SAVANORIŠKAS SOCIALINIS DARBAS: kilmė, istorija, jį aiškinančios teorijos

1. SAVANORIŠKASSOCIALINIS DARBAS:kilmė, istorija, jį aiškinančios teorijos Lekt. Neringa Kurapkaitienė ir Dr. Alina Petrauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinio darbo katedra

2. Savanorystė kaip teisingumo kūrimas ir vargo mažinimas • Istorijos raidoje katalikų bažnyčia, vėliau kitos religinės bendruomenės – vienos iš pirmųjų, kurios savanoriškai rūpinosi visuomenės švietimu, gydymu ir socialine gerove; • Tūkstančiai vienuolių dirbo sveikatos ir švietimo srityse • Taip atsirado vargšų ligoninės, našlaičių ir vienišų motinų prieglaudos ir kt.

3. Kodėl bažnyčia? • Bažnyčia (visų krikščionybės atšakų) mato savo veiklą trijose pagrindinėse veikimo srityse: Liturgija Skelbimas Caritas/ diakonija

4. Kodėl bažnyčia? • Liturgija – tai sakramentų teikimas ir pamaldos; • Skelbimas (pastoracija) – tai įvairių grupių veiklos parapijose ir kitoks darbas su žmonėmis • Caritas arba diakonija – gailestingumo darbai neskirstant paslaugas gaunančių į tikinčius ir netikinčius, t.y. visiems.

5. Savanorystė kaip teisingumo kūrimas ir vargo mažinimas • 1518 m. – Lietuvoje (LDK) įsteigta pirmoji prieglauda; • 1792 m. – veikė 194 prieglaudos; • Prieglaudų, špitolių, elgetynų kūrimąsi skatino Europoje vykstantys socialinio gyvenimo pokyčiai; • LDK špitolių komisija dirbo iki 1808 m. – šiuolaikiškos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos analogas; • Komisija reguliavo prieglaudų veiklą ir elgetavimą (Bagdonas, 2001; Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika)

6. Carinės okupacijos laikotarpis (1794 – 1918) • Vyrauja natūrali (savanoriška) šeimos prigimties pagalba • Globos veiklas vykdė Bažnyčia • Įkurta Viešosios globos valdyba (veikė iki 1914 m.) • Vos ne visu šimtmečiu pavėlavusios (palyginti su Vakarų Europa) Lietuvoje pradėjo kurtis labdaros organizacijos;

7. Tarpukario nepriklausomybės laikotarpis (1918 – 1940) • Nevyriausybinių organizacijų kūrimosi laikotarpis (pvz: Pieno lašo draugija, Raudonasis Kryžius, Gailestingųjų seserų draugija ir kt.) • Savitarpio pagalba paplitusi katalikų šeimose, giminėse ir bendruomenėse (pvz. žydų) (Bagdonas, 2001; Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika)

8. Sovietmetis (1940 – 1990) • Socialinę paramą teikė profsąjungos, vykdomieji komitetai, partiniai komitetai; • Kolektyvizmo įsigalėjimas (talkos, užimtumo organizavimas) • Reabilitacijos institucijų ir draugijų kūrimasis

9. Sovietmetis (1940 – 1990) • Nors atrodo sovietiniais laikais nemažai buvo daroma, kad kuo daugiau žmonės įsitrauktų į įvairias veiklas, bet: • Komunistų partijos aparatas pradėjo eksploatuoti bendruomeniško palaikymo pastangas kaip savotišką lojalumą sau; • Buvo sukurta painiava, kuri lig šiol vis dar lydi žodžius “visuomenininkas”, “visuomenės veikla”, o ypač žodį “kolektyvizmas”;

10. Sovietmetis (1940 – 1990) • Tai akivaizdus įrodymas kiek daug blogio padarė komunistų partijos valdžios vieša apgaulė: natūralus supratimas apie bendruosius reikalus ir apsisprendimas įsipareigoti jiems laisva valia buvo sutapatintas su prievarta ir taip pasisavinta įsipareigojimo bendruomenei prasmė, paverčiant visa tai tarnyba valstybės valdžiai ir ideologijai.

11. Savanorystė – savanoriškas socialinis darbas - socialinio darbo ištakos • Socialis – lot. žodžio reikšmė – draugiškas • Krikščionybės laikais formuojasi labdaringoji (karitatyvinė - caring) ir filantropinė veikla – parama, rėmimas, globa, negrąžinama pagalba kitiems ar visuomeninė veikla (filantropija gr.k. – žmonių meilė) • Tikintieji – labdaros, paramos teikėjai – savanoriai socialiniai darbuotojai;

12. Savanorystė – bendro gerbūvio kūrimas • Tūkstančiai misionierių vyko ir tebevyksta į misijas į Afriką, Naująją Gvinėją, kur milijonai kenčia badą, miršta nuo AIDS arba yra išnaudojami; • Neretai misionieriai praranda gyvybę, susidūrę su gyvenimo realijomis, neteisybe, smurtu, žmonių žeminimu ir kt. • Tad kodėl žmonės savanoriauja? Kas juos motyvuoja tai daryti? Kokiomis vertybėmis grindžiama jų tarnystė?

13. Profesionalus ir mėgėjiškas socialinis darbas • Tik XX a. pradžioje visa ši paramos veikla pasuka profesionalizacijos kryptimi ir tampa socialiniu darbu; • Nyksta socialinio darbuotojo, kaip labdaros talonų, karitatyvinės veiklos savanorio įvaizdis;

14. Savanorystė ir socialinis darbas • Dabartinis socialinis darbas integruoja visas minėtų veiklų formas, sąveikaujančias ir papildančias viena kitą –globą ir filantropiją, labdarą, socialinę paramą, socialines paslaugas; • Savanorystė - altruistinė elgsena (savitarpio pagalba) yra labiau individualizuota; • socialinis darbas yra valstybės ir bendruomenių organizuota veikla. • Savanoris – žmogus altruistas, kurio veikla grindžiama humanistinėmis vertybėmis

15. Savanorystė ir socialinis darbas • Prieš susiformuojant socialinio darbo profesijai, dauguma socialinių paslaugų teikė savanoriai; • Pirmieji socialiniai darbuotojai buvo savanoriai; • Dauguma moterų socialinio darbo srityje buvo tradiciniai savanoriai.

16. Humanistinių vertybių, pagalbos ir socialinio darbofilosofinės ir religinės ištakosA. Bagdonas, 2001 Katalikų socialinis mokymas Klasikinė filosofijas, Liberalizmas, Socialdemokratiniai judėjimai Protestantų etika HUMANISTINĖS VERTYBĖS (solidarumas, teisingumas, laisvė) Žmogaus teisės Lygios galimybės PAGALBA IR DEMOKRATIJA: Valstybės, nevyriausybinė ir privati, neprofesionali ir profesionali Pagalba – SOCIALINIS DARBAS

17. Tačiau Ladd (1999), Greely (1999) teigė: • Vertybės nėra esminis dalykas, lemiantis žmogaus įsitraukimą į savanorišką veiklą. Pilietinės ir religinės vertybės daro nedidelę įtaką savanoriškai veikla; Wymer (1998) • Savanorystę sieja su žmogaus amžiumi, lytimi, statusu, gyvenamąja vieta; Hiromi (2006) • Savanorystę sieja su asmens tobulėjimo ir profesinio augimo galimybėmis

18. Žmonių altruistinį elgesį aiškinančios teorijos: • SOCIALINIŲ MAINŲ TEORIJA: altruistinį elgesį traktuoja kaip siekimą asmeninės naudos ir pranašumo. Žmonės keičiasi ne tik daiktais, pinigais, bet ir socialinėmis prekėmis, tokiomis kaip: meilė, paslaugos, informacija. Žmogus teikdamas pagalbą kitam gauna socialinį atlygį: pagarba, pritarimas, savigarba, prestižas; • Savanoris mainais gauna pozityvios socializacijos galimybę, bendraudamas su klientais, darbuotojais; • Išoriniai apdovanojimai: kito žmogaus palankumas per pagalbos šiam siūlymą; • Vidiniai apdovanojimai paremti empatiškumu, altruistinis poelgis įtvirtina asmeninę savigarbą ir išreiškia pasitenkinimo savimi jausmą;

19. Žmonių altruistinį elgesį aiškinančios teorijos: • SOCIALINIŲ NORMŲ TEORIJA: tarpusavio sąveika mus įpareigoja teikti pagalbą tiems žmonėms, kurie yra mums pagelbėję praeityje; • Socialinės atsakomybės norma žmones įgalina teikti pagalbą ne tik tiems, kurie yra mums pagelbėję, bet ir tiems, kurie mums negali atsakyti tuo pačiu (vaikams, neįgaliems); • EVOLIUCIJOS TEORIJA: - tėvų rūpinimasis savo vaikais, artimųjų giminystės ryšiai. Padėdami kitiems žmonės tikisi, kad ateityje jiems taip pat bus suteikta pagalba, kai to reikės.

20. SAVANORIO ASMENS PRIVALUMAI • Kuria teisingą visuomenę, pagrįstą pagarba žmogui • Sergsti visuomenės silpnuosius, remia įstatymus, įstaigas, sąjūdžius, kurie garantuoja vargstančiųjų teises; • Su kitu žmogumi elgiasi kaip su savimi, solidariai, kaip vienos žmonijos šeimos nariais; • Turtina visuomenę ir bendrauja savanoriškai ir dosniai pagal savo padėtį, vaidmenį ir gabumus ir domėjimosi sritis; • Laikosi įstatymų, vykdo pilietines pareigas, pasisako prieš neteisingus įstatymus, pažeidžiančius žmogaus garbę (Kaip su benamiais?)

21. ŽMONĖS SAVANORIAUJA NES: • nori padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos 61% • tikisi įgyti naujų įgūdžių 46% • nori turėti ką veikti 41% • nori jausti malonumą padėdami kitiems 31% • nori sutikti naujų žmonių 29% • nori atiduoti skolą kitiems, kuriems jaučiasi esą skolingi11% • siekia konkretaus tikslo7% • Turi daug laisvo laiko 4%

22. SAVANORIAI REIKALINGI: • Savanoriai – tarpininkai tarp bendruomenės ir valdžios institucijų, per juos galima įtraukti pačią bendruomenę į socialinių problemų sprendimą; • Užsiimdamas savanoriška veikla žmogus realizuoja save, ir tai motyvuoja etatinius darbuotojus; • Savanoriai reikalingi tam, kad būtų dar didesnė galimybių, idėjų, dovanų, išteklių įvairovė, kad klientai galėtų užmegzti šiltus, nuoširdžius santykius; • Savanoriai – pilietiškumą ugdanti jėga;

23. KELETAS FAKTŲ APIE SAVANORIŠKĄ DARBĄ LIETUVOJE: • SAVANORIŠKO DARBO SĄVOKA LIETUVOJE ATSIRADO PO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO KARTU SU NEVYRIAUSYBINIŲ (NVO) VEIKLOS PRADŽIA; • Savanorių veiklos pagrindinė bazė – nevyriausybinės organizacijos (NVO): visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, profesinės sąjungos, religinės organizacijos; • (1998) – 5 % Lietuvos gyventojų dirbo savanorišką darbą • 2001 12 13 LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl savanoriškų darbų organizavimo tvarkos patvirtinimo • 2002 05 24 LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl savanorišką darbą atliekančių asmenų išlaidų kompensavimo tvarkos • 2007 m. LR Vyriausybė visus iki tol sukurtus reglamentus panaikino.

24. Savanoriųjudėjimas Lietuvoje plečiasi, tačiau dar labai mažai žinoma apie realią savanorystės padėtį: • Savanorių centras Vilniuje 1998 m. atliko tyrimus, kurie parodė: • Daugiausia savanorių yra tarp 20 – 25 m. ir 35 – 45 m. amžiaus; • Dominuoja mot. lyties atstovės – 65 %; vyrų 35 %; • 38 % - turi aukštąjį išsilavinimą; 18 % - nebaigtą aukštąjį; • Didžiausia dalis savanorių, dirbančių su gatvės vaikais, yra studentai; • Dauguma savanorių Lietuvoje – jauni, išsilavinę, atsakingi žmonės, dažniau dirbantys su vaikais;

25. PAGRINDINIAI SAVANORIŠKO DARO PRINCIPAI • Laikas • Sugebėjimai • Energija • Žinios • Jokio piniginio atlyginimo • Naujos idėjos • Tolerancija

26. SAVANORYSTĖS REIKALINGUMAS IR BŪTINUMAS • Savanoriai turi naujų idėjų ir nėra suvaržyti narystės organizacijoje (neilgalaikis įsipareigojimas, bet tik tam tikram laikui, kurį apsprendžia pats savanoris); • Savanorių dalyvavimas yra sutelkto visuomeninio dalyvavimo pavyzdys arba reiškinys, kuris dažnai tampa pradžia įvairioms profesinėms veikloms; • Savanoriai formuoja patikimos organizacijos įvaizdį visuomenėje. Kodėl?; • Ne už kiekvieną darbą gali būti atlyginta pinigais ir tai pakelia darbo, kaip sąvokos vertę; • Savanorystė skatina pozityvius jausmus tiek šalia savanorio esančiam tiek pačiam savanoriui.

27. SAVANORIŠKOS VEIKLOS BŪDAI: • Savanoriai dirba organizacijoje, kuri padeda kitiems (skiria dalį savo laiko – kiekvieną dieną, keletą kartų per savaitę, kartą per mėnesį); • Profesionalūs savanoriai, kurie gali teikti profesionalią pagalbą ir konsultacijas organizacijai (teisininkai, gydytojai, buhalteriai, menininkai gali dalintis patrtimi savanoriškai dirbdami); • Savanoriai gali padėti organizuoti įvairius renginius. Tai gali būti puikus būdas nemokamai dalyvauti renginyje, susitikti su naujais žmonėmis; • Savanorių darbas bendruomenėje (išvalyti kiemą, sutvarkyti žaidimų aikštelę, pagalba pagyvenusiems, neįgaliems asmenims ir kt. )

28. SAVANORIUS PRIIMATI ORGANIZACIJA TURI LAIKYTIS TAISYKLIŲ: Savanorių chartija • Savanoris turi teises ir jos turi būti gerbiamos • Mokamų darbuotojų ir savanorių darbai turi papildyti vienas kitą • Savanoriai turi gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir niekada nebūti įtraukiami į darbus, kuriuos turėtų atlikti etatiniai darbuotojai • Savanoriai neturi būti priimti į tokią vietą, kurioje anksčiau dirbo mokamas darbuotojas (nepakeisti apmokamo darbuotojo) • Abi pusės turi būti informuojamos apie pavaldumą, įgaliojimus, pareigas • Savanoriui neturi sukelti jokių su darbu susijusių išlaidų • Savanorio interesai turi būti gerbiami, jis negali jausti moralinio spaudimo vykdyti veiklą, kuri prieštarauja jo įsitikinimams ir vertybėms

29. SAVANORIS – NVO ORGANIZACIJOJE: • Dauguma NVO organizacijų veikla remiasi savanorišku darbu, ypač tų, kurios teikia socialines paslaugas SAVANORIO VAIDMUO ORGANIZACIJOJE

30. SAVANORIO VAIDMUO ORGANIZACIJOJE

31. SAVANORIS – NVO ORGANIZACIJOJE: • Atsiduria pozicijoje tarp kliento ir darbuotojo • Taip atsitinka todėl, kad skiriasi savanorio ir darbuotojo atsakomybės, statusas PRIVALUMAI: • Savanoris užmezga artimesnį santykį su klientais • Gali stebėti organizacijos veiklą iš šalies, pastebėti trūkumus • Ugdyti kitų darbuotojų solidarumą TRŪKUMAI: • Savanoris patenka į įtampą, kurioje turi atrasti savo vietą, ar vaidmenį pats – niekas jam negali apsakyti kaip jis turi dirbti... • Savanoriui gali atrodyti, kad organizacija dirba nepakankamai gerai, nes jis iš labai arti turi galimybę pamatyti klientų problemas... Bet jis nieko negali padaryti, nes yra tik savanoris.

32. Savanoriavimo pavyzdžiai: • Moterys savanoriauja dažniau nei vyrai (Didžioji Britanija) • Dažniau savanoriauja dirbantys negu nedirbantys • Dažniau 35 – 44 m amžiaus nei kito amžiaus • Kaime moterys savanoriauja dažniau nei vyrai ir vyresnės nei 55 m. amžiaus • Gamtos, gyvūnų globoje dažniau dalyvauja jauni žmonės iki 25 m. amžiaus, nei kito amžiaus; O KAIP LIETUVOJE? (2004, Lietuvos rytas) 84 % gyventojų sutinka, kad Lietuvoje yra grupių, kurios neišgyventų be rėmėjų ir kitų pramos 59 % gyventojų mano, kad žmogus, įpratęs prašyti ir nuolat gauti paramą, tampa priklausomas nuo jos davėjų. Beveik du trečdaliai verslo atstovų mano, kad Lietuvoje nesukurta palanki teisinė, socialinė ir moralinė aplinka labdaringai veiklai ar paramai.

33. Kodėl dauguma Lietuvos žmonių pasyviai įsitraukia į bendruomeninę (visuomeninę veiklą)? Veidas, 2005 • Rūpinasi tik asmeniniais reikalais 70 % • Netiki, kad ši veikla padės ką nors pakeisti 68% • Nusivylė gyvenimu 59 % • Neturi pajamų 32% • Neturi laiko 26 % • Gyvena vienkiemiuose 10 % • Prastos sveikatos 7 % • Konfliktiški 4 % Miestiečiai į bendruomenes buriasi vangiai

34. Savanoriškos veiklos finansavimas - lėšų telkimas. Kaip savanoriškos įstaigos randa lėšų savo veiklai puoselėti? • Valdžios institucijos (paslaugų pirkimas, konkursai, projektai...) • Privatūs , Europos sąjungos struktūriniai ir nestruktūriniai fondai; • Kiti tarptautiniai ir Lietuvos fondai (vardiniai, šalia įmonių įsisteigę...) • Pasaulinių NVO ar tos pačios rūšies bendrijų partnerystė – dažniausiai parama teikiama tarptautinių organizacijų viduje; • Stambūs rėmėjai (įmonės “IKI” ir pan., organizacijos , asmenys) • Labdaringos rinkliavos (lėšų ar materialių reikalingų daiktų..) • Daugelyje kitų ES šalių savanoriška veikla dotuojama iš valstybės lėšų, tuo tarpu Lietuvoje NVO paliktos organizuotis tai savarankiškai – projektų ir kitais paramos gavimo būdais. Tikėtina, kad didesnis rūpestis iš valdžios institucijų nusimato ateityje.

35. SOCIALINIS DARBAS IR SAVANORYSTĖ • Socialiniai darbuotojai ir savanoriai yra bendradarbiai • Savanoriškos tarnystės lopšiai – socialinių paslaugų šaltinis • Savanorystės tinklas išauga iš atviro ir nesuvaržyto bendravimo • Visuomenės kaita – savitarpio paramos ir sutartinio verslo veikla • Socialinių darbuotojų misija veda pas įstatymų leidėjus

36. Kodėl socialiniai darbuotojai ir savanoriai yra bendradarbiai? (PVZ.,) • Prieš panaudojant formalius resursus, socialinis darbuotojas, pirmiausia, ieško natūralių pagalbos resursų kliento aplinkoje. • Natūralūs resursai traktuojami kaip aktyviai apjungtos ir veiklios bendruomenės pajėgos. • Natūrali pagalba klientui priimtinesnė, nes remiasi draugiškais santykiais, nėra gėdinga, lengviau pasiekiama ir pigesnė. • Viena esminių socialinio darbo funkcijų yra padėti išlaikyti neformalius pagalbos resursus kliento aplinkoje.

37. Rekomenduojama literatūra • Baršauskienė V., Leliūgienė I. Sociokultūrinis darbas bendruomenėje. Kaunas: Technologija, 2001. P. 35-49, 52-54;86-89,118-120,196-197;242-247,325-326. • Brabazon T, Matisoff D., Ražaitis G. Kaip būti geru savanoriu? Vilnius: Savanorių centras, 2001. • Johnson Loise C. Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU, 2001 • Jordanas P., Ochman M. Savanorių vadybos pagrindai nevyriausybinėse organizacijose. Vilnius: savanorių centras, 2001. • Jonutytė, I. Savanorystė socialinio ugdymo sistemoje. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2007. • Kupriūnienė J.Z., Motiejūnienė Ž. Savanoriška veikla kaip savirealizacijos ir pagalbos galimybė. Vilnius: Permanentinio ugdymo centras, 2002 • McCurley S, Lynch R. Savanorių vadyba. Vilnius: savanorių centras, 2001. • Nevyriausybinių organizacijų kūrimas ir jų veiklos gairės. Informacinis rinkinys nevyriausybinėms organizacijoms. Vilnius: Art Line, 2002

38. Rekomenduojama literatūra • Saulaitis A., Karaliūtė A. Savanorystė, dora ir bendruomenė. Studento vadovas. Kaunas: Marijonų talkininkų centras, 2004. • Spierts, Marcel. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sciokultūrinis darbas. Vilnius: VU spec. psichologijos katedra, 2003. P 119-123, 163-173, 180-182. • www.labdara-parama.lt (su tolimesnėmis nuorodomis); žr. dar tinklapių knygos “Savanorystė, dora ir bendruomenė” paskutiniame viršelio puslapyje. • ATEITIS”2004, Nr 4(20) www,culture.lt/ateitis; http://www.nisc.lt/savanoris.php • Straispnių rinkinys “Apie savanorišką”, “A.C.Patria”, Kaunas 2007 • Ir bet kurie leidiniai bei straipsniai apie savanorystę visomis kalbomis 