9 Tema . SOCIALINIS DARBAS SU BENDRUOMENE

1. 9 Tema. SOCIALINIS DARBAS SU BENDRUOMENE A. Petrauskienė Mykolo Romerio universitetas Socialinės politikos fakultetas

2. Kas yra bendruomenė? Apibrėžimai gali būti grindžiami: • geografine kaimynyste; • Socialiniais tinklais; • Interesų grupėmis; • Bendruomenė – tai organizuotas politinis, socialinis darinys; toje pat vietoje gyvenančių žmonių grupė; religinės ar kitokios tapatybės vienijamų žmonių grupė.

3. Susipažinimas su savo bendruomene • Svarbu nustatyti ir užmegzti ryšius su įtakingais bendruomenės nariais. Kodėl? • Sužinoti apie skirtingas bendruomenės grupes: jų kultūrą, tikėjimą ir gyvenseną; • Laikytis nešališkumo skirtingų grupių atžvilgiu

4. Susipažinimas su savo bendruomene Sudarykite bendruomenės profilį: • Gyvenamųjų namų; • Pramonės įmonių; • Mokyklų; • Sveikatos centrų; • Bendruomenės centrų; • Bažnyčių; • Paslaugų agentūrų • Ir kt

5. Susipažinimas su savo bendruomene Sudarykite bendruomenės profilį: • Kaupti gyventojų grupių amžiaus duomenis; • Aplankyti vaikų žaidimų aikšteles; • Žinoti, kaip veikia transporto sistema; • Žinoti, kur renkasi benamiai; • Žinoti, kur renkasi jaunimas; • Kt.

6. Bendruomenės reikmių nustatymas • Atlikti apklausas; • Atlikti interviu; • Kaupti duomenis apie gyventojų problemas;

7. Saros atvejis • Sarai 82 metai. Ji gyvena šeimos sodyboje keliasdešimt kilometrų už miesto su šešiais savo katinais ir dviem šunimis. Dar iki ji patyrė širdies smūgį, ji buvo nugriuvusi keletą kartų. Paskutinį kartą, kai ji griuvo – jai lūžo šlaunikaulis. Netgi gulėdama visą dieną pusiau sėdomis ji tęsė savo užsiėmimą - džiovino gėles kompozicijai. Ji pasikviesdavo į namus padėjėją, kuri jai padėjo nusiprausti, atsigulti ir paruošti maistą. • Sara kiekvieną savaitę skambindavo į artimiausią bakalėją ir pateikdavo reikalingų jai prekių ir maisto produktų sąrašą, kuriuo remiantis krautuvės darbuotojas pristatydavo juos į namus. • Dukterys atvažiuodavo jai padėti ir rūpinosi jos transportavimu į specialistų konsultacijas, išlaidomis, sodybos sutvarkymu. Jos dukra Meri primygtinai reikalavo, kad mama persikeltų į miestą, kur jai būtų teikiama nuolatinė globa ir slauga. Sara atsakė, jog ji verčiau gulės bejėgė ant grindų savo namuose nei dalinsis kambariu ir vonia su visiškai jai nepažįstamais žmonėmis. Saros dukterys buvo susirūpinusios dėl jos vienatvės ir gyvenimo sodyboje. Jos bijojo, kad Sara gali susižaloti, o artimieji per daug užsiėmę, kad galėtų ja nuolatos rūpintis.

8. Saros atvejis • Neretai seni žmonės, tokie kaip Sara, pareiškia, kad jie brangina laisvę, privatumą ir nepriklausomybę ir geba susidoroti su rizikingomis užduotimis, kylančiomis jų kasdieniniame gyvenime. Ir tai jie vertina labiau nei gyvenimą apsaugotoje svetimoje aplinkoje. Sara yra tvirtos valios moteris, atmetanti savo dukterų ir slaugos specialistų prašymus persikelti į ilgalaikės globos ir slaugos įstaigą. Ar Saros įprotis rūpintis savimi ir charakterio stiprumas gerbtini, kad imtis svarstymų apie tai, kokio pobūdžio pagalba jai reikalinga? Kokios galimos pagalbos strategijos?

9. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS • Autoritetingo specialisto strategija - socialinis darbuotojas įtakoja klientą identifikuojant problemas ir numatant sprendimus. • Todėl paslaugų gavėjo/kliento indėlis bei dalyvavimas yra minimalus. • Siekiama, jog asmuo suprastų rezultatus bet proceso valdymas ir sprendimai sutelkti autoritetingo specialisto zonoje

10. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS 2. Strategija, kombinuojanti veiklas – socialinis darbuotojasir klientas svarsto įmanomas idėjas. • Socialinis darbuotojas ir paslaugų gavėjas abu atsakingi už vartotojo stiprybių identifikavimą ir resursų paskirstymą, įgyvendinant priežiūros planą. • Sprendimų priėmimas nėra nulemtas tik dviejų individų susitarimu – bendradarbiaujanti su kitomis institucijomis strategija.

11. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS 3. Kliento „režisuota“ strategija – • Kliento pasirinkimai yra paremti galimybe rinktis paslaugų derinius, dažnumą, trukmę ir laiką, formalias ir neformalias paslaugas tam tikrame organizaciniame lauke. • Šioje strategijoje socialinis darbuotojas tampa konsultantu ir pagalbos resursų derintoju - PASLAUGŲ GAVĖJO/KLIENTO NURODYTAS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS .

12. Saros atvejis - • Saros pavyzdys iliustruoja kaip ji ryžtingai atstovavo savo interesus. Ji nekėlė aukštesnių gyvenimo kokybės standartų nei jie buvo ankstesniame jos gyvenime. Sara socialinės darbuotojos ir kelių bendruomenės moterų, turinčių nuosavą biznį, pagalba surado turgavietę, kurioje imtasi prekiauti jos padarytų džiovintų gėlių kompozicijomis. Taigi, kliento „režisuota“ t.y jo pastangų sutelktas situacijos valdymas netrukdė formuotis pagalbos struktūrai, įgalinančiai neįgalų asmenį veikti, šeimos narių ir draugų asistavimą ir bendruomenės narių atsakomybės plėtojimą. Kliento stiprybėmis grindžiamos pagalbos erdvėje net paslaugų gavėjai, turintys kognityvinių ir psichinės sveikatos sutrikimų turi galimybę priežiūros pasirinkimuose. Iššūkis egzistuoja tame, kaip suprantama klientų autonomija, teisės ir realūs apribojimai, susiję su jų fizine ir/ar psichine būkle.

13. Bendruomenės darbo formos: • Bendruomenės organizavimas – projektai: • Geros kaiminystės organizavimas; • Savanorių įtraukimas tenkinti socialines reikmes; • Grupių formavimas • Bendruomenės švietimas

14. Bendruomenės darbo formos: 2. Bendruomenės plėtojimas – trunka ilgai ir susijęs su: • Būsto plėtros klausimais; • Sveikatos ir • Nedarbo; • Žmonių informavimas apie jų teises klausimais;

15. Bendruomenės darbo formos: 3. Pagalbos paslaugų namuose organizavimas – sudaryti galimybes klientui kuo ilgiau gyventi savo namuose: • Nustatant pagalbos namuose paslaugų poreikį yra taikoma asmens savarankiškumo vertinimo metodika; • Metodikos pagalba vertinamas asmens savarankiškumo lygis apsitarnauti ir numatoma, kokios paslaugos reikalingos nepakankamam savarankiškumui kompensuoti;

16. Pagalbos paslaugų namuose organizavimas: Nustatant autonomijos – savarankiškumo praradimą atsižvelgiama į tokius veiksnius: • Galimybė pačiam judėti; • Ruošti maistą ir pačiam pavalgyti; • Pačiam atlikti asmens higieną, apsirengti; • Pačiam susitvarkyti savo būstą, atlikti ruošos darbus; • Gyventi be pašalinių pagalbos; • Komunikuoti, išlaikyti socialinius ryšius Pagal kiekvieną punktą skiriamas balas, atsižvelgiant į žmogaus būklę.

17. Pagalbos paslaugų namuose organizavimas: Paslaugų poreikio vertinimas remiasi dviem pagrindiniais vertinimo aspektais: • Asmens savarankiškumo vertinimas (pirmas etapas) • Finansinis įvertinimas, susijęs su asmens, kuriam reikia pagalbos dėl nepakankamo savarankiškumo, paslaugų apmokėjimo klausimais (antras etapas) – pajamų vertinimas;

18. Pagrindinės pagalbos namuose paslaugos: • Konsultavimo; • Bendravimo; • Asmens higienos; • Priežiūra nakties metu; • Namų sutvarkymas; • Maisto ruošimas; • Įvairių pavedimų; • Ūkio darbų organizavimas; • Medicinos paslaugų organizavimas; • Pagalba išmokti vaiko priežiūros įgūdžių; • Šeimos priežiūra

19. Pagalbos paslaugų namuose organizavimas: • Paslaugas organizuoja socialiniai darbuotojai – darbo organizatoriai, o teikia individualios – lankomosios priežiūros darbuotojai ir jų padėjėjai; • Administravimas – socialines paslaugas į namus teikia pagalbos namuose tarnybos – padalinys socialinės paramos skyriuje ar privati institucija;

20. Bendruomenės darbo formos: 4. Nemokamo maitinimo organizavimas: • Benamiams; • Asmenims be nuolatinės gyvenamosios vietos; • Probleminės šeimos ir vaikai; • Skurdžiai gyvenantys asmenys

21. Nemokamo maitinimo organizavimo formos: • Aprūpinimas maisto produktais priklauso nuo kiekvienos savivaldybės finansinių galimybių; • Kiekviena savivaldybė numato jo gavėjus ir aprūpinimo dydį ir periodiškumą;

22. Nemokamo maitinimo organizavimo formos: • Labdaros valgyklos • Bendruomenės NVO gali gauti paramą iš savivaldybių šiai paslaugai teikti; • Labdaros valgykla turi tenkinti maitinimo įstaigai keliamus reikalavimus; • Gali būti numatyta talonų sistema

23. Nemokamo maitinimo organizavimo formos: • Nemokamas moksleivių maitinimas • Testuojamos šeimos pajamos; • Maitinimo išlaidos – iš valstybės biudžeto; • Kasmet nemokamai maitinama apie 27 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių; • Atsakingi – socialiniai darbuotojai/pedagogai mokyklose

24. Bendruomenės darbo formos: 5.Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas; • Svarbiausias neįgalių žmonių reabilitacijos ir integracijos elementas; Tai: • Protezai; • Ortopedinės priemonės; • Kompensacinė kita technikas (vežimėliai, vaikštynės, slaugos priemonės, stalo įrankiai, kėdės, lovos, keltuvai) • Kompensacinė technika akliesiems ir silpnaregiams; • Kompensacinė technika kurtiesiems ir neprigirdintiems

25. Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas: • Kompensacinės technikos poreikį nustato gydytojas – išrašo receptą; • Kompensacinę techniką galima gauti ir iš neįgaliųjų organizacijų; • Aprūpinimo sistemoje dirba: kineziterapeutai, ergoterapeutai, kurie atsakingi už technikos parinkimą.

26. Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas: Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas apima: • Receptų išrašymą; • Priemonių pirkimą; • Pritaikymą; • Pristatymą klientui; • Remonto paslaugas; • Mokymosi naudotis technika paslaugas; • Informavimo apie kompensacinę techniką paslaugas

27. Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas: Aprūpinimo kompensacine technika organizavimo institucijos Lietuvoje: • Gydymo ir medicininės reabilitacijos įstaigos; • Respublikinis neįgaliųjų kompensacinės technikos centras; • Savivaldybių socialinės paramos skyriai; • Brangi kompensacinė technika ta, kuri kainuoja daugiau nei 1,5 tūkst. Lt.- nemokamai tik neįgaliems vaikams, pirmos grupės neįgaliesiems

28. KLAUSIMAI EGZAMINUI IR SAVARANKIŠKAM DARBUI • Kas yra bendruomenė? Ką reiškia susipažinimas su bendruomene socialinio darbo požiūriu? • Išskirkite socialinio darbo su bendruomene formas ir trumpai jas pristatykite. • Kokiu pagrindu teikiamos socialinės paslaugos kliento namuose? Kokios tai paslaugos? • Kokias žinote nemokamo maitinimo organizavimo formas? • Kas yra kompensacinė technika ir kaip ji pasiekia klientą? Literatūra: • Žalimienė, l. (2003).Socialinės paslaugos. Vilnius: Vilniaus universitetas • Sutton, C. (1999).Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius: Vilniaus universitetas

29. Literatūra • Žalimienė, l. (2003).Socialinės paslaugos. Vilnius: Vilniaus universitetas • Sutton, C. (1999).Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius: Vilniaus universitetas