PAPILDOMI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU VVG STRUKTŪRA 2014-2020 M.

1. PAPILDOMI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU VVG STRUKTŪRA 2014-2020 M. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentas 2014-01-09

2. REIKALAVIMAI KELIAMI VIETOS VEIKLOS GRUPEI (1) PROJEKTAS Dėl jaunimo atstovo, dalyvaujančio VVG veikloje (valdymo organo sudėtyje) amžiaus ribos. PASIŪLYMAS Į VVG valdymo organą įtraukiami ne mažiau kaip 2 jaunimo iki 29 metų atstovai ir iki 30 proc. asmenų iki 40 metų. Dėl valdžios atstovo sąvokos apibrėžties PASIŪLYMAS, KURIAM PRITARTA 2013-12-06 LEADER koordinavimo grupės posėdyje Vietos valdžios atstovas – VVG teritorijoje veikiančios savivaldybės, kuri yra VVG narė, tarybos sprendimu deleguotas asmuo, kuris gali būti renkamas VVG valdymo organo, turinčio sprendimų priėmimo teisę, nariu.

3. REIKALAVIMAI KELIAMI VIETOS VEIKLOS GRUPEI (2) PROJEKTAS Dėl nevyriausybinio sektoriaus atstovo apibrėžties PASIŪLYMAS NVO sektorių apibrėžti nepažeidžiant reglamento nuostatų „inicijuojama bendruomenės, vietos veiklos grupių, kurias sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai ir kuriose sprendimų priėmimo lygmeniu nei viešojo sektoriaus, nei kurios nors vienos interesų grupės atstovai turi ne daugiau kaip 49 proc. balsavimo teisių“ ir sudarant galimybę įtraukti kuo platesnę gyventojų, organizacijų (socialinių partnerių) ratą, įvardijant šį sektorių, kaip pilietinės visuomenės atstovus. „Pilietinė visuomenė – su šeima, valstybe ir verslu nesusijusių institucijų, organizacijų ir individų visuma. <...>“ „Pilietinė visuomenė nėra vieningas darinys. Tai labiau sfera, kurioje, atskirai nuo valstybės ir verslo, veikia individai bei jų organizacijos, siekdami išsakyti savo nuomonę, iškelti probleminius klausimus ir ieškoti jų sprendimų. Pilietinė visuomenė kartais pristatoma kaip viena iš trijų pagrindinių visuomenės dalių (kitos dvi: valstybė ir verslas), su kuriomis yra tuo pačiu metu tiek ir glaudžiai susijusi, tiek ir konkuruojanti, atsverianti jų įtaką. Anot politologo Robert D. Putnam, aktyvi pilietinė visuomenė prisideda prie socialinių ryšių stiprinimo (didina šalies socialinį kapitalą) ir gerina demokratinius procesus.“ „Pilietinė visuomenė pasireiškia įvairiomis formomis: per NVO, NPO, įvairių sričių aktyvistų grupes, religines, akademines bendruomenes, klubus, asociacijas ir kt.“

4. REIKALAVIMAI KELIAMI VIETOS VEIKLOS GRUPEI (3) PROJEKTAS Dėl VVG kolegialaus valdymo organo narių skaičiaus nustatymo PASIŪLYMAS 2014–2020 m. priemonės aprašymo projekte siūloma nustatyti bent 11 VVG valdymo organo narių skaičių. Kai vietos plėtros strategija yra nedidelės apimties, tai valdymo organe turėtų dalyvauti kuo daugiau narių, kad diskusijose būtų priimami patys geriausi sprendimai. 2007–2013 m. laikotarpiu pasitaikė atveju, kai valdymo organas, priimantis sprendimus dėl projektų finansavimo buvo sudarytas iš 5 ar 7 asmenų, kvorumui būtinas bent 3 ar 4 asmenų dalyvavimas, o tai jau panašiau į uždarąją akcinę bendrovę, ne į VVG valdymo organą. Nustatant konkretų mažiausią asmenų skaičių, siekiama užtikrinti tinkamą skirtingų sektorių interesų atstovavimą ir kuo platesnę vietos gyventojų įtraukti į sprendimų priėmimą.

5. REIKALAVIMAI KELIAMI VIETOS VEIKLOS GRUPEI (4) PROJEKTAS Dėl VVG valdymo organo rotacijosprivalomumo PRIVALOMA Rotacija numatoma, kaip privalomas elementas kolegialiam VVG valdymo organui, ne biuro darbuotojams, ir šiuo siūlymu siesima užtikrinti VVG veiklos skaidrumą ir vietos gyventojų įtrauktį į LEADER procesus, be to, rotacija yra tinkama prevencijos priemonė korupcija mažinti. Dėl sektorių atstovavimo proporcijų VVG valdymo organe VVG valdymo organe nei vieno iš 3 sektorių – NVO, verslo ir vietos valdžios – atstovai neturi balsų daugumos PASIŪLYMAS diskutuoti dėl naujos VVG kolegialaus valdymo organo proporcijos Vietos valdžios atstovų – iki 25 proc. Vietos verslo atstovų – iki 35 proc. Nevyriausybinio sektoriaus atstovų – iki 40 proc.

6. REIKALAVIMAI KELIAMI VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJAI PROJEKTAS Dėl EK reglamento projektuose nustatyto reikalavimo VVG teritorijai. VVG teritorija gali būti formuojama kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius yra nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartyje, apibrėžiančioje Europos struktūrinių ir investavimo fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpių projekte yra numatoma ir argumentuojama išlyga Lietuvai dėl VVG tinkamos teritorijos nuo 6 tūkst. EK teikdama pastabas PS projektui paprašė sustiprinti argumentus, bet visiškai neatmetė galimybės formuoti VVG teritorijose nuo 6 tūkst. gyventojų. 2007–2013 m. KPP buvo nustatyti reikalavimai VVG teritorijai neapėmė savivaldybių centrų iki 6 tūkst. gyventojų. LRV nutarimu patvirtintoje Nacionalinės pažangos programoje yra numatyta galimybė VVG formuoti teritorijose, įskaitant savivaldybių centrus iki 6 tūkst. gyventojų. LR Vidaus reikalų ministerija diskutuoja dėl galimybių paramą savivaldybių centrams teikti per VRM bendruomenių inicijuotos vietos plėtros projektus (tematika – socialiniai „minkštieji“ projektai, be investicijų į infrastruktūrą.