Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plan as 2004-08-20

1. Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų planas2004-08-20

2. 1 PRIEMONĖ ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS

3. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Paramos gavėjas: 1. žemdirbys, apsisprendęs atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleidžiantis valdą arba jos dalį tam tikrus reikalavimus atitinkančiam perėmėjui; 2. smulkaus pieno ūkio savininkas, apsisprendęs atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleidžiantis individualią pieno kvotą į bendrosios nacionalinės kvotos rezervą; 3. ūkio darbuotojas, dirbęs nutraukusio prekinę žemės ūkio gamybą ūkininko ūkyje.

4. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Tinkamumo kriterijai (1 grupei - perleidžiantiems ūkį ar jo dalį) • vyras nuo 55 iki 62,5 metų amžiaus arba moteris nuo 55 iki 60 metų amžiaus; • užsiima žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 10 paskutiniųjų metų; • ne mažiau kaip 4 paskutinius metus deklaravo pasėlius arba gyvulius; • ūkininkauja ne mažesniame kaip 1 ha ŽŪN plote; • turi teisę, sulaukęs (-usi) nustatyto pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją; • valda įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

5. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Tinkamumo kriterijai (3 grupei - ūkio darbuotojams) • Vyras – 55-62,5 metų amžiaus arba moteris – 55-60 metų amžiaus; • Per paskutinius 5 metus daugiau kaip pusę darbo laiko išdirbęs (-usi) ūkio darbuotoju; • Per paskutinius 4 metus daugiau kaip pusę laiko išdirbo perdavėjo ūkyje, t.y. darbo stažas perdavėjo ūkyje turi sudaryti ne mažiau kaip 2 pilnus metus; • turi teisę, sulaukęs (-usi) nustatyto pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;

6. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Tinkamumo kriterijai (2 grupei - smulkių pieno ūkių savininkams) • jau sulaukęs 55 metų, bet dar nesukakęs 70 metų amžiaus; • turi ne daugiau kaip 4 karves, įregistruotas Gyvulių registre (2004 m. paraiškoms – 2003-01-01 data, 2005 m. paraiškoms – 2004-01-01 data, 2006 m. paraiškoms – 2005-01-01 data); • turi pieno kvotą; • ne trumpiau kaip 10 paskutiniųjų metų užsiima žemės ūkio veikla; • valdą įregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

7. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Paramos gavėjas privalo: Nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą. Paramos trukmė: Parama teikiama 15 metų arba iki paramos gavėjui sukaks 75 metai, išskyrus ūkio darbuotojus - jiems parama mokama iki jie sulauks pensinio amžiaus, bet ne ilgiau kaip 7,5 metų.

8. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Reikalavimai perėmėjui, perimančiam ūkį prekinei žemės ūkio gamybai: • Iki 50 metų amžiaus, išskyrus atvejus, kai ūkis perleidžiamas šeimos nariui. Perėmėju negali būti perleidėjo sutuoktinis. • Turi žemės ūkio išsilavinimą; • Neturi mokestinių įsiskolinimų; • Praneša apie pasikeitimus Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui; • Įsipareigoja ūkininkauti perimtame ūkyje bent 5 metus, šio laikotarpio pabaigoje įrodo ūkio ekonominį gyvybingumą.

9. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Perėmėjas įrodo ūkio ekonominį gyvybingumą, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius, kad (vieną iš šių): • lankė tobulinimosi kursus (bent 100 valandų); • Darbų apimtis padidėjo (lyginant su pirmaisiais ūkio perėmimo metais); • Padidėjo pajamos; • Padidėjo ūkio dydis – 5 procentais (specializuotiems ūkiams), 10 procentų (nespecializuotiems ūkiams)

10. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Reikalavimai perėmėjui, perimančiam ūkį prekinei ne žemės ūkio gamybai • Iki 50 metų amžiaus, išskyrus atvejus, kai ūkis perleidžiamas šeimos nariui. Perėmėju negali būti perleidėjo sutuoktinis; • Neturi mokestinių įsiskolinimų; • Praneša apie pasikeitimus Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui; • Įsipareigoja perimtame ūkyje bent 5 metus užsiiminėti ne žemės ūkio veikla. Po penkerių metų nuo perėmimo įrodo ūkio ekonominį gyvybingumą.

11. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS Išmokų dydžiai: Parama sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dali. Pastovioji dalis sudaro 4454 LTL metams. Jei paramos gavėjas gauna pensiją ar kitas socialines išmokas, pastovioji dalis mažinamą metine šių pajamų suma. Jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį, mokamas 2225 LTL priedas prie pastoviosios dalies. Kintamoji dalis priklauso nuo: • perleistos žemės - mokama po 310 LTL už perleistos žemės ha per metus. Mokama už ne daugiau kaip 24 ha (t.y. maksimali suma - 7640 LTL per metus). • individualios pieno kvotos dydžio – mokama kiekvienais sekančiais paramos gavimo metais mažesnė suma: 600 LTL/t, 520LTL/t, 430 LTL/t.

12. 2 PRIEMONĖ MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS

13. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS Paramos gavėjas: - ūkininkas, - žemės ūkio bendrovė,  - kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), - ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai.

14. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS Tinkamumo kriterijai: • ūkis arba jo dalis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti vietovėjearba vietovėje su aplinkosaugos apribojimais; • žemės ūkio naudmenos turi būti deklaruotos, o valda įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • ūkio dydis mažiau palankioje ūkininkauti vietovėjeturi būti ne mažesnis nei 1 ha,o vietovėje su aplinkosaugos apribojimais – ne mažesnis nei 0,5 ha; • ūkininkas įsipareigoja ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal šią priemonę; • ūkininkas privalo laikytis Geros ūkininkavimo praktikos taisyklių, jo žemė turi būti geros agrarinės būklės; • neturi mokesčių nepriemokos (juridiniai asmenys).

15. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS Parama nebus suteikiama, jei pareiškėjas dalyvauja priemonėje “Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”.  Mažiau palankios ūkininkauti vietovės yra atrinktos vadovaujantis 2004 m. vasario 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-72, kuris pataisytas 2004 m. gegužės 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-287.

16. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS IŠMOKOS: • Didelio nepalankumo vietovė – 260 Lt/ha/per metus; • Mažo nepalankumo vietovė – 195 Lt/ha/per metus; • Vietovėse su aplinkosaugos apribojimais – 308 Lt/ha/per metus.

17. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS Pagal priemonę “Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” bus suteikiama parama ir Natura 2000 teritorijoms – paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Šiuo metu yra išskirtos 17 paukščių saugomos buveinės (25 000 ha.) Vietovės su aplinkosaugos apribojimais patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-270. Kompensacinė išmoka už aplinkosauginių apribojimų laikymąsi (neželdinti pievų mišku, jų nesuarti ir nekeisti hidrologinio režimo, šienauti tik nuo rugpjūčio 15 d.) yra 308 Lt/ha/per metus. Ji bus pradėta mokėti nuo 2005 metų.

18. 3 PRIEMONĖAGRARINĖ APLINKOSAUGA

19. AGRARINĖ APLINKOSAUGA • Paramos gavėjai: • fiziniai ar juridiniai asmenys. • Tinkamumo kriterijai: • nuosavybės teise arba nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu valdantys ar naudojantys nemažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų; • įregistravęs žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

20. AGRARINĖ APLINKOSAUGA nuomojamos ar panaudos sutarties pagrindu valdomos žemės nuomos arba panaudos sutartis turi būti įregistruota viešajame registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ši sutartis paraiškos pateikimo dieną turi galioti ne mažiau kaip penkerius metus, išskyrus atvejus, kai nuomojama ar panaudos sutarties pagrindu valdoma valstybinė žemė. Valstybinės žemės nuomojimo ar valdymo atveju pareiškėjas kasmet kartu su Kasmetiniu prašymu Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) turi pateikti atnaujintą nuomos arba panaudos sutartį.

21. AGRARINĖ APLINKOSAUGA • Pareiškėjas įsipareigoja: •ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų bei prisiimtų įsipareigojimų, • visoje valdoje laikytis Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, • kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, • kasmet iki lapkričio 1 d. teikti Agentūrai Kasmetinį prašymą apie įvykdytus įsipareigojimus. Kompensuojama: Negautos išlaidos ir papildomi kaštai.

22. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Priemonę sudaro šios programos: • Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimas pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programa; • Kraštovaizdžio tvarkymo programa; • Ekologinio ūkininkavimo programa; • Retų veislių gyvulių ir paukščių programa.

23. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos programa Tikslas – paviršinių ir gruntinių vandenų kokybės gerinimas. Išmokos bus mokamos už: • Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos privalomos pagal teisės aktus ir melioracijos griovių šlaitųtvarkymą; • papildomos pakrantės apsaugos juostos pievoje įrengimą ir jos tvarkymą; • papildomos pakrantės apsaugos juostosariamoje žemėjeįrengimą ir jos tvarkymą.

24. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimui pievose, ariamoje žemėje ir apsauga nuo erozijos programa Paramos gavėjas privalo: ·įrengti nuo 1 iki 5 m pločio (pagal šlaito nuolydį) apsaugos juostas; • apsaugos juostos turi būti įrengiamos per pirmuosius metus nuo sutarties įsigaliojimo (ariamos žemės atveju); • apsaugos juostoje ir paviršinio vandens telkinių pakrančių šlaituose neganyti gyvulių; • papildomo pločio apsaugos juosta ariamoje žemėje įrengiama pagal pievų įrengimo reikalavimus įsėjant daugiamečių žolių mišiniu iki liepos 1 d.;

25. AGRARINĖ APLINKOSAUGA • apsaugos juostos nearti, nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos priemonių, šienauti vieną kartą metuose (šienauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.); • kartą metuose nušienauti melioracijos griovių šlaitus (šienauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.) iškirsti ir pašalinti krūmus; • išvežti nušienautą žolę ir pašalinti iškirstus krūmus nuo paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos, griovių šlaitų (iki spalio15 d.)

26. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Kraštovaizdžio tvarkymo programa Tikslas- išsaugoti pievas, pelkes (šlapžemes), išlaikyti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir mažinti žemdirbystės intensyvumą. Paramos gavėjas privalo: • pievose, pelkėse (šlapžemėse) nenaudoti pesticidų ir trąšų, jas kasmet šienauti, šienavimą pradėti ne anksčiau nei rugpjūčio 15 d., bet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.; • nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis; • išvežti nušienautą žolę, iškirsti ir pašalinti krūmus (iki spalio 15 d.); • nesausinti ūkyje esančių pelkių (šlapžemių); • pievose išsaugoti pavienius medžius.

27. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Ekologinio ūkininkavimo programa Tikslas – paremti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri teikia socialinę ir ekonominę naudą gyvenantiems kaimo vietovėse, užtikrina aplinkosaugą, ir kokybiškų maisto produktų, turinčių didelę paklausą rinkoje, gamybą. Parama teikiama už sertifikuotą ir deklaruotą žemės, naudojamos ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, plotą. Paramos gavėjas privalo: • pateikti ekologinio ūkio sertifikatą, išduotą ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos; • deklaruoti pasėlius; • nemažinti sertifikuoto ekologinei gamybai naudojamų ūkio naudmenų ploto.

28. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Retų veislių gyvulių ir paukščių programa Pagal šią programą bus finansuojamas nykstančių veislių, t.y. veislių, kurioms grėstų išnykimas, jeigu parama nebūtų suteikta pagal kitas programas, laikymas. Programos sąlygos: • dalyvauti Lietuvos žemės ūkio gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių subalansuoto panaudojimo ir išsaugojimo programoje; • pateikti pažymą iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalyvavimo šioje programoje.

29. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Paramos gavėjas privalo: • laikytis gyvulių sveikatos ir zoohigienos reikalavimų, o taip pat gyvulių gerovės normų; • išlaikyti nustatytą paraiškoje gyvulių skaičių paraiškos galiojimo laikotarpiu; • paramos gavėjas kasmet turi pristatyti pažymą iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos dėl retų veislių gyvulių ir paukščių skaičiaus ūkyje; • gyvuliui kritus pateikti veterinarijos gydytojo pažymą, kurioje nurodyta kritimo priežastis.

30. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos programa Išmokos bus mokamos už: • paviršinio vandens telkinio apsauginės kranto juostos tvarkymą 710 Lt/ha. • papildomai pievoje įrengtos paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos tvarkymą 321 Lt/ha. • papildomai ariamoje žemėje įrengtos paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos tvarkymą 483 Lt/ha.

31. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Kraštovaizdžio tvarkymo programa Išmokos bus mokamos už: • pelkių (šlapžemių) tvarkymą 791 Lt/ha • pievų tvarkymą 309 Lt/ha Ekologinio ūkininkavimo programa Išmokos bus mokamos už: • daugiametes žoles 406 Lt/ha; • javus 1435 Lt/ha; • daržoves, bulves 1903 Lt/ha; • vaistažoles 1576 Lt/ha; • uogynus 2534 Lt/ha; • sodus 2595 Lt/ha

32. AGRARINĖ APLINKOSAUGA Retų veislių gyvulių ir paukščių programa Išmokos bus mokamos už gyvulį: • Žemaitukų veislės arkliai – 818 Lt. • Stambiųjų Žemaitukų arkliai – 794 Lt. • Lietuvos sunkieji arkliai – 615 Lt. • Lietuvos šėmieji ir baltnugariai galvijai – 622 Lt. • Lietuvos juodmargiai ir žalieji galvijai (senojo genotipo)–622 Lt. • Lietuvos baltosios kiaulės (senasis genotipas) – 224 Lt. • Lietuvos vietinės kiaulės – 224 Lt. • Lietuvos šiurkščiavilnės avys – 97 Lt. • Lietuvos juodgalvės avys (senasis tipas) – 97 Lt. • Vištinės žąsys – 10 Lt. Nurodytos sumos paramos gavėjams bus išmokamos 1 kartą per metus

33. 4 PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU

34. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Šią priemonę sudaro trys išmokų schemos: Miško įveisimo išmokų schema - pagal ją bus kompensuojamos miško įveisimo išlaidos, Įveisto miško priežiūros išmokų schema - pagal ją 5 metus bus kompensuojamos apželdinto miško priežiūros išlaidos, Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schema - pagal ją 20 metų ūkininkams ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie naudojo žemę, kurioje veisiamas miškas žemės ūkio produkcijos gamybai, bei kitiems privatiems fiziniams ir juridiniams subjektams bus mokama metinė išmoka prarastoms pajamoms įveisus mišką kompensuoti.

35. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Paramos gavėjai: Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai, • bet kurie kiti fiziniai asmenys, nuosavybes teise turintys žemės ūkio paskirties žemę, • ar jų asociacija, savivaldybė arba jų asociacija.

36. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Pareiškėjas turi gauti: a) leidimą miškui veisti (išduoda Teritorinis žemėtvarkos skyrius) b) miško želdinimo projektą (jį tvirtina valstybinių miškų pareigūnai) Numatytos kompensuoti išlaidos: a) želdinimo projekto parengimas, b) dirvos paruošimas, c) sodmenų/sėklų įsigijimas ir sodmenų transportavimas, d) sodinimo/sėjimo darbai

37. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Miško įveisimui kompensuojamos faktiškai padarytos išlaidos neviršijant 5345 Lt/ha miško įveisimo išlaidų. 5 metų miško priežiūros išlaidų maksimali kompensuojama suma skirsis kiekvienais metais atsižvelgiant į svarbiausius darbus. Maksimali kompensavimo suma per 5 metus – 6084 Lt/ha.

38. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Parama bus suteikiama tiems, kurie mišku apželdintoje žemėje vertėsi žemės ūkio produktų gamyba ir kitokia veikla, tačiau kompensuojama pagal prarastų pajamų kompensavimo schemą bus skirtingai, todėl paramos gavėjai skirstomi į dvi grupes: • Ūkininkas ar asociacija; • Kiti.

39. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Ūkininkas ar asociacija – fizinis arba juridinis asmuo, kuris bent dvejus metus iki miško įveisimo deklaruodavo nuosavą žemę, kuri bus apželdinta (žemė turi būti geros agrarinės būklės), bei valda yra užregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Bent dvejus metus vykdė buhalterinę apskaitą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką ar gali pateikti seniūno pažymą ar kitus dokumentus tiesiogiai įrodančius, kad žemės sklypas, kuriame veisiamas miškas, iki apželdinimo buvo naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai. Pareiškėjas neturi turėti mokestinės nepriemokos, bei įsipareigoja vykdyti buhalterinę apskaitą. Asociacija šiame kontekste reiškia miško ar žemės savininkų asociacijas, kooperatyvus ir panašias struktūras.

40. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Visi kiti į “ŪKININKO AR ASOCIACIJOS” kategoriją nepatekę pareiškėjai priskiriami “KITŲ” kategorijai ir gaus “KITIEMS” skirto dydžio prarastų pajamų kompensavimo išmoką. „Kitų“ kategorijai priskirtų pareiškėjų žemė, kurioje bus veisiamas miškas, turi būti geros agrarinės būklės, Šiai kategorijai priskiriami pareiškėjai turi būti užsiregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, neturi turėti mokestinės nepriemokos .

41. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU Prarastų pajamų kompensavimo išmoka Ūkininkų ir asociacijos atveju Nuo 250 Lt/ha/per metus iki 510 Lt/ha/per metus Kitų atveju Nuo 62,5 Lt/ha/per metus iki 127,5 Lt/ha/per metus

42. 5 PRIEMONĖ PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS

43. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pusiau natūriniams ūkiams tapti komerciniais. Pusiau natūriniais ūkiais laikomi tokie ūkiai, kurie nesispecializuoja prekinėje žemės ūkio gamyboje, gamina žemės ūkio produkciją savoms reikmėms, ir dalį jos parduoda. Iš parduotos produkcijos realizavimo tokiuose ūkiuose lieka lėšų ir smulkioms investicijoms. LAEI apskaičiavo tokius pusiau natūrinių ūkių dydžio kriterijus trims kryptims: • Mišri gamyba – 5-20 ha ŽŪN ir 5-10 karvių; • Daržininkystė – 4-8 ha ŽŪN; • Sodininkystė, uogininkystė – 1-4 ha ŽŪN.

44. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS Paramos gavėjas privalo: • atitikti pusiau natūrinio ūkio dydžio kriterijus; • būti įregistravęs savo žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • įsipareigoti tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą; • neturėti mokesčių nepriemokos; • Pateikti tinkamą verslo planą.

45. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS Reikalavimai verslo planams: • Plane pagrindžiama, kaip ūkis taps komerciniu; • Detaliai aprašomos numatomos investicijos; • Aprašomi specifiniai tikslai ir siekiai. Rekomendacijos verslo planams rengti - ministro 2004 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-154

46. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS Paramos mokėjimo laikotarpis numatomas iki 5 metų, po 3 metų patikrinant, kaip įgyvendinamas verslo planas ir nusprendžiant, ar skirti tolesnę paramą. Paramos suma - 3453 LTL metams, panaudojant šią sumą investicijoms į ūkį.

47. 6 PRIEMONĖSTANDARTŲ LAIKYMASIS

48. STANDARTŲ LAIKYMASIS Tikslas - suteikti paramą ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams įgyvendinant ES keliamus veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiams (Pieno direktyva) bei reikalavimus ūkiams mažinti užterštumą azoto junginiais (Nitratų direktyva).

49. STANDARTŲ LAIKYMASIS • Pieno direktyva - 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva Nr. 92/46/EEB dėl higienos reikalavimų žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir realizavimui reikalavimų • Nitratų direktyva - 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų

50. STANDARTŲ LAIKYMASIS Tinkamumo kriterijai paramos gavėjui: • nuosavybės teise ar kitais pagrindais (nuomos/panaudos sutartys) valdyti ne mažau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų; • užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau nei paskutinius 1 metus; • pateikti veiklos planą, kuriame numatytos būtinos investicijosnorint atitikti minimalius standartus; • neturėti mokestinių nepriemokų; • įsipareigoti tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitąnuo paraiškos pateikimo dienos; • įregistruoti savo emės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • paraiškos pateikimo dienąturi turėti ne mažiau 5, bet ne daugiau 200 melžiamų karvių (diegiant Pieno direktyvą); • Ūkiai, diegiantys Nitratų direktyvą, paraiškos pateikimo dieną turi turėti ne mažiau 10 sąlyginių gyvulių (SG); • Veiklos plane numatyto mėšlo rezervuaro talpa negali būti didesnė nei 2500 m³, jeigu kreipiamasi paramos diegti Nitratų direktyvą.