Medus-ir vaistas ir maistas

1. Medus-ir vaistas ir maistas

2. Medus - viena iš pačių unikaliausių Gamtos dovanų, suteiktų žmonėms naudotis. Atspėkite, kas tai: švelnus, kvapnus, saulėtai šiltas ir nepaprastai naudingas? Teisingai – medus! Ir tai - viena iš pačių unikaliausių Gamtos dovanų, suteiktų žmonėms naudotis: angliavandenių, mikroelementų, aminorūgščių, fermentų, vitaminų ir kt.junginių, taip reikalingų mūsų organizmui, lobis. Pagal savo cheminę sudėtį jis yra artimas žmogaus plazmos sudėčiai. Mūsų protėviai jį vartojo įvairioms ligoms gydyti, taip pat šventiniam maistui ir gėrimams ruošti. Austėja – lietuvių mitologinės būtybės, bičių dievybės vardas. Austėja – šeimynos, rimtų ir santūrių moterų globėja.

3. Natūralus bičių medus yra saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš surinkto žiedų nektaro. Nektaras –saldus skystis, kurį išskiria augalų (daugiausia žiedų) nektarinės. Jis susidaręs iš vandens, cukraus (sacharozės), monosacharidų (gliukozės, fruktozės), dekstrinų, alkoholių (pvz., manito), azotinių ir aromatinių junginių, mineralinių medžiagų, rūgščių, fermentų, vitaminų ir eterinių aliejų. Supilta į korius masė subręsta ir virsta natūraliu bičių medumi. Iš kitų šaltinių bičių surinkta saldi medžiaga nėra tikras bičių medus. Pvz., bitės iš cukraus sirupo pagamina medų, ir šis medus, kaip maistas, joms yra labai tinkamas. Bet tai nėra tikrasis medus. Jis laikomas netikru, arba falsifikuotu medumi.

4. Senovės egiptiečiai ir graikai medų, bičių pikį bei vašką vartojo lavonams balzamuoti. • Arabai ir dabar mėsai konservuoti vartoja medų. • Indijoje ir kitose rytų šalyse medus nuo Antikos laikų buvo vartojamas vaisiams konservuoti, vėliau kai kuriems kulinarijos gaminiams saldinti. • Senovės vikingai sėmėsi jėgų valgydami medų su bičių duona (vikingų ambrozija –graikų mitologinių dievų maistas), kurios įsidėdavo vykdami į tolimas keliones jūra. • Graikai tikėjo, kad medus gali pailginti gyvenimą, duoti žmogui žvalumo ir sveikatos. Savo dievų nemirtingumą ir amžiną jaunystę jie aiškino tuo, kad šie mintą ambrozija (medaus ir pieno mišiniu). • Ovidijus, rašydamas apie aukso amžių sako, jog pieno ir nektaro upės tekėjusios, iš žalio ąžuolo geltonas medus lašėjęs. • Midų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje gamindavo ir vartodavo jau tada, kai dar nežinota alaus ir kt. alkoholinių gėrimų.

5. Medaus cheminė sudėtis ir biologinės savybės • Šie rodikliai priklauso nuo augalų ir nuo metų laiko, kada medus surinktas. Paprastai bitės medų surenka iš daugelio augalų rūšių – tai vadinamas poliflorinis medus. • Lietuvoje yra žinomas liepų, obelų, dobilų, kiaulpienių, rapsų, viržių grikių ir kitų augalų, tokių kaip kaštonų, saulėgrąžų monoflorinis medus. Meduje yra apie 19 % vandens ir 81 % sausųjų medžiagų. • Didžiausią medaus masę sudaro angliavandeniai (cukrūs), iš jų 47 % sudaro gliukozė, 35 – 40 % fruktozė. Sacharozės brandus medus turi labai mažai. • Baltymų meduje randama tik 0,04 – 0,29 %. • Randama ki 30 pavadinimų amino rūgščių. Joms jungiantis su cukrumi (šildant medų arba ilgai laikant), susidaro melanoidai – tamsios dažomosios medžiagos. • Taip pat randama kai kurių alkaloidų ir manoma, kad jie apsprendžia kai kurių medaus rūšių gydomąsias savybes. • Iš fermentų svarbiausia yra invertazė arba sacharazė, nektaro sacharozę suskaldanti į gliukozę ir fruktozę. • Be to meduje yra ir kitų fermentų – amilazės, katalazės, lipazės. • Medus turi šiek tiek rūgščių: pieno, obuolių, vyno, citrinos, rūgštynių, o jei medus pradeda gesti, - skruzdžių rūgšties. Medaus reakcija rūgšti – pH – 3,26 – 4,36.

6. Medaus cheminė sudėtis Mineralines medžiagas sudaro: makroelementai (K, Ca, Na, Mg, Fe, S, J, Cl, P ir kt.) ir mikroelementai (Mn, Sn, Al, B, Cr, Cu, Li, Ni, Bi, Co, Ag, Se, Ti ir kt.). Vitaminai į medų patenka su žiedadulkėmis. 100 g medaus turi šių vitaminų (µg): B1 - 2,1 – 9,1; B2 - 35 – 145; B6 - 227 – 400; pantoteno rūgšties – 47 – 192; PP – 0,004 -0,94; C – 0,5 - 0,65. Kai kuriose medaus rūšyse dar būna vitaminų E, K, biotino, folinės rūgšties. Taip pat meduje yra eterinių aliejų, apsprendžiančių jų kvapą. Dažomosios medžiagos (karotenas, chlorofilas, ksantofilas) suteikia medui spalvą. Medus turi kai kurių hormonų ir augimo stimuliatorių. Be to meduje yra fitoncidų bei bakteriocidinių medžiagų.

7. Farmakologinis medaus poveikis Medus pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Liepų medus stipriai veikia Staphylococcus aureus ir Staphylococcus haemolyticus net tirpaluose paruoštuose santykiu 1:160. Iš kitų augalų surinktas medus šiuos mikrobus bakteriocidiškai veikia tik tirpaluose paruoštuose santykiu 1:5 ir 1:20. Medaus antimikrobinis poveikis priklauso nuo to, kiek iš įvairių augalų bičių surinktas medus turi fitoncidų ar antibiotikų. Jis didina organizmo imunobiologinį reaktyvumą, gerina smegenų, kepenų, širdies, inkstų ir kitų organų medžiagų apykaitos procesus. Medaus negalima vartoti ligoniams, netoleruojantiems angliavandenių, nes jie gali susirgti dilgėline, atsirasti niežulys, galvos skausmai, sutrikti skrandžio bei žarnyno veikla. • Negalima medaus vartoti viduriuojant, nes jis dar paspartina žarnyno veiklą. • Gerina medžiagų apykaitą.Jį reikėtų vartoti profilaktiškai. Dienos dozę (ne didesnę kaip 100g) reikėtų suvalgyti per 3 ar 4 kartus. • Žmogui sergant blokuojamas vienų ar kitų medžiagų patekimas į organizmą, o medus yra mineralinių medžiagų nešėjas. Medus paima vaistą ir nuneša į reikiamą organizmo vietą. • Vartojant vaistus kartu su medumi, jų reikia perpus mažiau, nes jie nunešami daug greičiau.

8. Paimkime ir suvalgykime tris šaukštus tikro, gero medaus ir pažiūrėkime – bamba šlapia ar ne. Ko gero, bus šlapia. Netgi senovėje sakydavo: „Kai per bambą ima varvėti – nustok valgęs.“ • Žmogaus, kurio medžiagų apykaita yra labai greita, bamba ima varvėti jau nuo šaukštelio medaus. • Svarbi biologinė medaus sudėtis.Jei sveikas žmogus vartoja medų, jis neserga todėl, kad organizme neatsiranda blokatorių. „Posakis: „Valgyk medų sveikas“, reiškia, kad nereikės jokių vaistų“. Liepžiedžių arbatą rekomenduoja gerti su medumi, nes be jo ji veikia 20 procentų silpniau. • Kiek ir kada medaus valgyti, priklauso nuo jo rūšies, t. y. botaninės sudėties. Nustatinėti medaus botaninę sudėtį Lietuvoje dar tik pradedama. Botaninė sudėtis – iš kokių augalų medus suneštas. Tai galima nustatyti iš žiedadulkių rūšių. • Saugo nuo nemigos. • Vartodami medų nemigos atsikratysime per penkias dienas. Pusvalandį prieš miegą reikia sučiulpti arbatinį šaukštelį šviesaus – liepų, aviečių medaus.

9. Grikių medus pakeičia vaistus. • Vakare jokiu būdu nepatariama vartoti tonizuojančio medaus. Toks yra tamsus – miško, viržių, grikių – medus. Grikių medus itin rekomenduotinas vyrams. • Šiame meduje esantis rutinas neleidžia kalkėti kraujagyslėms, praplečia jas, gerina kraujo rodiklius, saugo nuo vėžio, Alzhaimerio ligos. • Tikras grikių medus yra pilkšvokas, karamelės spalvos, jis nelabai malonaus kvapo, net smirdi. Tokio medaus įdėjus į kavą, jaučiamas kapučino skonis. • Lietuvoje nėra medaus valgymo kultūros. • Vokiečiai medų tepa ant duonos, naudoja kaip saldiklį. • Negalima medų patiekti ir valgyti bet kaip. • Kiek medaus suvartoti? Mes patys žinome, kiek jo galime suvalgyti. Trys desertiniai šaukštai per dieną – niekados nebus per daug. Jei nors du arbatinius šaukštelius suvalgysime, taip pat bus gerai. • Medų pirkti geriausiai tik pas žinomą bitininką, nes dalis didžiuosiuose prekybos centruose parduodamo medaus neatitinka Lietuvos higienos normos HN 119:2002 "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimų, ar tai reiškia, kad  platinama neteisėtai pagaminta produkcija;

10. Kad medus būtų skanus, jį pirkėjas turi mokėti išsirinkti. Visada klauskite, kokios rūšies medus, kada jis surinktas. • Rytą geriausiai vartoti tonizuojantį medų.Rytą geriausiai valgyti neutralų medų – kad ir miško augalų. • Tai tonizuojantis spygliuočių ir lapuočių medus. Toks medus suteiks energijos visai dienai. • Rytą nepatariama vartoti prakaitavimą skatinančio medaus – liepų ar aviečių. O jei jau suvalgėt, geriau vieną valandą neiti iš namų. • Tikras liepų medus skystina kraują, nebereikia jokio aspirino. • Susikristalizavęs medus. Žmonės kartais galvoja, kad vadinamasis susicukrėjęs medus yra prastas. Tikras medus po 2-3 savaičių kristalizuojasi. Medų sutvirtina biologinė medžiaga – gliukozės kristalai. • Susikristalizavęs medus – vienas iš jo kokybės rodiklių. „O jei tame meduje dar yra baltų, panašių į marmuro žydėjimą taškelių, sakoma, kad tai – medaus grietinė. Jei jos labai daug – tai – žiedų medus. Tos baltos dėmelės ir yra gliukozė. • Medų laikyti patariama tik ant stalo. Laikomas spintelėje jis pasensta. • Laikomas stalo viduryje jis niekados nepasens, nes greitai pasibaigs.

11. Medaus vartojimas medicinoje • Sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu (faringitu, laringitu, sinusitu, tracheitu, ūminiu bronchitu), medus vartojamas kaip vidinis vaistas, taip pat įpurškimui, inhaliacijoms (su nedideliu kiekiu etanolinio pikio tirpalo), lašinimui į nosį, elektroforezei. • Sergant sloga, trachėjos gleivinės bei bronchų uždegimais, daromos medaus inhaliacijos. Joms ruošiamas 30% medaus tirpalas. Jei nėra inhaliatoriaus, galima naudotis arbatinuku. • Esant burnos ertmės gleivinės uždegimui burną galima skalauti medaus tirpalu arba medaus ir žiedadulkių ekstraktu, paruoštu santykiu 1:1. • Medumi gydomos virškinamojo trakto ligos - gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, vidurių užkietėjimas. • Sergant lėtiniu gastritu medus sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą: • vartojant jį su šiltu vandeniu 1,5 – 2 val. prieš valgį arba 3 val. po valgio. • Jei skrandyje rūgščių trūksta, patariama medaus suvalgyti 10 min. prieš valgį, užgeriant šaltu vandeniu. • Šaltas medaus tirpalas didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o šiltas skatina gleivių tirpimą skrandyje ir greitesnį riebalų įsiurbimą. Taip sumažėja rūgščių, ir jos nedirgina žarnyno. • Sergant skrandžio opalige skiriamas medus, ištirpintas šiltame vandenyje nevalgius vieno arba trijų mėnesių laikotarpyje.

12. Galima vartoti ir korių medų, gabaliukais kramtyti, čiulpti, o likusį vašką išspjauti. Organizmas be medaus gaus eterinių aliejų, žiedadulkių, pikio bei vaško, kurie veiks profilaktiškai ir ankstyvąsias ligos stadijas. • Sergant įvairiomis kepenų ligomis skiriamas medus kartu su bičių pieneliu. • Medus yra efektyvus, gydant ūminį ir lėtinį kepenų uždegimus, nes jis didina glikogeno rezervus kepenyse, gerina kepenų fukciją, skatina tulžies nutekėjimą. • Medus vartojamas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Medus teigiamai veikia širdies raumenį ir daugeliu atvejų gali pakeisti gliukozės tirpalą, leidžiamą į veną. • Jis sugeba praplėsti vainikines širdies kraujagysles, gerina koronarinę kraujo apytaką sergant stenokardija. Praplečia ir kitas kraujagysles, mažindamas kraujo spaudimą, sergant arterine hipertenzija. • Ilgai (1-2 mėn.) kasdien vartojant medų po 50 g, stiprėja organizmas, normalizuojasi kraujo sudėtis, daugėja hemoglobino, gerėja širdies kraujagyslių tonusas. • Medus mažina kraujospūdį inkstų ligų ir nėštumo metu atsiradus hipertonijai. Šiam tikslui rekomenduojama vartoti 3 arbatinius šaukštelius medaus, ištirpintus šiltame virintame vandenyje, ir išgerti po valgio 3 kartus per dieną. Gydymo kursas - 3-4 savaitės. Suvartotas medus ne tik mažina kraujospūdį, bet gerina bendrą organizmo savijautą ir miegą.

13. Medumi galima gydyti ir kraujotakos organų ligas. Jo poveikyje normalizuojasi kraujo rodikliai ir kraujagyslių tonusas. • Aterosklerozės profilaktikai skiriama medų vartoti mėnesio eigoje kasdien po 30-40g kartu su citrina ir vitaminu A. • Sergant hipertonine liga patariama medų vartoti sumaišytą su krienų,morkų ir citrinų sultimis santykiu 1:1:1:0,4 išgeriant po vieną šaukštelį l val. prieš valgį tris kartus dienoje paruošto ir vėsioje vietoje laikomo mišinio. Gydymą tęsti 1-2 mėn. • Aterosklerozės sukeltai hipertonijai gydyti rekomenduojama vartoti šį medaus ir kitų komponentųų mišinį: • vieną citriną užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 2-3 min., po to citriną su žieve sutarkuoti, į gautą tyrelę įdėti 6 smulkiai supjaustyto vidutinio dydžio česnako skilteles, 3 šaukštus medaus, įpilti 0,5 litro šalto virinto vandens. • Viską gerai išmaišyti ir palaikyti 3 paras vėsioje vietoje, kol susidarys nuosėdos, nuosėdas nukošti. • Gautą skystį vartoti po l v. š. 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo kursas - 1-2 mėnesiai. • Medumi gydomos ankstyvos kataraktos formos, ragenos žaizdos bei konjunktyvitas. Šias procedūras gali skirti tik gydytojas okulistas. • Jau sukurtas iš medaus vaistinis preparatas, pavadintas Oftalmeliu.

14. Medus gali būti vartojamas ginekologijoje. • Medaus tamponai vartojami gydant trichomoninį kolpitą, lėtinius gimdos ir jos priedų uždegimus, gimdos kaklelio žaizdeles. • Medaus elektroforeze gydoma gimdos ir jos priklausinių uždegimai. • Procedūras skirti ir kontroliuoti gali tik gydytojas ginekologas. • Svarbų vaidmenį medus vaidina, gydant vaikų ligas. • Vaikai, skiriant jiems medų, sparčiau auga, geriau vystosi ne tik fiziškai, bet ir protiškai, sustiprėja jų kraujas (išnyksta mažakraujystės simptomai), geriau virškinamas maistas, pašalinami virškinamojo trakto sutrikimai (dispepsijos grėsmė) slopinami puvimo bei rūgimo procesai žarnyne. • Nusilpusiems vaikams, ypač po persirgtų infekcinių ligų, rekomenduojamas šis receptas: • paimti po 100 g medaus, grietinėlės, žąsies taukų ir 100 g kakao miltelių, įpilti 15 g šviežio alijošiaus sulčių, viską gerai sumaišyti ir duoti gerti po vieną valgomą šaukštą 2 kartus per dieną, užgeriant stikline virinto šilto pieno. Taip gydomi vyresnio amžiaus vaikai. • Medus gali būti vartojamas odos ligoms gydyti, ypač nudegimams, uždegiminiams procesams. • Medų kaip antibakterinępriemonę galima užtepti, gydant pūliuojančias žaizdas ir odos nudegimus. • Medumi sutepti tvarsčiai ar kompresai malšina skausmus, apsaugo nuo infekcijos.

15. Paskutiniai Pensilvanijos universiteto medicinos fakulteto mokslininkų tyrimai įrodo, jog medus nekenkdamas organizmui ir sugeba efektyviau gydyti vaikų kvėpavimo takų uždegimus nei jau tradicinėmis tapusios įvairios mikstūros ar vaistai. • Vaikai, sergantys viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ne ilgesne kaip 7 dienos) prieš miegą vartoję nedidelį grikių medaus kiekį žymiai mažiau kentėjo nuo naktinio kosulio (sumažėjo tiek „aštrumas“ tiek ir dažnumas), apskritai pagerėjo jų bendra savijauta ir miegas tapo ramesnis. • Dar 2004 m. Pensilvanijos universiteto mokslininkai įrodė, jog cheminiai kosulį slopinantys preparatai yra visiškai neveiksmingi. Kitaip tariant, vaikai beprasmiškai girdomi chemija – na, čia jau vaistų reklamos rezultatas. • JAV Maisto ir medikamentų kontrolės centras (FDA) rekomenduoja neduoti vaikam iki 6 metų kosulį slopinančių vaistų dėl jų menko efektyvumo ir galimų šalutinių poveikių (spazmai, nevalingi raumenų susitraukimai ir t.t.) • Laikoma, jog medaus negalima vartoti tik mažyliams iki vienerių metukų amžiaus, mat dar neprisitaikiusiame jo perdirbti žarnyne gali išsivystyti botulizmas (pažeidžiama cns ir virškin. traktas). • Kaip teigia darbo autoriai, medus, kitaip, nei visi dirbtinai pagaminti vaistiniai preparatai, veikia iš karto 3 lygmenimis: sutepa gleivinę, ją minkština ir šalina sudirgimą. • Medų turėtume vartoti kaip alternatyvą cheminiams vaistams, aišku, jei vaikas neturi alergijos medui“. • Taip pat medus mažina stresą ir įtampą.

16. Ar žinote kad : • Aviečių medus gydo viršutinių kvėpavimo takų ligas ir stomatitą. • Dobilų medus – moteriškas ligas, hemorojų. • Usnių medų patariama vartoti išsekusiems žmonėms, pagyvenusiems ir vaikams. • Pievų medus gerina žarnyno bei kepenų veiklą, jis yra geras antiseptikas. • Kiaulpienių medus būna aukso geltonumo kartokas, labai kvapnus. Rekomenduojamas nuo skausmo ir kvėpavimo takų uždegimo. • Dobilų (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų) medus šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Šis medus dažniausiai vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip dietinis produktas, nes turi mažai priemaišų. • Liepų medus šviesiai geltonas labai malonaus liepų žiedų kvapo. Mažina uždegimą, švelnina kosulį. Vartojamas nuo slogos, gerklės skausmo, anginos, gerklų uždegimo, bronchito, bronchinės astmos, kepenų bei inkstų ligų (kaip širdį stiprinanti priemonė), nuo nudegimų, taip pat pūliuojančioms žaizdom valyti. • Grikių medus tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, aštraus skonio bei kvapo. Turi gana daug geležies ir baltymų todėl rekomenduojamas nuo mažakraujystės, kraujagyslių trapumo. • Rapsų medus susikristalizavęs tampa beveik baltas ir iš pažiūros primena taukus. Jo kvapas švelnus, vos juntamas. • Viržių medus tamsiai geltonas su rusvu arba rausvoku atspalviu, silpno kvapo, kartoko skonio. Labai tirštas. Turi daug mineralinių medžiagų. • Lipčiaus medus - miško medus (ypač mėgiamas Vakarų šalyse). Lietuviai bitininkai nuo seno jį vadina lipčiumi. Jis būna tamsus, nes sunešamas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Lipčiaus meduje daug dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės ir mažiau nei nektaro meduje invertuoto cukraus,. Jis turi daug šarminių metalų - kalio ir natrio druskų, mažai vandens ir daug baltymų, todėl yra labai vertingas žmogaus organizmui. • Dažniausiai būna mišrus medus, vadinamas poliflorinis, surinktas iš įvairių augalų žiedų. Taigi turime pievų, laukų, miško žiedų medų. Mišrus medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug veikliųjų medžiagų.

17. Medicinos praktikoje pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas bičių produktams. KMU FF Vaistų technologijos ir FO katedroje sukurta eilė preparatų, kurių gamybai naudojami bičių produktai: propolio tinktūra, propolio ekstraktai (skystas, tirštas ir sausas), propolio aliejus, "Propomedas", "Propolanas", "Procemelis", įvairūs tepalai ir kremai su propoliu, medus su bičių pieneliu, medus su žiedadulkėmis, "Prokalmentas" (propolis, medetka, mentolis) ir kt. • Bičių produktų efektyvumas labai geras. Jie ne tik tiesiogiai veikia ligos priežastį (pvz. infekcijos sukėlėjus), bet ir didina organizmo atsparumą, suaktyvina jo gyvybinę galią ir taip padeda įveikti ligą. • Dabartiniu metu kuriami nauji preparatai su bičių produktais ir ieškoma jiems tinkamų analizės metodų. • Preparatai iš bičių produktų, rausvažiedės ežiuolės, ginkmedžio buvo tyrinėjami jau ir anksčiau. Kai kuriems preparatams buvo sukurtos analizės metodikos, tirtas stabilumas, paruošta norminė-techninė dokumentacija. • Propolio tinktūra, ekstraktai, "Prokalmentas", propolio aliejus, ginkmedžio tinktūra, ežiuolės ekstraktas ir kt. užregistruoti ir gaminami KMU vaistinėje, "Korio" laboratorijoje, UAB "Apelita" ir kt. įmonėse. • Korio laboratorijos veikla: Bitininkystės produktų supirkimas (medus, žiedadulkės, bičių pienelis, pikis), apdirbimas, perdirbimas, fasavimas, produktų ženklinimas, medicininės paskirties maisto produktų gamyba bei realizacija.

18. Medus kosmetikoje Medus nuo seno vertinamas kaip kosmetologinė priemonė. Iš jo gaminami kremai, muilas, tualetinis vanduo. Medus švelnina sausą odą, saugo nuo pleiskanojimo. Jį ypač patartina naudoti rankoms puoselėti, veido kaukėms daryti.

19. Sudėtinių dalių poveikis Medus dažnai naudojamas kosmetikoje ir gydomojoje kosmetikoje. Jis minkština odą, apsaugo nuo sausėjimo ir pleiskanojimo, gerina veido odos mitybą, minkština rankų odą. Jis medicinoje naudojamas nudegimų ir žaizdų gydymui, nes gerina kraujotaką, greitina limfos nutekėjimą, maitina ląsteles. Stangrina odą, didina jos elastingumą, lygina, minkština, turi daug mikroelementų. Atsargiai tiems, kieno išsiplėtę kapiliarai! 

20. Medaus panaudojimo sritys • Viso kūno priežiūrai • Medaus vonioms • Veido odai • Plaukams • Lūpoms • Pėdoms • Odai • Krūtinės odai • Nuospaudų šalinimui

21. Medus minkština sausą odą, apsaugo ją nuo pleiskanų, gerina veido odos mitybą, minkština rankų odą. Šiam tikslui naudojami medaus kremai ir medaus kaukės. Jos dedamos ant veido 20-čiai min., prieš tai nuplovus veidą ramunėlių vandeniu. Po to veidas nušluostomas vatos tamponu ir nuplaunamas šiltu minkštu vandeniu.Rekomenduojami šie medaus kaukių receptai: 1) pieno-medaus kaukė, susidedanti iš vieno valgomojo šaukšto skysto medaus ir vieno desertinio šaukšto pieno;2) kiaušinio trynio-medaus kaukė, susidedanti iš vieno arbatinio šaukštelio medaus ir glicerino, gerai sumaišyto su vieno kiaušinio tryniu. Veido ir rankų odai minkštinti labai naudingas medaus vanduo (į 0,5 stiklinės šilto virinto vandens įdėti vieną valgomą šaukštą medaus ir gerai išmaišyti).

22. Sausai odai Tinka medaus ir plakto kiaušinio kompresai. Sumaišykite 0,5 šaukštelio medaus, kiaušinio trynį ir šaukštą nugriebto pieno. Laikykite užtepusios ant veido ir kaklo 20 min. Nuplaukite drungnu vandeniu. Sumaišyti trynį, 2 šaukštus miltų, po šaukštą kopūstų sulčių bei glicerolio, šaukštelį medaus ir 3-4 lašus citrinos sulčių. Patepti veidą, laikyti 15-20 min. Gerai išmaisyti 2 šaukštus pieno, 1 sutrintą virtą bulvę, po šaukštą alyvų aliejaus ir medaus. Įlašinti vitamino E kapsulę. Užtepti ant veido, palaikyti 20 min., nuplauti šaltu vandeniu. Sumaišyti po 2 šaukštus avižinių dribsnių, medaus ir alyvų aliejaus, 30 ml. pieno ir 3 lašelius citrinos sulčių. Kaukę nuplauti po 15-20 min. • Po visų kaukių rekomenduojama daryti tokią procedūrą:Išmaišyti šaukštą medaus bei varškės ir, uždėjus ant veido, laikyti 15-20 min. Nuplauti,  po to dėti gaivinamąjį kompresą: nedidelį rankšluostį suvilgyti šaltu vandeniu ir 2-3 min. palaikyti ant veido. • Medus sutrūkinėjusią kietą pėdos odą gali paversti minkšta ir sveika. Šaukštą medaus ištirpinkite 100 ml distiliuoto vandens ir įmerkite sukietėjusius kulnus. Palaikykite 20 minučių. Dabar galite be jokio vargo nugramdyti sukietėjusią odą nuo batų pritrintų kulnų ar pirštų.

23. Sausai ir normaliai odai Kiaušinio trynį ištrinti su dviem šaukšteliais aliejaus, 0,5 šaukštelio obuolių sulčių, 0,5 šaukštelio medaus. Nuplauti veidą šiltu liepos žiedų nuoviru, paruošta mase ištepti veidą 2 kartus kas 5-7 min. Po 10-15 min. suvilgytu šaltame liepos žiedų nuovire vatos tamponu nuvalyti veidą. • Jautriai ir alergiškai odai  Stiklinėje šviežiai išspaustų agurkų sulčių ištirpinti šaukštelį medaus. Nusiprausus mišiniu patepti inkštiruotą ar spuoguotą odą. Po 30-40 min. veidą nuplauti šaltu vandeniu • Inkštiruotos, paraudusios odos kaukė 2 šaukštus medaus ištirpinti 50 ml. ramunėlių arbatos (apytiksliai 1:10). Tepti 1 kartą per savaitę švarią odą. Nuplauti po 20-25 min.  • Normaliai odai Šaukštą skysto medaus sumaišyti su 7-10 lašelių citrinos sulčių ir trupučiu avižinių miltų. Užtepti ant veido, laikyti 20 min. ir nuplauti vandeniu. Kaukė maitina, stiprina ir švelnina odą. • Riebiai odai Kaukė daroma iš pusės šaukštelio medaus, desertinio šaukšto citrinos sulčių, šiek tiek aliuminio oksido (molžemio) ir vandens (geriausiai rožių).

24. Medaus vonia Jei mus bando užvaldyti rudeninė depresija, nervina smulkmenos arba jei sergate širdies ar klimakterine neuroze, nuotaiką padės pragiedrinti medaus vonios. Jums malonios vandens temperatūros vonioje reikia ištirpinti 200 gramų medaus, gerai išmaišyti ir pagulėti apie 20 – 30 min. Geriausiai prieš miegą, kad labiau atsipalaiduotumėte. Medaus vonios veikia raminančiai nervų sistemą, stiprina organizmą, gerina miegą.

25. Medaus masažas Medaus masažas yra refleksoterapijos atmaina. Gydomasis medaus ir masažo derinys padeda išlaikyti gerą formą stresų ir perkrovų metu. Šio masažo tikslas - energetinių kanalų valymas, pagalba gydant stuburo bei sąnarių sutrikimus. Masažas žmonėms padeda jaustis aktyviems, fiziškai sustiprėjusiems, bei sumažina ligų tikimybę. Taip pat atstoja viso kūno pilingą, oda tampa švari, švelni, prisotinta deguonimi ir meduje esančiomis vertingomis maistinėmis medžiagomis. Po šio masažo kurį laiką visame kūne jaučiama maloni šiluma.

26. Medus veido priežiūrai • Drėkinantis ir valantis tirpalas Į pusę stiklinės vandens įberkite ketvirtį stiklinės druskos ir išmaišykite. Pamirkykite tirpale vatos gniužulėlį ir uždėkite jį ant spuogo bei švelniai spausdami palaikykite keletą minučių. Medvilninį tamponą patepkite medumi ir uždėkite ant spuogo bei palaikykite 10 min. Paskui nuplaukite vandeniu ir nusausinkite. • Stangrinanti veido kaukė Sumaišykite 1 šaukštą medaus, 1 šaukštą glicerolio, 1 kiaušinio baltymą bei tiek miltų, kad mišinys taptų pastos tirštumo. Užtepkite kaukę ant veido ir kaklo bei palaikykite 10 min. Nuplaukite šiltu vandeniu.

27. Medus veido priežiūrai II • Veido šveitiklis su medumi Sumaišykite 1 šaukštą medaus su dviem šaukštais smulkiai sumaltų migdolų ir puse šaukštelio citrinų sulčių. Švelniai įtrinkite į veido odą. Paskui nuplaukite šiltu vandeniu. • Drėkinamasis losjonas Sumaišykite vieną šaukštelį medaus su 1 šaukšteliu aliejaus bei ketvirtadaliu šaukštelio citrinų sulčių. Patepkite losjonu plaštakas, alkūnes, kulnus ar kitas sausėti linkusias vietas. Palaukite 10 min. ir nuplaukite vandeniu.

28. Medus plaukų priežiūrai Sumaišykite 2 šaukštus medaus ir 1 citrinos sultis, įtrinkite šiuo skysčiu plaukus ir palaukite 10 minučių, praskalaukite. Ši procedūra suteiks Jūsų plaukams blizgesio. Labai sausus plaukų galiukus galima ištepti medumi ir palaukti 5 minutes. Išsausėję galai suminkštės, plauko paviršius taps lygesnis ir plaukai nesivels. Plaukus galima palepinti ir tokiu mišiniu: 1 šaukštą medaus sumaišykite su 2 tryniais ir ištepkite šlapius plaukus, po 10 minučių išskalaukite.

29. LūposSuskirdusias lūpas patepkite medumi ir palaukite 10 minučių, po to galite jas nuplauti arba nulaižyti. • PėdosMedus sutrūkinėjusią kietą pėdos odą gali paversti minkšta ir sveika. Šaukštą medaus ištirpinkite 100 ml distiliuoto vandens ir įmerkite savo sukietėjusius kulnus. Palaikykite 20 minučių. Dabar galite be jokio vargo nugramdyti sukietėjusią odą nuo batų pritrintų kulnų ar pirštų.

30. OdaNuplautą odą galima ištrinti skystu medumi ir po 10 minučių nuplauti šiltu vandeniu. Oda tampa švelni ir minkšta. • KrūtinėDažniausiai tai labiausiai apleistas odos plotas, todėl jam reikėtų skirti daugiau dėmesio, kad oda išliktų lygi ir minkšta. Sumaišykite 2 šaukštus varškės su šaukštu pašildyto medaus ir 1 tryniu. Teptuku užtepkite šią masę ant krūtinės ir palaukite apie 30 minučių, tada nuplaukite. Šią procedūrą reikėtų kartoti kiekvieną savaitę.