Klaipėdos lopšelis – darželis „Kregždutė“ MENINIO UGDYMO PROGRAMA

1. Klaipėdos lopšelis – darželis „Kregždutė“MENINIO UGDYMO PROGRAMA Parengė: Žibutė Kazlauskienė Koordinavo: Andželika Petkevičienė

2. PROGRAMOS TURINYS 1.MENINIO UGDYMO IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE PROGRAMA 2.MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3.MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMOS DIDAKTINĖS NUOSTATOS 4.MUZIKINĖS VEIKLOS FORMOS 5.MUZIKINĖS VEIKLOS RŪŠYS – dainavimas, grojimas,muzikos klausymas, improvizavimas, kūryba ir ritmika, šokiai, muzikiniai žaidimai ir rateliai 6.MUZIKOS FOLKLORO PANAUDOJIMAS 7.MUZIKINĖS KALBOS TURTINIMAS 8.PRIEMONĖS MUZIKINEI VEIKLAI 9.MENINĖS VEIKLOS METŲ PLANAI nuo 2 iki 7 metų vaikų meninės veiklos metų planai PRIEDAI LITERATŪRA ĮVADAS

3. 1. MENINIO UGDYMO IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE PROGRAMOS TIKSLAS Puoselėti kiekvieno vaiko gabumus ir intelekto raidą, harmonizuoti vaiko asmenybę, ugdyti estetinę ir meninę kultūrą, sudaryti galimybes kūrybiškumui ir unikalumui atsiskleisti, lavinti estetinį skonį, gebėjimą pastebėti bei vertinti grožį ir poreikį jį kurti.

4. 2. MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas: ugdyti vaikų muzikinį intelektą bei jausmų kultūrą, turtinti ir plėtoti jų muzikinės kalbos patirtį, kryptingai formuoti muzikinį žodyną (intonacinį ir ritminį), ugdyti muzikinius gabumus, jausmus, sužadinti norą, kad muzika taptų gyvenimo poreikiu.

5. Uždaviniai: - sukurti prielaidas ir pedagogines sąlygas vaikų garsinei saviraiškai bei elementariai muzikinei kūrybai; - ugdyti elementarius muzikavimo gebėjimus (dainavimo, niūniavimo, grojimo, ritmavimo); - ugdyti elementarius susikaupimo (tylos klausymo), vaikus supančių garsų akustinės analizės bei muzikos klausymo įgūdžius; - pratinti vaikus klausytis muzikos, pamėgti ją; - siekti vaikų sąlyčio su savo ir kitų tautų liaudies bei profesionaliąja muzika; - siekti, kad elementarus muzikavimas įgautų socialinę prasmę, taptų neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi, lydinčia jį džiaugiantis ir liūdint, padedančia žaisti, dirbti ir kurti; - siekti, kad vaikas išgyventų nuostabą ir džiaugsmą, atsivėrus paslaptingam garsų, spalvų ir formų pasauliui.

6. 3. MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMOS DIDAKTINĖS NUOSTATOS • Muzikinio ugdymo pagrindą sudaro muzikinė vaikų veikla, kurios neturėtų išstumti ar užgožti pasiruošimas koncertams ar šventėms. • Muzikos užsiėmimai vyksta ne rečiau, kaip du kartus per savaitę. • Muzikinis ugdymas vyksta ne tik muzikos užsiėmimo metu, bet ir kitose veiklose, taip pat laisvalaikio bei pramogų metu, to pasiekiama glaudžiai bendradarbiaujant pedagogams, muzikos pedagogui ir tėvams.

7. 4. MUZIKINĖS VEIKLOS FORMOS L. - d. „Kregždutė“ ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, muzikinis ugdymas įgyvendinamas šiomis formomis: - muzikos valandėlės; - bendra muzikinė veikla; - individuali muzikinė veikla; - savarankiškas muzikavimas laisvalaikiu; - integruota muzikinė veikla (kalba, gamtos pažinimas, dailė, vaidyba, rytinė mankšta, kūno kultūra, pasivaikščiojimas lauke); - šventės, pramogos, vakaronės, popietės, koncertai; - įvairūs renginiai darželyje ir už jos ribų.

8. 5. MUZIKINĖS VEIKLOS RŪŠYS Muzikinis ugdymas apima šias muzikinės veikos rūšis: - dainavimą drauge ir po vieną (nuotaikingos, pagal amžių vaikams suvokiamos autorinės kūrybos ir liaudies dainos); - grojimą muzikiniais žaislais ir vaikiškais instrumentais; - muzikos klausymą, jos apibūdinimą ir vertinimą; - improvizavimą, kūrybą ir ritmiką; - muzikinius žaidimus ir ratelius, judėjimą pagal muziką.

9. 5. 1. Dainavimas Siekiant taisyklingo dainavimo, formuojant ir lavinant vaikų vokalo įgūdžius, muzikos užsiėmimus tikslinga praturtinti kvėpavimo, raiškios kalbos, muzikinio intonavimo pratimais.

11. 5.2. Grojimas Vaikų grojimas yra muzikinę veiklą aktyvinančio, žaidybinio pobūdžio, padedančio lavinti tembrinę vaikų klausą, ritmo jausmą, ansamblinio grojimo įgūdžius, norą muzikuoti ir domėtis šia muzikinės veiklos rūšimi. Grojimo tikslas - emocionaliai suvokti atliekamą kūrinį ir pajusti bendravimo džiaugsmą. Bendras muzikavimas, ritminis pritarimas instrumentinėmis pjesėmisžavi vaikus, jeigu joms suteikiamas įdomus, vaikų fantaziją skatinantis žodinis siužetas.

13. 5.3. Muzikos klausymas Aktyvieji muzikos klausymo būdai Aktyvieji muzikos klausymo būdai padeda vaikams ne tik klausytis, bet ir išgirsti apie ką ''kalba'' muzika. Pasyvieji muzikos klausymo būdai Pasyvieji muzikos klausymo būdai įgalina vaikus susikaupti, susikoncentruoti, nurimti po, prieš tai buvusios aktyvios veiklos. Vienas iš pasyvaus klausymo būdų yra tylos klausymas. Tylos klausymas padeda susikaupti, susikoncentruoti į save ir aplinkinį pasaulį. Todėl išklausius muzikos kūrinio, padainavus ar smagiai pasisukus ratelyje vaikams reikia leisti atsipūsti ir pasiklausyti tylos, Ji labai gerai veikia kaip ir terapinė priemonė.

15. 5. 4. Improvizavimas, kūryba ir ritmika Improvizacija – kūrybinis veiksmas, procesas iš anksto nepasiruošus. Tai spontaniškas, laisvas kūrybinės energijos ir galios įliejimas, pritaikymas, panaudojimas konkrečioje situacijoje ar aplinkybėse. Vaikai muziką geriau suvokia, kai ją lydi kūno judesiais atliekami veiksmai. Svarbi ritmikos sąlyga yra judėjimas. Vaikai greičiau lavins ritmo pojūtį, jei muzikinėje veikloje naudosime įvairius ritmo ugdymo būdus: raiškus žodžių tarimas ir jų ritmo atlikimas įvairiomis išraiškos priemonėmis.

17. 5. 5. Šokiai, muzikiniai žaidimai ir rateliai Šokdami šokius, ratelius ar žaidimus vaikai mokosi: - šokti bėgamuoju, dvigubu, polkos žingsneliais; - sudaryti ratelį, sustoti į vorą, dviem eilėmis, šokti poromis, jaučiant judėjimo kryptį, tempą, ritmą, pobūdį; - judesius atlikti stovint, einant, bėgant pagal muziką rateliu, voroje, dviem eilėmis, visiems kartu, po vieną ir poromis; - darniai, sutartinai atlikti paprasčiausias figūras: pritūpti, pašokti, suktis už parankių, padidinti ir sumažinti ratelį, šokti atbulomis, sudaryti du ratelius; - laisvai, improvizuotais judesiais perteikti skambančios muzikos nuotaiką, pavaizduoti įvairių gyvūnėlių judesius, perteikti įvairius darbo veiksmus.

18. 6. MUZIKINIO FOLKLORO PANAUDOJIMAS Pažintinis aspektas. Dainos apie paukščio ar augalo gyvenimą padės vaikui pažinti jį supančią gyvąją gamtą. Kalendorinės dainos padės vaikui geriau pažinti tradicines šventes, pajusti ritmingą gamtos pulsavimą, laiko tėkmę. Pažinęs savo tautos folklorą vaikas taps imlesnis ir kitų tautų, kraštų muzikiniam folklorui. Kūrybinis aspektas. Folkloras ypatingu būdu sieja tradiciją ir improvizaciją, todėl vaikai, prisilytėję prie įvairių tautosakos žanrų , tampa pajėgūs tęsti tautosakos kūrimo tradiciją. Puikiausiai tinka smulkiosios tautosakos žanrai (paukščių, ir gyvūnų balsų pamėgdžiojimai, pasišaipymai iš vardų, skaičiuotės, greitakalbės), vaikų dainos, ganymo tautosaka, pasakos su dainuojamaisiais intarpais ir kt.

19. Sinkretiškumo aspektas. Sinkretiškumas - vienas būdingiausių liaudies kūrybos bruožų. Dainoje glūdi žodžio ir muzikos vienovė, šokyje siejasi muzika ir judesys. Per folklorą vaikas susipažįsta su keleriopa, daugiaplane simbolių kalba (žodis - garsas - gestas - linija - ornamentas - spalva - forma). Pajusti, kaip šie dalykai tarpusavyje susiję, leidžia stebėtinas simbolių kalbos universalumas. Kalbinis aspektas. Folkloru grįstas muzikos mokymas, siekiant perduoti vaikams autentiško folkloro muzikinės kalbos ypatumus, yra itin reikšmingas kultūros ekologijos požiūriu. Muzikiniam ugdymui ypač pravers tautosakos žanrai: skaičiuotės, greitakalbės, patarlės, mįslės, paukščių ir gyvūnų balsų pamėgdžiojimai, pasišaipymai iš vardų, vaikų dainos apie gyvūnus, ganymo tautosaką, pasakos su dainuojamaisiais intarpais, kalendorinės, šeimos apeigų, darbo dainos, žaidimai, rateliai, šokiai.

22. 7. MUZIKINĖS KALBOS TURTINIMAS Muzikos kalbos vaikai mokosi: klausydami, kartodami, imituodami. Siekdami turtinti vaikų muzikinės kalbos patirtį, turėtume laikytis tam tikro metodinio kryptingumo: - nuosekliai ir planingai lavinti vaikų muzikinius gebėjimus; -klausytis su vaikais įvairių dermių bei skirtingų metrų muzikos; -dainuoti su vaikais skirtingų dermių dainas, ne tik mažoro bei minoro, bet ir kitų dermių; • dainuoti ir skanduoti skirtingo metro dainas ir skanduotes; • - dainuoti dainas be žodžių (vienu skiemeniu arba mormorando), kad vaikai atkreiptų dėmesį į melodiją; - ritmo pratyboms naudoti judesį, kad vaikai pajustų tempą, ritmą, metrą; - pateikti vaikams melodinius darinius be ritmo, siekti, kad vaikai įsiklausytų, išgirstų ir mėgintų juos pakartoti; - lavinti vaikų audiacijos gebėjimus, siekti, kad melodijos ir ritmo darinius vaikai įgustų atlikti ne tik balsu ar judesiu, bet ir mintyse.

24. 8. PRIEMONĖS MUZIKINEI VEIKLAI Muzikinė veikla bus sėkminga, jei meninio ugdymo pedagogas pasirūpinsir iš anksto sukaups reikalingas muzikinio ugdymo priemones. Tai galėtų būti: - muzikos instrumentai (pianinas, skudučiai, gitara, kanklės ir kt.) - muzikos garsų atgaminimo aparatūra; - vaizdo ir garso įrašai su įvairia muzika (klasikine, etnine, kitų pasaulio tautų muzika, populiariąja); - ugdymui skirta medžiaga: pratimai, didaktiniai muzikos žaidimai, vaizdinės priemonės (ritminės kortelės, paveikslai, plakatai, žaidimai ir kt.); metodinė muzikinė literatūra; - dainų, ratelių, tautosakos rinkiniai; - vaikiški muzikos instrumentai ir instrumentai iš gamtos; - skambantys, grojantys žaislai, daiktai ir žaidimai; - skarelės, kaspinai, šalikėliai, spalvoto audeklo juostos, kamuoliai, lankai, didelės spalvotos kaladėlės ir kt.; - dekoracijos, rūbai, kaukės, karūnos pasakų inscenizavimui; - buities daiktai ir kt.

26. AČIŪ UŽ DĖMESĮ