Download
1 / 35
480 likes | 1.76k Views
Mokinių įsivertinimas geografijos pamokose. Vilma Jokubauskienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos geografijos mokytoja LGMA forumas, Dubingiai 2013 m. rugsėjo 21-22 d.d.
E N D
Mokinių įsivertinimas geografijos pamokose Vilma Jokubauskienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos geografijos mokytoja LGMA forumas, Dubingiai 2013 m. rugsėjo 21-22 d.d
Įsivertinimas - paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą pažangą bei pasiekimus, išsiaiškinant savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Įsivertindami mokiniai pratinami remtis savistaba, savianalize, skatinami prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus.
Įsivertinimas pamokoje pradedamas nuo lūkesčių planavimo. • Mokiniai skatinami už menkiausią pažangą. • Mokiniai pristato darbą klasėje, jei jis atliktas teisingai. Taip parodome kiekvieno mokinio svarbą.
Mokslo metų, pusmečio, skyriaus, pamokos pradžioje ar pabaigoje mokiniai atlieka užduotis, testus, nustatomas esamas geografijos žinių ir gebėjimų lygis.
Mokiniai geografijos sąsiuvinyje pasirašo laukiamą skyriaus, pusmečio, metinį įvertinimą. Nusimato, kokiomis priemonėmis sieks rezultato. • Skyriaus, pusmečio, metų pabaigoje analizuojama, ar pavyko pasiekti planuotą rezultatą.
Užduotys pamokos pradžioje • 1. Nurodykite, kokie sluoksniai sudaro Žemę? • 2. Nurodykite, kokie vidiniai procesai keičia Žemės paviršių? • 3. Nurodykite, kokie išoriniai procesai keičia Žemės paviršių?
Pamokos pabaigoje mokiniai pasimatuoja pažangą. Palygina rezultatus pamokos pradžioje ir pabaigoje.
Emocinis įsivertinimas • - man gerai sekėsi. - galėjo sektis geriau. - man nepavyko.
,,Šviesaforo” metodas • Kaip man šiandien sekėsi? Raudona - reikia mokytojo konsultacijos. Daug klaidų ir neaiškumų. Geltona- beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba. Žalia- viską puikiai supratau, atlikau be klaidų. Galiu padėti kitiems.
Apskritime nupiešti kairę akį tokio dydžio, kiek per pamoką matė suolo draugą, dešinę akį – kiek matė mokytoją; burną – kiek kalbėjo; ausis – kiek girdėjo mokytoją; plaukus – kiek sužinojo naujų dalykų. Darbui skiriama – 1 min. Užduočių lape mokiniams pasiūlau nupiešti apskritimą .
Ar ,,buvau” šiandien pamokoje? (piešiame apskritimą) • Ar pastebėjau ką nors įdomaus? (piešiame akis) • Ar išgirdau, ką mokytojas kalbėjo?(piešiame ausis) • Ar atsakinėjau? (piešiame burną) • Ar sužinojau ką nors įdomaus ir įsiminiau? (piešiame plaukus) • Ar rašiau ir dirbau? (piešiame rankas)
Taikau anketavimo metodą: žinau-nežinau, atraskime, atpažinkime, apibūdinkime, prisiminkime... • Mokymosi dienoraštį mokiniai pildo kiekvieną pamoką (nurodo, kas išmokta, kas neaišku, išsikeliami konkretūs mokymosi uždaviniai).
Baigiantis pamokai išdalinu klasei lapelius, kuriuose kiekvienas mokinys įsirašo įvertinimą pagal šiuos kriterijus: savarankiškumas, išradingumas, domėjimasis, bendradarbiavimas, iniciatyvumas, reiklumas sau, supratimas.
Mini apklausos • Pasaulio vandenyne vykstantys dinaminiai procesai yra......................... • Bangas sukelia....................... • Cunamį sukelia....................... • Potvynius ir atoslūgius sukelia............... • Vandenyno sroves suformuoja..............
Mini testai • 1. Kas būdinga karštąjai šilumos juostai? a) vėsu ir sausa b) karšta ištisus metus c) ištisus metus ledas ir sniegas d) karštos vasaros o žiemą iškrenta sniegas • 2. Kur yra šilčiausia vieta Žemėje? a) ties pusiauju b) Lietuvoje c) vidutinėje juostoje d) ašigaliuose • 3. Kokia šilumos juosta yra prie ašigalių? a) vidutinė b) karštoji c) šaltoji d) sausoji
Apklausa pamokos pabaigoje • Žmogaus ūkinės veiklos teigiami padariniai gamtai yra: ... • Žmogaus ūkinės veiklos neigiami padariniai gamtai yra: ... • Ore tvyrančių teršalų migla vadinama .... • Sausumos ar vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą, vadinama .... • Lietuvos saugomų teritorijų tipai yra: ...., ...., ....
Mokiniai pasitikrina užduotis ir įsivertina • Žmogaus ūkinės veiklos teigiami padariniai gamtai yra: saugomų teritorijų kūrimas, miškų atkūrimas, išnykusių gyvūnų įveisimas. • Žmogaus ūkinės veiklos neigiami padariniai gamtai yra: miškų kirtimas, atmosferos, aplinkos, vandens telkinių tarša, sąvartynai, augalų ir gyvūnų rūšių nykimas. • Ore tvyrančių teršalų migla vadinama smogu. • Sausumos ar vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą, vadinama saugoma teritorija. • Lietuvos saugomų teritorijų tipai yra: nacionaliniai parkai, rezervatai, regioniniai parkai, draustiniai.
Įsivertinimas • 10- 8 taškai - puiku, viską išmokau; • 7- 4 taškai - reikės pasikartoti namuose; • 3-0 taškų - pamokoje nedirbau, teks mokytis namuose.
Atlikdami užduotis galėjote surinkti 10 taškų. • Koks jūsų įvertinimas?
Žinių medis • Padeda apibendrinti žinias bei gebėjimus, susieja loginį ir vaizdinį mąstymą. Mokiniai nuosekliai išdėsto naujas sąvokas, apibrėžimus, funkcijų ar sandaros ypatybes, sieja su analogiškomis temomis. Žinių medį taikau apibendrinant išeitą temą, ruošiantis kontroliniam darbui.
Pamokos pabaigoje mokiniai pabaigia sakinius: • 3 svarbūs dalykai, kurių aš išmokau pamokoje yra ...., ...., .... • 1-2 dalykai, kurių turėčiau pasimokyti yra .... • 1 dalykas, kurio aš visiškai nesupratau - .....
Pamokos pabaigoje mokiniai pabaigia sakinius: • Buvoįdomu…............ • Sužinojau, kad..…..………........ • Man buvo sunku ........................ • Supratau,kad……….….............
Paties mokinio komentarai • Lengva užduotis • Dirbau iš peties • Reikės pasikartoti
Paties mokinio komentarai • Kuo džiaugiuosi? • Kas pasisekė? • Ką reikėtų tobulinti?
Pamokos pradžioje mokiniai gauna lapelius, ant kurių užsirašo savo vardą. • Pamokos pabaigoje juos užklijuoja lentoje.
Pastaba: - įsivertinimo būdai ir klausimai pritaikomi mokiniamspagal amžių ir mokymosi lygį, pamokos temą; - įsivertinimo būdai keičiami, kad mokiniams nenusibostų.
Išvados: • Nuolatinis mokinių įsivertinimas sudaro galimybes mokytojui individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą, nuosekliai įtvirtinant dalyko kompetencijas.
Mokinys, vertindamas save, ne tik pats mato savo pažangą, bet ir mokytojui parodo, ar visa informacija buvo suprantama, ar reikia papildomos pagalbos.
Mokytojas, gavęs grįžtamąjį ryšį, toliau planuoja veiklą, nurdydamas mokinio mokymosi pažangą ir stipriąsias vietas, nustatydamas sunkumus ir numatydamas galimybes jiems įveikti.
