Švietimo stebėsena, jos rodikliai ir jų analizė

1. Švietimo stebėsena, jos rodikliai ir jų analizė

2. Kas reglamentuoja švietimo stebėseną? Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) (2 str.; 53 str.) Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (Žin., 2005, Nr. 141-5082; 2010, Nr. 77-3984) Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai (Žin., 2006, Nr. 3-80)

3. Švietimo įstatymas 2 straipsnis Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas. 53 straipsnis Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

4. Iš Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą; Švietimo stebėsenos objektas yra švietimo būklė atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus, uždavinius ir švietimo kontekstą; Švietimo stebėsenos subjektas yra švietimo stebėseną organizuojančios ir vykdančios institucijos.

5. Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas 7 punktas • Švietimo stebėsenos tikslas – analizuoti ir vertinti švietimo būklę, prognozuoti jos pokyčius. 8 punktas • Švietimo stebėsenos uždaviniai: • Atsižvelgiant į švietimo valdymo subjektų poreikius rinkti, integruoti ir kaupti duomenis apie švietimo sistemos būklę ir strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį; • Analizuoti, vertinti ir prognozuoti švietimo kaitą; • Teikti ir skelbti duomenis ir/arba analitinę informaciją stebėsenos užsakovams ir vartotojams.

6. Švietimo stebėsenos lygmenys Valstybės–šalies švietimo stebėsena; Savivaldybės– savivaldybės pavaldumo mokyklų švietimo stebėsena; Mokyklos– mokykloje teikiamo švietimo stebėsena.

7. Švietimo įstatymas 53 straipsnis • Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tarka, vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, mokyklos. • Švietimo ir mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę šalyje ir regionuose.

8. Kaip vykdoma stebėsena? Savivaldybės administracijos, mokyklos dokumentuose turi būti nustatytas švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas. (Aprašo 20 str.)

9. Stebėsenos organizatoriai ir vykdytojai Už stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingi: valstybės lygmuo - Švietimo ir mokslo ministerija bei ministro įgaliotos institucijos; savivaldybės lygmuo –savivaldybės administracijos direktorius; mokyklos lygmuo –mokyklos vadovas. (Aprašo 15, 16-18 str.)

10. Kas yra stebėsena? būklė ir kaita; analizė, vertinimas ir prognozavimas; rinkimas, integravimas ir kaupimas duomenų apie švietimo sistemos būklę ir strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį.

11. Kad SPRENDIMAI būtų PAGRĮSTI, o valdymas laiduotų ŠVIETIMO KOKYBĘ ... atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus, uždavinius ir švietimo kontekstą Kodėl stebima? Kaip struktūruojama stebėsena? Švietimo BŪKLĖ IR KAITA Kas stebima? • ĮVAIRIAI: • pagal bendrąjį funkcionavimo modelį; • pagal sistemos sudėtines dalis; • pagal programas ir kt. Kas yra stebėsena? ANALIZĖ, VERTINIMAS, PROGNOZAVIMAS

12. Į kuriuos klausimus atsako stebėsena? NORMATYVINĖ ANALIZĖ: interpretuoja, aiškina ir ieško prasmės; nurodo, ką reikėtų daryti APRAŠOMOJI ANALIZĖ: konstatuoja padėtį; remiasi statistika; naudoja statistinius analizės metodus; yra vertybiškai neutrali

13. Švietimo stebėsena 12.1. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių tyrimas 12.2. rodiklių kūrimas ir atnaujinimas 12.3. duomenų rinkimo koordinavimas 12.4. duomenų rinkimas ir teikimas 12.5. duomenų integravimas 12.6. duomenų tvarkymas ir apdorojimas 12.7. rodiklių reikšmių apskaičiavimas 12.8. duomenų ir rodiklių analizė 12.9. tyrimų užsakymas ir vykdymas 12.10. apžvalgų ir ataskaitų rengimas 12.11. švietimo sprendimų modeliavimas ir jų poveikio analizė 12.12. stebėsenos vartotojų ir užsakovų informavimas apie švietimo būklę

14. VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 25 d. įsakymas Nr. ISAK-2692(96 rodikliai)Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. ISAK-245(92 rodikliai)

15. Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai – savivaldybės lygmuo (29 rodikliai) Švietimo kontekstas (2) Indėlis Procesai Rezultatai Pasekmės • Aprūpinimas ir • organizavimas • Personalas • Mokiniai • Mokymas ir • Mokymasis • Dalyvavimas • švietime • Mokymosi • rezultatai • Švietimo • pasekmės (13) (1) (6) (1) (2) (1) (3)

16. Savaime patys skaičiai (duomenys) nieko nesako Rodiklio vertė gali būti nustatoma tik turint atskaitos tašką (lyginimo 16kriterijų): standartinį rodiklį (gairę, siekinį) arba ankstesnį rodiklį arba skirtingų grupių rodiklius

17. Rodiklių tipai pagal skaičiavimo būdą: rodantys pokyčius einant laikui (dabar/ anksčiau) rodantys skirtumus (čia/kitur, daugiau/mažiau) rodantys vidurkius ir nuokrypius nuo vidurkio (daugiau/mažiau) rodantys skirtumą tarp esamos padėties ir tikslo (turi būti/yra)

18. PRIEŽIŪRA VALSTYBINĖS ŠVIETIMO PRIEŽIŪROS NUOSTATAI (Žin., 2004, Nr. 105-3888); BENDRIEJI ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪROSNUOSTATAI (Žin., 2000, Nr. 90-2809).

19. PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA Formuojantis naujoms švietimo kokybės laidavimo priemonėms – centralizuotiems valstybiniams egzaminams, mokinių pasiekimų tyrimams, mokyklų veiklos kokybės vertinimui, švietimo būklės stebėsenai – atsirado dvi lygiagrečios, viena kitos funkcijas dubliuojančios švietimo vadybai skirto vertinimo sistemos – švietimo stebėsena ir švietimo priežiūra. Šie dariniai remiasi skirtingomis švietimo vadybos nuostatomis – įrodymais pagrįsta vadyba ir kontrole pagrįsta vadyba – ir priklauso skirtingoms technologinėms bei metodologinėms švietimo vertinimo epochoms.

20. PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA Akivaizdu, kad švietimo stebėsena perima švietimo vertinimo funkcijas, kurios tradiciškai buvo priskiriamos švietimo priežiūrai. Tos valstybės, kurios yra susikūrusios technologines, institucines, kultūrines prielaidas stebėsenai, konstatuoja atsisakančios priežiūros (Suomija, Danija) arba imasi tradicinių priežiūros priemonių tik tais atvejais, kai stebėsenos sistema įspėja apie nesklandumus (Estija, Vokietija). Stebėsena neperima tik vienos šiuolaikinės priežiūros funkcijos – švietimo teikėjų konsultavimo, mokymo, palaikymo.

21. PRIEŽIŪRA Iki pat XX a. antrosios pusės svarbiausia priežiūros paskirtis buvo kontrolė. Šiuo metu Vakarų valstybėse laikomasi priežiūros sampratos, kuri apima: 1) vertinimą, skirtą vertinamųjų veiklai kontroliuoti (tradicinė funkcija); 2) konsultavimą, pagalbą, palaikymą, skatinimą (naujos funkcijos).

22. Vertindama ir konsultuodama, priežiūros sistema atlieka trejopus uždavinius: • prevencijos (numato ir stabdo nepageidaujamų reiškinių atsiradimą); • koregavimo (skatina taisyti klaidas ir trūkumus); • pastiprinimo (padeda atpažinti ir diegti pageidaujamą patirtį).

23. PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA Priežiūrą ir stebėseną sieja tai, kad jos abi pagrįstos vertinimu, tačiau priežiūra remiasi tradiciniais informacijos gavimo būdais (dokumentų analize ir ekspertiniu vertinimu tiesiogiai stebint veiklą), o stebėsena – moderniomis technologijomis ir metodikomis pagrįstais būdais (būklės įvertinimu analizuojant statistinius duomenis ir atliekant įvairių rūšių tyrimus).

24. Stebėsenos ir priežiūros veiklų ryšiai

25. Lietuvos švietimo sistemai tiktų iš dalies centralizuotas stebėsenos ir priežiūros funkcijas integruojantis modelis

26. Šis modelis susietų visas jau atliekamasšvietimo kokybės laidavimo, pagrįsto vertinimu, veiklas: administracinės švietimo statistikos rinkimą ir analizavimą; švietimo būklės tyrimus ir problemų analizavimą; mokymosi pasiekimų vertinimą (tyrimai, diagnostiniai testai, egzaminai); kokybinį mokyklų veiklos vertinimą (vidinį ir išorinį); mokytojų kompetencijos vertinimą (atestavimą).

27. Taikant tokį modelį būtų išspręsta švietimo stebėsenos ir švietimo priežiūros santykio neapibrėžtumo ir funkcijų dubliavimo problema.

28. AČIŪ.