Tėvų bendruomenių kūrimas ir teisinės tėvų veiklos galimybės Kristina Paulikė, VLTF pirmininkė

1. Tėvų bendruomenių kūrimas ir teisinės tėvų veiklos galimybės Kristina Paulikė, VLTF pirmininkė Asociacija Vakarų Lietuvos tėvų forumas

2. Tėvų bendruomenių kūrimosi poreikis Mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, todėl svarbu įtraukti kiekvieną mokyklos bendruomenės narį į kokybiškai naujais santykiais grįstos, kompetencijų ugdymą(si) užtikrinančios mokyklos kaip besimokančios bendruomenės kūrimą. Mokyklos bendruomenė turėtų kurti naujas komunikavimo ir bendradarbiavimo formas ne tik su tiesioginiais mokyklos partneriais – tėvais, mokyklos tarybos nariais, rėmėjais, bet ir vietos politiniais, religiniais lyderiais, įvairiomis organizacijomis, žiniasklaidos atstovais, draugais, kaimynais, galinčiais daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką ugdymo(si) proceso kokybei.

3. Vakarų Lietuvos tėvų forumo misija: Telkti ir aktyvinti tėvų bendruomenes Vakarų Lietuvos regione aktyviam bendradarbiavimui su švietimo, ugdymo ir kitomis institucijomis bei partneriais, siekiant tobulinti regiono ir šalies švietimo ir ugdymo sistemą.

4. Vykdydami savo misiją, mes siekiame: • aktyvinti tėvų bendruomenes; • skatinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą; • bendradarbiautisu visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, analizuojant bei vertinant ugdymo sistemą, išaiškinant esamas problemas ir trūkumus, ugdymo partneriams teikiame pasiūlymus minėtoms problemoms spręsti; • inicijuotiiir įgyvendintiugdymo aplinkos ir proceso tobulinimo projektus; • Inicijuotiir organizuotitaikomojo pobūdžio tyrimus; • organizuotiir rengtikonferencijas, diskusijas, mokymus, kursus; • skleistiinformaciją apie galimas ugdymo kryptis, dalintisgerąja patirtimi.

5. Tyrimais nustatyta, kas trukdo glaudesniam mokyklos ir tėvų bendradarbiavimui? • Mokytojai, mokiniai, jų tėvai vis dar mažai turi galių daryti poveikį ir būti atsakingi už mokyklos gerovę; • nepakankamos galimybės kiekvienam bendruomenės nariui reikšti savo nuomonę, plėtoti patirtį ir dalyvauti kuriant organizacijos viziją ir filosofiją; • per mažos pedagogų pastangos, įtraukiant tėvus į mokyklos bendruomeninį gyvenimą; • neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos pastangos kalbėtis su tėvais; • tėvų užimtumas, atsakomybės vengimas, nenoras prisiimti aktyvesnį dalyvavimo mokyklos gyvenime vaidmenį; • tėvų ar pedagogų problemos nepripažinimas ar slėpimas; • tėvų išankstinės neigiamos nuostatos; • nepakankama tėvų bendravimo kultūra; • tėvų teisinio švietimo stoka.

6. Ką būtina nuveikti? • Skatinti vaikų ugdymo gerosios patirties pasidalijimą tarp ugdymo institucijų. • Būtina plėtoti viešąjį edukacinio pobūdžio diskursą, orientuotą į vaiko orumo ir saviapsisprendimo ugdymą, tam pasitelktižiniasklaidos priemones ir internetą (TV ir radio laidos, soc. Reklamos, diskusijos ir kt). • Plėtoti įvairesnes tėvų, pedagogų ir vaikų dialogo formas, nes dialogas leidžia išsakyti savo ir išgirsti kitų dalyvių poreikius ir nuomonę, kas gali tapti tinkama švietimo – geresnio tarpusavio pažinimo, ugdymo tikslų ir turinio – forma. • Plėtoti ugdymo įstaigų bendruomeniškumą. Svarbu ugdyti vadovų vadybinius gebėjimus organizuoti bendruomenę, paremtą visų dalyvių (ne tik pedagogų, bet ir tėvų bei vaikų) dalyvavimu priimant sprendimus. Be to būtinas pačių bendruomenės narių refleksijos procesas, susivokimas, esamų problemų, poreikių ir plėtotės prioritetų atpažinimas.

7. Tobulinant ugdymo procesus reikėtų kooperuojantis su universitetais, kitomis pedagogus rengiančiomis institucijomis, taip pat aktyviau dalyvauti įvairių fondų remiamose veiklose (pvz. Šmpf). • Gerinti tėvų informavimą apie programas, didinti pedagogų darbo su tėvais motyvaciją, skatinti pedagogus taikyti tėvams patrauklius jų įtraukimo į vaikų ugdymo procesą būdus. • Į sprendimų priėmimo procesus ugdymo įstaigose visais lygmenimis (pedagoginiu, administraciniu) įtraukti tėvus ir vaikus, suteikti jiems didesnes galias spręsti dėl ugdymo tikslų, ugdymo turinio, ugdymo proceso. • Palaikyti bei skatinti tėvų visuomeninių organizacijų dalyvavimą vertinant įstaigų ugdymo kokybę bei numatant jos gerinimo kryptis. • Vykdyti teisinį tėvų švietimą.

8. Teisinis švietimas – teisinių veiklos galimybių išnaudojimo ir tobulinimo garantas Lietuvos Respublikos KonstitucijaValstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014 • 40 str. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. • 68 str. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. • 120 str. Valstybė remia savivaldybes.Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049 • 6 str. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos5) savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; 6) švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai organizavimas ir koordinavimas;8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. • 7 str. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos35) visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena (įsigalios nuo 2014-01-01).

10. 11 str. 1 d. Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. • 12 str. 1 d. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. • 14 str. 2 d. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba.

11. Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto įgaliojimai: • svarsto ir rengia pasiūlymus dėl politikos formavimo, siūlo jos įgyvendinimo kryptis ir būdus, kontroliuoja suformuotos politikos įgyvendinimą;  • savo iniciatyva ar Savivaldybės tarybos pavedimu rengia sprendimų projektus bei pasiūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ugdymo, sporto ir jaunimo reikalų klausimais ir kontroliuoja jų vykdymą; • svarsto ir teikia išvadas dėl sprendimų projektų pagal komiteto kompetenciją; • kontroliuoja savivaldybės ugdymo, sporto ir jaunimo reikalų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, biudžeto lėšų naudojimo racionalumas, teikia pasiūlymus dėl šių įstaigų veiklos pagerinimo; • svarsto bei teikia išvadas ir pasiūlymus dėl ugdymo, sporto ir jaunimo reikalų, nevyriausybinių organizacijų veiklos, svarsto bei teikia pasiūlymus dėl nevalstybinių švietimo įstaigų programų finansavimo; • svarsto bei teikia išvadas ir pasiūlymus dėl suaugusiųjų švietimo, miesto švietimo, sporto tinklų optimizavimo; vaikų ir jaunimo teisių apsaugos, vaikų ir jaunimo mokymo užtikrinimo, vaikų ir jaunimo papildomojo  ugdymo bei užimtumo organizavimo; • nagrinėja gyventojų pasiūlymus ir pageidavimus pagal komiteto kompetenciją bei teikia pasiūlymus.

12. 29 str. 1 d. Savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijoje veikia švietimo skyrius. • 32 str. 2 d. Seniūnijos ir seniūno funkcijos.3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugąir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;5) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;Seniūnaitis – teikia informaciją apie institucijų veiklą, organizuoja susitikimus su tarybos nariais, teikia siūlymus tarybai, dalyvauja tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose.

13. LietuvosRespublikosšvietimo įstatymas Valstybės Žinios, 1991, Nr. 23-593 • 37 str. Švietimo kokybė 1 d. Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 2 d. Švietimo programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi į švietimo valdymo subjektus, švietimo teikėjus. • 43 str. 12 d. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokyklos vaiko gerovėskomisijossudarymoirjosdarboorganizavimotvarkosaprašas: Į Komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tėvai (globėjai, rūpintojai), vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai, kiti vaiko gerove suinteresuoti asmenys.

14. Tėvų teisės • 47 str. 1 d. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę: 1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas; 2)dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją; 3)gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesįa; 4) dalyvauti mokyklos savivaldoje; 5) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus; 6) 6 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą; 7) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas; 8)naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

15. Tėvų pareigos • 47 str. 2 d. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo: 1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą; 2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą; 3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas; 4) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą; 5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį; 6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi iki 16 metų; 7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; 8) dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir mokyklą.

16. Tėvų dalyvavimasmokyklos savivaldoje -1 • 60 str. Mokyklos savivalda2 d. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarstomokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai. 3 d. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.4 d. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

17. Tėvų dalyvavimasmokyklos savivaldoje -2 • 54 str. Švietimo planavimas.4 d. Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.5 d. Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos  pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.

18. Tėvai – mokyklos bendruomenės dalis • 63 str. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme1 d. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.3 d. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais. • 52 str. 2 d. Švietimo valdymo subjektai yra:1) Seimas;2) Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;3) savivaldybės institucijos;4) nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);5) švietimo įstaigos vadovas.

19. Tėvai savivaldybės švietimo taryboje • 61 str. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos 1. Savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos. 2. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos. 3. Savivaldybės švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.  4. Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.

20. Teisinės tėvų dalyvavimo švietimo sistemoje galimybės: • Seimo nariai • Savivaldybės tarybos komitetai(Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas) • Savivaldybės švietimo taryba • Savivaldybės komisijos • Savivaldybės administracijos švietimo skyrius(Ugdymo kokybės ir kaitos poskyris, Švietimo įstaigų administravimo poskyris) • Visuomeninės organizacijos(Asociacija Vakarų Lietuvos tėvų forumas) • Mokyklos vaiko gerovės komisija • Mokyklos taryba • Tėvų komitetai

21. Nuo ko ugdymo įstaiga gali pradėti, siekdama gerinti bendradarbiavimą su tėvais? • Atlikti tėvų įsitraukimo poreikio tyrimą ir apibrėžti pagrindines problemas. Tyrimui atlikti galima pasikviesti pvz. Klaipėdos universiteto, pedagogikos fakulteto studentus, kurie ugdymo įstaigose gali atlikti praktiką ar mokslinį tyrimą būsimam bakalauro ar magistro darbui ir taip turėti abipusę naudą. • Tobulinti jau esamas struktūras tėvų įtraukimui įgyvendinti (komitetus, tarybas, klubus ir pan.), kurios turi būti realiai veikiančios, aktyvios ir efektyvios. • Mokyklos taryba gali deleguoti tėvus į Vakarų Lietuvos tėvų forumą, kuris atstovaus jų interesus valdžios institucijose.

22. Klasių auklėtojai yra arčiausiai tėvų, todėl lengviau gali pastebėti tarp jų lyderius ir juos paskatinti imtis iniciatyvų. • Mokyklaturi remti lyderių veiklą ir suteikti reikalingą pagalbą ir paskatinti veikti. • Tam tikrais laiko tarpais būtina vertinti pasiekimus ir juos viešinti. Surengti tėvų konferenciją rezultatams apsvarstyti, dalintis gerąja patirtimi. • Tėvus, turinčius galimybę ir norą, įtraukti į savanorišką veiklą ugdymo įstaigoje. Galimos veiklos: budėjimas valgykloje ar koridoriuose, pagalba ekskursijų ar išvykų metu, pagalba pavaduojant mokytojus ir kt.

23. Lietuvos Respublikos savanoriškosveiklosįstatymasValstybės žinios, 2011, Nr. 86-4142 • 2 str. 1 d. Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. • 3 str. 2 d. Savanoriška veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu. • 4 str. Savanoriška veikla gali būti atliekama įvairiose visuomenei naudingos veiklos srityse. Savanoriškos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dėl įvairių savanoriškos veiklos formų ir būdų, taip pat juos keisti. • 5 str. Reikalavimai savanoriui: asmenys nuo 14 m., jaunesni kaip 18 metų, gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. Savanoriui kvalifikacija nėra būtina, išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus. • 6 str. Savanoriškos veiklos organizatoriai - biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos ir kt. • 9 str. Savanoriškos veiklos organizatorius susavanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, jeigu kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos arba sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių. Tokiu atveju pildomas savanorio veiklos žurnalas. • 11 str. Savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti: kelionės išlaidas; nakvynės išlaidas; maitinimo išlaidas; pašto, telefono išlaidas; mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, išlaidas; išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams; draudimo išlaidas; ir kt. Savanoriui kompensuojamos savanoriškos veiklos išlaidos nėra savanorio pajamos. • 12 str. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi. Atlikta savanoriška veikla gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

24. Ką gali savivaldos institucija? • Skatinti steigtis tėvų bendruomenes miestuose, miesteliuose, kaimuose. • Kviesti vietos tėvų organizacijos tarybos narius priimant svarbius sprendimus, susijusius su ugdymo paslaugų ir priemonių planavimu. • Pagal galimybes teikti įvairią paramą tėvų bendruomenių veiklai (patalpų suteikimas, įvairios finansavimo programos, įranga, konsultavimas, renginiai ir kt.). • Įtraukti tėvų organizacijos ir bendruomenės narius į švietimo paslaugų organizavimo, teikimo ir rengimo grupes/komisijas, taip užtikrinant švietimo paslaugų prieinamumą, viešumą ir skaidrumą.

25. Vakarų Lietuvos tėvų forumo veikla Klaipėdos m. savivaldybėje: • atstovauja ugdymo įstaigų bendruomenių interesus; • dalyvauja savivaldybės komisijų (komitetų) darbo grupėse; • dalyvauja savivaldos strateginiame planavime, formuluojant tikslus, uždavinius, veiklas, priemones ir kt; • vertina pasiektus rezultatus; • organizuoja mokymus, konferencijas; • dalyvauja įvairių projektų veiklose; • prisideda prie NVO ir valdžios sektoriaus glaudesnio bendradarbiavimo.

26. Bendruomenę galima apibūdinti pagal tris požymius: • emocinių ryšių, susisiejančių ir vienas kitą sustiprinančių, tinklas; • ištikimybė bendroms vertybėms, normoms ir prasmei; • aukštas narių ir kartu visos bendruomenės atsakomybės lygis. Mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų(Raktažodis)  Jei visų bendruomenės narių tikslai sutampa, organizacijos sėkmė garantuota ĮSIVERTINKITE, AR JŪSŲ BENDRUOMENĖS NARIŲ TIKSLAI SUTAMPA!

27. Anot prof. S. Šalkauskio, siekiant išugdyti žmogų, kuris galėtų gyventi pagal aukščiausias vertybes, turi būti tiesioginis kontaktas tarp mokytojo ir tėvų... AČIŪ UŽ DĖMESĮ 