuosius ir socialinių vaidmenų žaidimus. Informacija apie pasaulį. Pateikia daugiau nei gali apsamanojęs pedagogas ar žemesnį išsilavinimą turintys tėvai. (Pvz. National Geography laidos) Tėvų pakaitalas. Įjungtas televizorius ar kompiuteris geriausia auklė - vaikas būna namuose) SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Socializacijos agentai

24. Mass media - Žiniasklaida Problemos Apimtis(pagal laiką -antroje vietoje po miego). Vaikų pasyvumas (Vaikai nejuda, formuojasi specifinės ligos - beveik 50 proc. 10-12 klasių Lietuvos moksleivių turi regėjimo problemų, antroje vietoje - stuburo iškrypimai) Totalumas (Visi žiūri tas pačias laidas, žaidžia tuos pačius žaidimus) Konfliktai šeimoje (Ką žiūrėti? Ko negalima daryti? (žiūrėti tam tikrų laidų, bendrauti internete ir t.t.) Šeimos galva, asmuo turintis savo rankose televizoriaus distancinio valdymo pultelį) SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Socializacijos agentai Klausimas pamąstymui Kokias laidas Jums tėvai draudė žiūrėti, kai Jums buvo 9-10 metų?

25. Žiniasklaidos poveikis • Robertas Sylwesteris atliko laiko ir jėgos pasiskirstymo brendimo laikotarpiu tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žmogus nuo vienerių iki aštuoniolikos metų pragyvena apie 150 000 valandų. 50 000 valandų žmogus praleidžia miegodamas – jas pramiega, jei miegama 8 val. per parą ir sapnuojama apie 2 valandas. Miegas ir sapnai yra tiesiogiai susiję su augimu ir ilgalaikės atminties palaikymu, kuri kasdieną pilnėja. Miegas apvalo ilgalaikę atmintį nuo neesminių dalykų. • Žmogus aktyviai praleidžia apie 65 000 iš 100 000 valandų, įskaitant pavienius veiksmus ir bendravimą su šeima bei draugais. Ši veikla turi daugiausiai reikšmės augant ir palaikant svarbią asmeninę atmintį

26. Žiniasklaidos poveikis • Apie 35 000 valandų žmogus praleidžia formaliai ir simbolinei veiklai – apie 12 000 valandų mokymo įstaigose ir dvigubai daugiau laiko įvairioms žiniasklaidos formoms (pavyzdžiui, televizijai, kompiuteriams, videofilmams, muzikai, sportui ir t.t.). Taigi matome, kad žiniasklaida ir mokymo įstaigos užima svarbiausią vietą formuojant ir palaikant kultūrinę atmintį. Apžvelgę 1–18 metų žmogaus gyvenimą galime teigti, kad vidutiniškai jaunas žmogus miega 8 valandas per parą, 10 valandų praleidžia aktyviai bendraudamas su šeima ir draugais bei užsiimdamas savo pasirinkta veikla. 5 valandas skiria įvairioms žiniasklaidos rūšims – ir tik 2 valandas mokymo įstaigoje. Visuomenė turėtų rimtai susirūpinti dėl šių dviejų valandų! Cucėnas. V. (2005) http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865 Kokias vaikiškas laidas, filmukus mėgdavote žiūrėti, kai jums buvo 7-10 metų?

27. Procesai Brandos pokyčiai.Pirminių ir antrinių lytinių požymių išryškėjimas; Vaikystės desocializacija Reikia išmokti nebebūti vaiku; Lytinis tapatumas.Susitapatinimas su vaidmenimis - keliamais atitinkamai lyčiai; Socialinė tapatumas. Susitapatinimas su pagrindinėmis ir šalutinėmis grupėmis. Idealių bendruomenių (gyvenamosios vietos, tautybės) pripažinimas; Socializacija paauglystėje

28. Procesai Grupės poreikis arba jos atmetimas; Pasaulio demitologizavimas. Socialinis paauglystės požymis - vaikystės mitų aktyvus neigimas; Nepasitenkinimas savo kūnu. Aktyvus jo keitimas (kačialinimasis, dietos, kūno žalojimas, savižudybės (imitacija arba įvykdymas) “Figūros” paieška. Naujo socialinio subjekto, kuris padeda iš naujo mitologizuoti (sutvarkyti) pasaulį. Ypač reikšmingas trenerio vaidmuo. Socializacija paauglystėje Klausimas pamąstymui Kas tapo Jūsų “figūra” kai tapote paaugliu? Kokios paauglystės socializacijos problemos atveria veiklos galimybes turizmo ir sporto vadybininkams?

29. Kūnas paauglystėje „Kūnas mūsų tapatybės vieta. Kūno gestai, kalba ir laikysena, veido išraiškos padeda ne tik komunikuoti su kitais bet ir išreiškia mūsų vietą socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Kūnas kaip ir mūsų socialinės tapatybės nėra atsparus kultūros, kurioje gyvename, galiai ir jos transformuojančioms jėgoms. Patvirtiname save kurdami ir perkurdami savo kūnus sveikatos, sporto, rūbų, aistrų ir malonumų registrais.” (A. Tereškinas,2001).

30. Kūnas paauglystėje „Kūnas yra mūsų intymumas. Psichinė oda. Jis yra išmestas į pasaulį, pirmiausia juo mes patiriame. Jis yra riba, membrana, kuri išorinį potyrį paverčia vidiniu. Intymumas yra pavojingiausias mūsų potyris, nes taip mažai mes turime kontrolės. Kai kontrolės mažiausia, mes esame atviriausi: ir gerąja ir blogąja prasme, kad mus būtų galima įžeisti, atmesti, kartu ir tam, kad taptumėm ko nors dalimi.” „Kūnas yra svaigimo priemonė, kuri aptemdo racionalią tvarką” (Finn Skarderud. 2002).

31. Kūnas paauglystėje • “Minkštumas – atgyvenęs idealas. Dabar kūnas turi būti tvirtas. Iš dalies tai susiję su sveikata (treniruotis sveika), iš dalies su grožiu. „Seksualūs kūnai – treniruoti kūnai!“ Hardbody yra stiprus. Tai stiprybė, kuri labiau naudojama psichiškai, o ne fiziškai. Tūkstančiams pums sveikatingumo studijos ir steps aerobikos užsiėmimai suteikė pasitikėjimą savimi. • Dauguma iš ten išeina iškeltomis galvomis ir stipresniu pakaušiu. Žmogus tvirčiau stovi, o nugara gali pakelti tam tikrą atsakomybę. Tačiau už visko slypi kontrolės silpnumas – savigarba priklauso nuo raumens. Tačiau dar yra šis tas, kiečiau už tvirtus raumenis. Jei raumenys nėra stipriai įtempti, jie gana minkšti. Smegenys minkštos, galėtum jas pjauti panašiai kaip sūrį. Širdis minkšta. Tačiau griaučiai tvirti. Juos junti, gali paliesti. Gali išgyventi tvirtą jausmą”.(Finn Skarderud. 2002).

32. Kūnas paauglystėje • Anksčiau kūnas buvo dalia – tai, kas duota. Išpuikę norime tai peržengti ir padaryti kūną metaforišką. • Kuriame kūnus pagal savo vaizdinį, taigi tuo būdu kuriame ir patys save. Apgalvotai ribojame savo kūno laisvę. • Kita vertus, gyventi patogiai nebūtinai reiškia gyventi gerai. Nepatogus gyvenimas gali daug labiau tenkinti nei patogus buvimas. (Finn Skarderud. 2002).

33. Problemos Komunikaciniai konfliktai ašyse: šeima-----mokykla---draugai; Brandos netolygumas; Grupinis agresyvumas; Tėvų ir kitų suaugusių neigimas arba bėgimas nuo jų; Vieno iš interesų ypatingas sureikšminimas. Socializacija paauglystėje

34. VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI Suaugusių socializacijos pokyčiai labai ryškiai matomi išoriškai, o vaikų socializacija visų pirma koreguoja bazines vertybes; Suaugusieji gali patys įvertinti normas, vaikai tik jas įsisavina (išmoksta); SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

35. VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI Suaugusieji turi teisę ir galimybę skirti kultūrinių normų, vertybių, socialinių vaidmenų atspalvius, vaikai mato tik suaugusių nuspalvintą pasaulį; Suaugusių socializacija nukreipta į tam tikrų profesinių ar komunikacinių įgūdžių formavimą, vaikų - į motyvacijos ugdymą . SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

36. Tėvystės socializacija Problemos: Deja, išmokstama svarbiausių tėvystės socializacijos aspektų tik tada, kai tampama tėvais; Šeimos mažėja - vis mažiau žmonių turi tiesioginį patyrimą kaip auginti vaikus; Labai daug prieštaringų patarimų kaip auginti vaikus; Labai didelė draugų ir bendraamžių, turinčių tokio pat amžiaus vaikų, įtaka; Vaikai patys daro didžiulę įtaką tėvams, jų tolimesnei socializacijai. SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

37. Profesinė socializacija - tai daugiau nei profesinis mokymasis, darbiniai įgūdžiai ir technologinė kvalifikacija - žmogus turi išmokti natūraliai jaustis savo profesijos atstovu, pripažinti profesijai svarbias vertybes, jas propaguoti, laikytis svarbiausių tai profesijai normų. SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

38. Trys profesijos pasirinkimo fazės (Simpson, 1967) Keičiami bendrieji tikslai, nulemiantys profesinį pasirinkimą; Orientacija į gerai dirbantį kolegą kaip į būsimą profesinio vaidmens modelį; Profesinių vertybių perėmimas ir susitapatinimas su profesiniu vaidmeniu. SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA Kokiame profesinės socializacijos etape jūs dabar esate? Ar jau sutikote gerai dirbantį sporto vadybininką, kelionių vadovą?

39. Pagyvenusių žmonių socializacija • Procesai • Fizinių galių susilpnėjimas • Lytinio gyvenimo pokyčiai • Dalies socialinių padėčių netekimas ir vaidmenų pokyčiai • Ligos • Atsiskyrimas nuo kitų šeimos narių (našlystė, globos namai)

40. Pagyvenusių žmonių socializacija Su kokiomis pagyvenusių žmonių socializacijos problemomis jums tenka susidurti? Kokios pagyvenusių žmonių problemos atveria galimybes turizmo ir sporto vadybininkui? • Problemos • Komunikaciniai konfliktai ašyse: • vaikai - anūkai • Dabartinės kultūrinės situacijos kritika • Bėgimas nuo problemų sprendimo arba hiper aktyvus jų sprendimas • Bendravimo ir savo patirties perdavimo poreikis

41. Persocializacija • Socializacija - Kultūros perdavimas ir unikalios asmenybės savikūra; • Kuo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes, tuo mažiau vietos lieka skirtingų individualybių pasireiškimui; • Kai vyrauja toks procesas, kurio metu užgožiama asmenybės savivokos procesas - susiduriame su persocializacija (perdaug socializacijos). • Persocializacija dažniausiai pastebima totalitarinėse valstybėse ir totalinėse organizacijose, nepalaikančiose nei vietos nei laiko savivokos procesams.

42. Resocializacija • Socializacija gali būti evoliucinė ir šuoliška (revoliucinė) • Resocializacijos metu žmogus atsisako vieno gyvenimo būdo vardan kito (emigracija, atsivertimas)

43. Resocializacija • Akultūracija - kitos (dažniausiai -pagrindinės) kultūros perėmimas • Resocializacija sėkmingiausiai vyksta totalinėje institucijoje(armijoje, kalėjime, internate, vienuolyne)

44. Apibendrinimas Socializacija – procesas, kurio metu mes, socialinės būtybės. Mokomės gyventi (išgyventi) visuomenėje. Tai vyksta tam tikrais etapais, kurie dažnai vadinami amžiaus tarpsniais. Skirtingi mokslininkai ir skirtingos sociologinės, pedagoginės, psichologinės mokyklos skirtingai įvardija amžiaus tarpsnius. Mus lydi nuolatinė socializacija ir desocializacija (atsisakymas tam tikros socialinės elgsenos) . Visuomenė socialinės kontrolės priemonėmis sankcionuoja (baudžia ir skatina) perėjimą (socializacija) iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą etapo į kitą.

45. Klausimai pamąstymui vaikinamsAtsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val • Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo tėvų, senelių, (vyrų), dėdžių? • Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė technika (dviračiai, mopedai, automobiliai)? • Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie (gyvūnai) jus išmokė? • Kokią įtaką jūsų socializacijai darė žiniasklaida? Kiek laiko, kai buvote 11-13 metų praleisdavote prie kompiuterio ir televizoriaus? • Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių įgūdžių išmokote keliaudami?

46. Klausimai pamąstymui merginomsAtsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val • Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo mamų, senelių, (moterų), tetų? • Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė namų ruošos darbai? • Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie (gyvūnai) jus išmokė? • Kokią įtaką jūsų socializacijai darė kosmetika? Kiek laiko, kai buvote 15-16 metų skirdavote kūno gražinimui):? • Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių įgūdžių išmokote keliaudamos?