Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

1. Konkurencingožuvininkystės sektoriaus Tauragės apskrityje išvystymas, apjungiant vietos žuvininkystės sektoriaus įmones, valdžios struktūras ir mokslininkus Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

2. Tipiniai verslo planai

3. Akvakultūra Viena iš ypač greitai augančių ūkio šakų visame pasaulyje ir, remiantis prognozėmis – ji bus vienas iš pagrindinių plėtojamų sektorių 21-ame amžiuje.

4. Uždarosios recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos

5. URS privalumai • Smarkiai padidintas gamybos produktyvumas; • Taupomi vandens ištekliai; • Gamybos nesaisto sezoniškumas; • Patenkinami gamtosauginiai reikalavimai; • Gaunama „švari“ produkcija; • Nebūtina biologinė stebėsena.

6. URS produkcija Auginamos vertingos žuvys: europiniai šamai, afrikiniai šamai, eršketai, upėtakiai, starkiai ir kt.

7. URS gamybos pajėgumai Gali būti labai įvairūs nuo vienos tonos iki 100 tonų ir daugiau produkcijos per metus.

8. Rezultatai • trys URS technologiniai projektai; • trys tipiniai verslo planai – URS-10, URS-40 ir URS-80.

9. Konkurencinė aplinka • Lietuvoje veikia daugiau nei 20 akvakultūros įmonių. • Šių įmonių veiklos kryptys labai panašios: tvenkiniuose auginamos įvairių rūšių žuvys (dažniausiai karpiai, lydekos, karosai, amūrai), interesantai konsultuojami tvenkinių, ežerų ir kitų vidaus vandenų įžuvinimo klausimais, užsiima prekine žuvininkyste, atskiros įmonės užsiima ir žuvivaisa.

10. Kainos nustatymas

11. Gamybos išlaidos

12. URS išlaidų struktūra

13. Išlaidų mažinimo prielaidos

14. Lūžio taškas

15. URS-10 trijų metų veiklos lūžio taškas

16. URS-40 trijų metų veiklos lūžio taškas

17. URS-80 trijų metų veiklos lūžio taškas

18. Reklama ir viešinimas

19. Žuvies rezervuaras Mechaninis filtras Biofiltras Degazavimo prietaisas UV dezinfekcija Prisotinimas deguonimi Gamybos schema

20. Techniniai URS duomenys

21. Išlaidos: vanduo Upėtakiams auginti sunaudojami dideli kiekiai vandens. Tinkamiausias vanduo URS gali būti tiekiamas iš artezinio gręžinio, tačiau gali būti panaudotas irupės, tvenkinio, ežero ar šaltinio vanduo.

22. Išlaidos: pašarai Upėtakiai ir kitos lašišinės žuvys gali efektyviai virškinti maisto produktus, kuriuose yra daugiausia baltymų, taip pat gali gauti dalį energijos iš riebalų ir šiek tiek mažiau iš angliavandenių.

23. Išlaidos: upėtakių jaunikliai

24. Išlaidos: elektros energija

25. Aplinkosauga • URS patartina įrengti toliau nuo urbanistinių objektų. • Tačiau net ir urbanizuotose vietovėse neribojama jų plėtra, nes jų apsaugai nuo nepageidautinų urbanistinių faktorių (žmonių judėjimas, aplinkos užterštumas) naudojami lengvų konstrukcijų, laikini arba ilgalaikiai statiniai ir pastatai.

26. Darbuotojai URS dirba nedaug darbuotojų – vienas (ūkio savininkas), du arba trys darbuotojai (ūkio savininkas ir du samdomi darbuotojai). Nedidelį URS aptarnaujančių žmonių skaičių sąlygoja: • nesudėtingos darbo funkcijos; • sistemos URS visiškas automatizavimas ir kontrolinių daviklių veikimas 24 valandas.

27. Darbo apmokėjimas

28. URS įrengimas Upėtakių auginimo ferma projektuojama gamybiniame pastate, kurio dydis: • 180 m2 URS-10 atveju, • 508 m2 URS-40 atveju, • 702 m2URS-80 atveju. Gamybinės patalpos: • Laboratorija; • Regentų saugykla; • Pašarų sandėlis; • Plotas, kurį užima mechaninis filtras ir biofiltras; • Baseinų patalpa.

29. Įrangos vertė

30. Apyvartinės lėšos • upėtakių jaunikliams įsigyti; • pašarams įsigyti; • elektros energijai; • darbuotojų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams.

31. Investavimo etapai • Vamzdynų klojimas (vandens, oro, deguonies ir grįžtamasis); • Baseinų įrengimas; • Filtrų sistemos įrengimas; • Signalizacinės sistemos įrengimas; • Kitos įrangos montavimas; • Darbo įrankių pirkimas; • Įrangos montavimas ir testavimas; • URS paleidimas.

32. Investicijų poreikis

33. Parama Skolinimasis Investavimas • Lizingas (finansinis/veiklos) • Paskolos/kreditai (kredito unijų paskolos; bankinės paskolos; lengvatiniai kreditai) • Kitos bankinės finansavimo paslaugos (overdraftas; faktoringas; garantijos ir laidavimai; prekybos finansavimas; apsidraudimas nuo valiutų rizikos) • Nuosavos lėšos • Pelnas • Išoriniai investuotojai • Tiesioginė parama (subsidijos; dotacijos; kompensacijos ir kt.); • Netiesioginė parama (mokesčių lengvatos; garantijos; muitai; teisinės lengvatos; viešosios paslaugos; politiniai sprendimai ir kt.) Veiklos finansavimo galimybės

34. Keli klausimai pasirenkant • kam bus naudojami pinigai (įrengimams įsigyti, apyvartinėms lėšoms formuoti ar kt.), • kokie finansinių įstaigų reikalavimai (palūkanų norma, užstatas, įkeitimo galimybės, paskolų atidėjimas ir kt.), • kokia verslo rizika, • kokia investicijų poreikio dalis dengiama iš asmeninių (nuosavų) lėšų ar pritraukiant investuotojus (šeimos narių pajai).

35. Ačiū už dėmesį