Euras Lietuvai: už ir prieš Konceptualūs klausimai

1. Euras Lietuvai: už ir priešKonceptualūs klausimai Raimondas Kuodis (www.ekonomika.org) LB, VU

2. Pranešimo struktūra • Kada valiutos kursas iš viso yra svarbus? • Kai valiutos kursas svarbus, fiksuoti ar “paleisti”? • Argumentai “už”: • Ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas • Gebėjimas reaguoti į šokus: darbo rinkos lankstumas • Prekybos didėjimas (A. Rose efektas) ir gerovės didėjimas • Valiutos keitimo kaštų išnykimas, pinigų pervedimo kaštų sumažėjimas • Palūkanų konvergencija • Kainų skaidrumas • Argumentai “prieš”: • Ekonominės politikos instrumento praradimas • Nedidelė verslo ciklų koreliacija • Balassa – Samuelsono efektas ir realios palūkanų normos • Vienkartiniai euro įvedimo kaštai • Kainų padidėjimo grėsmės mastas • Išvados

3. Kada valiutos kursasiš viso yra svarbus • Pamatinis ekonomikos principas, žinomas bendrosios pusiausvyros teorijoje: valiutos kurso politika gali būti svarbi realiam ekonomikos augimui ir kitiems realiems kintamiesiems tik esant kokiai nors rinkos ydai, nes n prekių rinkoje yra tik n - 1 santykinė kaina. • Šiuolaikinėse ekonomikose pagrindinės rinkos ydos yra nepakankamas kainų ir atlyginimų lankstumas. • Tokiu atveju pirma geriausia politika būtų siekti pašalinti šias rinkos ydas.

4. Kada valiutos kursasiš viso yra svarbus (2) • Jeigu to atlikti dėl įvairių priežasčių neįmanoma, tam tikro valiutos kurso, leidžiančio sušvelninti rinkos ydų poveikį, pasirinkimas yra antra geriausia politika. • “Ekvifinališkumo” hipotezė: kai kas teigia, kad valiutos kurso režimo pasirinkimas nebuvo svarbiausias veiksnys, lėmęs vidutinio laikotarpio ekonominę dinamiką VRE šalyse (Hoggarth, 1997). • Tačiau kai kurias aiškias nesėkmes reformų kelyje galima priskirti blogai pinigų ir valiutos kurso politikai (Bulgarija iki 1997 m., Rumunija).

5. Ar geriau turėti fiksuotą, ar plaukiojantį valiutos kursą • Nepaisant teorinės išvados, kad valiutos kurso režimas galėjo būti ne pats svarbiausias ekonominės dinamikos veiksnys, tinkamai jį pasirinkti VRE šalims buvo ypač svarbu pereinamojo laikotarpio pradžioje. • Fiksuotas valiutos kursas ir kiti griežti režimai buvo lemiamas veiksnys, leidęs pristabdyti infliaciją. • Tuo metu politikos kūrėjų sprendimus dėl valiutos kurso pasirinkimo strategijos pirmiausia lėmė bendros ekonominės politikos nepatikimumo yda.

6. Ar geriau turėti fiksuotą, ar plaukiojantį valiutos kursą (2) • Vėliau, kai ši problema jau nebuvo labai aktuali, valiutos kurso režimo pasirinkimą lėmė ekonominės politikos kūrėjų mėginimai pasiekti kitus socialiai pageidautinus tikslus, pavyzdžiui, sumažinti gamybos svyravimus pusiausvyros atžvilgiu, esant tam tikram nominaliųjų kainų nelankstumui ir išorės šokams. • Tradicinėje ekonominėje literatūroje (Friedman, 1953) valiutos kurso režimo pasirinkimo klausimu rašoma, kad, siekiant įgyvendinti gamybos stabilizavimo tikslą, fiksuoto ir lankstaus valiutos kursų veiksmingumas iš esmės priklauso nuo šokų kilmės ir prigimties (žr. lentelę).

7. Valiutos kurso režimų pranašumas stabilizuojant gamybos lygį • 1992-2002 m. Lietuvoje didelę įtaką turėjo nominalūs vidiniai šokai: • popiežiaus vizitas; • bankų krizė; • valiutų valdybos kritikos epizodai 1994-2000 m.; • lito susiejimas su euru. • Fiksuotas lito kursas nuo šių nominalių vidinių šokų apsaugojo realųjį ekonomikos sektorių, o amortizatoriaus funkciją atliko oficialiosios atsargos.

8. Valiutos kurso režimų pranašumas makroekonominiu aspektu • Anksčiau valiutų valdybos režimus vertindavo kaip laikiną būdą sugrąžinti pasitikėjimą šalies valiuta ir jos ekonomika po politinių ir ekonominių sukrėtimų, o pastaruoju metu šis režimas vertinamas kaip visiškai priimtinas pinigų politikos modelis normaliais laikais (Ghosh et al., 1999; Ho, 2002). • Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys: įspūdingi tokių šalių ekonominiai laimėjimai ir pasauliniu mastu padidėjęs finansų nestabilumas, skatinantis šalis apsispręsti, ar leisti valiutos kursui laisvai svyruoti, ar labai tvirtai tą valiutą susieti (Fischer, 1998).

9. Valiutos kurso režimų pranašumas makroekonominiu aspektu (2) • A. Ghosh, A.-M. Gulde ir H. C. Wolf (1999) studija pakeitė skeptišką požiūrį į valiutų valdybas (žiūr. lentelę). • Jie nustatė, kad šalyse, taikančiose valiutų valdybos režimą, vidutiniškai yra mažesnė infliacija, sparčiau auga ekonomika ir yra mažesnis valstybės biudžeto deficitas palyginti su tomis šalimis, kurios taiko įprastu būdu fiskuotą ar lankstų valiutos kursus (žr. lentelę). • Be to, Kuodis (2003) teigia, kad VRE šalių tarpe fiksuotus valiutų kursus turinčios šalys turėjo ne blogesnius, ir net geresnius makroekonominius pasiekimus (žr. grafiką).

10. Valiutos kurso režimų makroekonominis efektyvumas

11. VRE šalių makroekonominiai rodikliai

12. Valiutos kurso režimų pranašumas makroekonominiu aspektu (3) • Taigi, galima daryti išvadą, kad taikant valiutų valdybos režimą, šalies makroekonominiai rezultatai neturėtų a priori būti blogesni, kaip teigia kritikai, dėl to, kad „surišamos politikos kūrėjų rankos“ ir jie negali reaguoti į besikeičiančias ekonomines sąlygas. • Nereikia pamiršti, kad didesnė laisvė vykdyti ekonominę politiką taip pat sudaro ir didesnę erdvę daryti klaidas. Klaidų tikimybė tampa gerokai didesnė pereinamuoju laikotarpiu, kai ekonomika nutolusi nuo pusiausvyros ir kai ekonominės politikos kūrėjai neturi pakankamai žinių apie tai, koks veiksmingiausias būdas tą pusiausvyrą pasiekti, o tai buvo ir yra svarbu VRE šalims.

13. Argumentai už eurą: ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas • Optimalių pinigų sąjungų teorija rekomenduoja, kad kuo atviresnė ekonomika, tuo naudingiau turėti patikimai fiksuotą valiutos kursą/pinigų sąjungos valiutą, nes tai stabilizuoja importo ir eksporto kainas, mažina užsienio investicijų grąžos neapibrėžtumą dėl valiutos kurso rizikos, didesnė yra valiutos keitimo kaštų ekonomija. • Valiutų kursų pokyčių ateityje neapibrėžtumas reiškia firmų ateities pajamų neapibrėžtumą. Paprastai manoma, kad tai lemia gerovės nuostolį pasaulyje, kur gyvena rizikos nemėgstantys žmonės. • Šie teikia pirmenybę ateities grąžai, kuri yra labiau apibrėžta, nei tai, kurios grąža yra mažiau apibrėžta, kai šios grąžos laukiama vertė yra ta pati.

14. Argumentai už eurą: ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas (2) • Mainų rizikos pašalinimas sumažina neapibrėžtumą ir todėl turėtų padidinti gerovę. • Paradoksalu, tačiau teoriškai valiutos kurso pokyčiai ne tik lemia riziką, - jie taip pat sukuria galimybes gauti pelną. Kai valiutos kursas tampa nepastovesnis, tikimybė gauti labai didelį pelną padidėja. • Tam tikra prasme, eksportavimas gali būti laikomas pasirinkimo sandoriu (opcionu). Kai valiutos kursas tampa labai palankus, įmonė pasinaudoja jos pasirinkimo sandoriu eksportuoti. • Esant nepalankiam valiutos kursui, įmonė nepasinaudoja šiuo pasirinkimo sandoriu.

15. Argumentai už eurą: ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas (3) • Iš pasirinkimo sandorių teorijos gerai žinoma, kad opciono vertė didėja kartu su aktyvo, kuris yra jo pagrindas, vertės nepastovumu. Tokiu būdu, eksportuoti galinti įmonė tampa turtingesnė, kai valiutų kursai tampa labiau nepastovūs. • Tas pats argumentas gali būti taikomas vartotojui: pvz., doleriui atpigus euro atžvilgiu, padidėjo nebrangių automobilių importas iš JAV ir pan. • Tačiau praktikoje nedaug (Lietuvos) įmonių linkę draustis nuo valiutų kursų svyravimų, todėl abejotina, kad jos norėtų sugrįžti į nenuspėjamai svyruojančio lito kurso pasaulį vien dėl galimybės turėti teorinę galimybę pasinaudoti tokiu “opcionu”.

16. Argumentai už eurą: ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas (4) • Dėl bendros valiutos įvedimo realaus valiutos kurso neapibrėžtumas sumažėja. Pasekmėje kainų sistema tampa geresnis orientyras teisingiems ekonominiams sprendimams. Šį efektyvumo išlošį sunku kiekybiškai įvertinti. Bet dėl to jis netampa mažiau svarbus. • Yra antra priežastis kodėl didesnis kainų ir valiutų kursų neapibrėžtumas gali sumažinti kainų mechanizmo teikiamos informacijos kokybę. Rizikos padidėjimas dėl kainų neapibrėžtumo paprastai padidina realią palūkanų normą.

17. Argumentai už eurą: ekonomikos atvirumas ir neapibrėžtumas (5) • Tai dėl to, kad kai laukiama investicinių projektų grąža tampa labiau neapibrėžta, rizikos nemėgstantys investuotojai reikalaus didesnės rizikos premijos, kad kompensuoti už padidėjusį projektų rizikingumą. • Be to, rizikingesnėje ekonominėje aplinkoje ekonominiai vienetai padidins diskonto normą, kuriuo jie diskontuoja ateities grąžą. Tokiu būdu, valiutų kursų neapibrėžtumas, kuris lemia padidėjusią sisteminę riziką, taip pat padidina realias palūkanas. • Tačiau didesnės palūkanų normos lemia didesnes problemas efektyviai parenkant investicijų projektus. Šios problemos yra susijusios su moraline rizika ir nepalankiu pasirinkimu.

18. Argumentai už eurą: darbo rinkos lankstumas • Darbo kaina yra darbo užmokestis, o jis yra viena iš n kainų ekonomikoje. • Jei darbo rinka gali lanksčiai reaguoti į ekonominius šokus, tada turime stiprų argumentą įsivesti eurą. • Kas dėl darbo užmokesčio, Lietuvos darbo rinka yra gana lanksti: po Rusijos krizės netgi krito nominalaus darbo užmokesčio lygis. • Visa tai yra įmanoma dėl to, kad darbo rinkos derybos pasižymi dideliu decentralizacijos laipsniu dėl profsąjungų nepaplitimo. Tai – labai palankus ekonomikos bruožas. • Tačiau trūksta geografinio darbo jėgos mobilumo, apie ką byloja dideli nedarbo skirtumai regionuose.

19. Argumentai už eurą: prekybos didėjimas • Yra du mechanizmai kaip pinigų sąjunga galėtų padidinti prekybą tarp pinigų sąjungos narių. Pirmas susijęs su transakcijų kaštais, t.y. pinigų sąjunga lemia mažesnius transakcijų kaštus ir taip skatina tarptautinę prekybą. Antras susijęs su mažesniu valiutos kurso neapibrėžtumu. • Andy Rose (2000) nustatė, kad šalių porų, kurios yra pinigų sąjungos dalis, prekybos srautai tarp jų vidutiniškai yra 100% didesni, nei tarp šalių porų, kurios nėra pinigų sąjungos dalis. Šis rezultatas buvo didelė staigmena. Staigmena nebuvo teigiamas pinigų sąjungų poveikis prekybos srautams (tai numato teorija), tačiau šio efekto dydis.

20. Argumentai už eurą: prekybos didėjimas (2) • Koks pinigų sąjungų poveikis ekonominiam augimui? Galima išskirti du kanalus, kuriais pinigų sąjunga gali įtakoti ekonominį augimą. Pirmas yra prekybos kanalas. Skatindama prekybą, pinigų sąjunga taip pat padidina šalių gamybos potencialus. Antras kanalas: sumažindama valiutų kursų neapibrėžtumą, pinigų sąjunga lemia mažesnę riziką ir todėl mažesnę realią palūkanų normą, o tai skatina ekonominį augimą. • Frankel ir Rose (2002) nagrinėjo pirmą kanalą. Jie nustatė, kad prekybos tarp pinigų sąjungos šalių padidėjimas 1% lemia pajamų vienam gyventojui padidėjimą 1/3 procentinio punkto. Tuo mastu, kuriuo pinigų sąjunga prisideda prie prekybos didėjimo, pinigų sąjungos šalys narės turi teigiamą augimo poveikį.

21. Argumentai už eurą: euro - lito keitimo kaštų išnykimas • Įmonės ir gyventojai patiria euro – lito keitimo kaštus kai keičiami eurai, gauti už eksportą, į nacionalinius pinigus (pvz., kad mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams). Šie kaštai išnyks įvedus eurą. • Kokio dydžio yra transakcijų kaštų eliminavimo nauda? ES Komisija mano, kad nuo 0.25 iki 0.5% ES BVP. Tai gali atrodyti nedaug. Tačiau, tai nauda, kuri nėra vienkartinė. • Ši nauda visuomenei turi veidrodinę pusę. Tai - bankų sistema. Apžvalgos skirtingose šalyse rodo, kad apie 5% banko pajamų yra komisiniai, sumokami bankams, keičiant nacionalines valiutas. Šis bankų pajamų šaltinis pinigų sąjungoje išnyksta.

22. Argumentai už eurą: euro - lito keitimo kaštų išnykimas (2) • Tai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad nauda visuomenei yra atsveriama bankų nuostolio. • Transakcijų kaštai, keičiant pinigus, yra grynasis (deadweight) nuostolis. Tai lyg mokesčio, sumokėto vartotojų, mainais už nieką, panaikinimas. Tačiau bankai susiduria su perėjimo problema: jie turi rasti kitas pelningas veiklas. • Lietuvoje dėl to nacionalinis produktas padidės daugiau, nei vidaus produktas, kadangi bankų sistema faktiškai priklauso nerezidentams.

23. Argumentai už eurą: pinigų pervedimo kaštų sumažėjimas • Kol mokėjimų sistemos nėra visiškai integruotos, bankų pervedimai tarp EPS šalių narių išlieka brangesni nei banko pervedimai šalies viduje. Taip šiandien vis dar yra euro zonoje. • Priežastis yra ta, kad nors nacionalinės mokėjimų sistemos yra dabar susietos vadinamosios TARGET sistemos, nacionalinės sistemos vis dar veikia. • Pasekmėje tarpvalstybiniai bankų pervedimai yra brangesni nei bankų pervedimai šalies viduje, bet taip ilgai nesitęs dėl ES institucijų spaudimo.

24. Argumentai už eurą: palūkanų lygių konvergencija • Litą susiejus su euru, įstojus į ES, padidėjus bankų konkurencijai, LB panaikinus ad valorem bazinės valiutos keitimo komisinius ir atviros pozicijos eurams normatyvą, bei rinkoms patikėjus greita euro įvedimo strategija, finansinis arbitražas praktiškai suvienodino Lietuvos ir euro zonos palūkanų normas. • Mažesnės palūkanos reiškia didesnį vartojimą ir investicijas, mažesnius skolos aptarnavimo kaštus įmonėms ir valstybei, kas nemaža dalimi lėmė ekonominio augimo pagreitėjimą. • Tačiau visa tai reiškia, kad šiuo naudos aspektu jau didele dalimi pasinaudojome.

25. Argumentai už eurą: kainų skaidrumas • Yra daug faktų, kad kainų diskriminacija Europoje vis dar plačiai paplitusi: tos pačios prekės kainuoja kartais labai skirtingai įvairiose euro zonos šalyse. • Abejotina, kad euras eliminuos homogeninių prekių kainų skirtumus. Jei euras prisidės prie kainų suartėjimo, tai ne dėl to, kad tiesioginiai kainų palyginimai vartotojams tapo lengvesni, o dėl to, kad jis prisideda prie tolesnės ekonominės integracijos. • Pavyzdžiui, yra tikėtina, kad euro įvedimas skatins finansinę integraciją, o tai gali paskatinti integraciją kitose srityse. Finansų rinkų integracija tikėtinai paskatins tolesnę teisinę harmonizaciją. Tokiu būdu, euro egzistavimas gali tapti svarbia paskata tolesnei integracijai teisinėje, reguliavimo srityse.

26. Argumentai prieš eurą: ekonominės politikos priemonės praradimas • Litas ir taip yra susietas su euru, todėl šiuo požiūriu mes neturime pinigų politikos instrumento dėl to, kad, esant liberaliam kapitalo režimui turėti fiksuotą valiutos kursą ir nepriklausomą pinigų politiką vienu metu neįmanoma (“neįmanomoji trejybė”). • Kaip buvo minėta, valiutos kurso politika yra antra geriausia politika, jei kitos kainos nelanksčios. • Monetaristai ir keinsistai mano, kad devalvacijos/ revalvacijos neturi realaus poveikio ekonomikai ilgu laikotarpiu. • Monetaristai yra didesni pesimistai ir dėl trumpo laikotarpio efektų, ypač atvirose ir mažose ekonomikose.

27. Argumentai prieš eurą: ekonominės politikos priemonės praradimas (2) • Idėja, kad kai vyriausybė vykdo ekonominę politiką, ji žaidžia žaidimą su privačiu sektoriumi, ėmė dominuoti makroekonomikos teorijoje po garsiųjų Kydland ir Prescott (1977) bei Barro ir Gordon (1983) straipsnių paskelbimo. • Jie pabrėžė, kad ekonominiai vienetai pasirenka optimalias strategijas, reaguodami į politikos vykdytojų strategijas, ir kad šios privataus sektoriaus reakcijos labai įtakoja vyriausybės politikos efektyvumą. T.y. vyriausybės reputacija, kurią ji įgyja vykdydama paskelbtas politikas, turi didelę įtaką tam, kaip šios politikos paveiks ekonomiką. • Tai - fundamentali kritika požiūrio, kad valiutos kursas yra priemonė, kuri gali būti diskretiškai naudojama.

28. Argumentai prieš eurą: nedidelė verslo ciklų koreliacija • Jei dėl ekonominės struktūros, darbo ir finansų rinkų, teisinės sistemos bruožų skirtumų ir stochastinės aplinkos skirtumų Lietuva labai skiriasi nuo euro zonos, didėja asimetrinių šokų tikimybė, o simetrinių šokų perdavimo mechanizmas labai skirsis. • Tokiu atveju, vieninga pinigų politika gali neatitikti mūsų aplinkybių ir didesnė šokų amortizavimo našta guls ant kitų ekonominės politikos sričių. • Lietuvos ekonominė dinamika iki šiol nebuvo stipriai koreliuota su euro zonos dinamika. Daugelis įvertinimų rodo netgi priešingo ženklo koreliaciją!

29. Pav. 1. Paklausos ir pasiūlos šokų koreliacija su eurozona Šaltinis: Fidrmuc ir Korhonen (2001)

30. Pav. 2. BVP augimo ir infliacijos koreliacija su euro zona Šaltinis: Fidrmuc ir Korhonen (2003)

31. Pav. 3. Theil’o nelygybės koeficientas augimo tempams, 1996-2004 1 ketvirtis Šaltinis: Thimann (2005)

32. Pav. 4. Theil’o koeficiento augimo tempams išskaidymas, 1996-2004 1 ketvirtis Šaltinis: Thimann (2005)

33. Pav. 5. Ekonominis augimas ir jo standartinis nuokrypis, 1996-2004 1 ketvirtis Šaltinis: Thimann (2005)

34. Argumentai prieš eurą: nedidelė verslo ciklų koreliacija (2) • Kas lėmė tokią nedidelę koreliaciją: • Rusijos krizė. Iki jos 40% Lietuvos eksporto buvo į NVS, o po jos - tik 10-15%. • Energetikos sektoriaus dominavimas pramonėje (25% - naftos perdirbimas, 15% - elektros gamyba). Šis verslas daugiau priklauso nuo naftos tiekimo politikos ir Rusijos JES politikos, o ne nuo ekonominių veiksnių. • Gerokai didesnė žemės ūkio dalis ekonomikoje, palyginti su euro zona (pagal dirbančiuosius: 17% Lietuvoje, o ES-15 tik 4%, pagal BVP – 6% ir 2%). Nuo oro priklauso derlius... • Iki 2002.02.02 buvome “dolerio zonoje” ir bazinės palūkanos su euro zona skyrėsi. • Turime nedaug ES investicijų į eksporto sektorių, kaip, pavyzdžiui, vengrai ar slovakai, turintys didelius automobilių ir jų dalių gamybos pramones.

35. Argumentai prieš eurą: nedidelė verslo ciklų koreliacija (3) • Ar nedidelė koreliacija tokia ir liks? Abejotina! • Dėl realios konvergencijos jėgų, didesnio polinkio į reformas ir ES pagalbos privalome augti greičiau už euro zonos šalis, bet ateityje vis lėtėjančiais tempais. • Lietuvoje neišvengiamai mažės žemės ūkio ir elektros gamybos (dėl Ignalinos AE uždarymo) sektoriai, o didės – paslaugų. Dėl to turėtų mažėti augimo svyravimai. • Optimalios pinigų sąjungos kriterijai gali būti didele dalimi endogeniniai: jei šalis ex ante neatitinka kriterijų, ji gali juos atitikti ex post (Frankel and Rose, 1998): prekybos didėjimas tarp Lietuvos ir euro zonos padidins verslo ciklų koreliaciją.

36. Argumentai prieš eurą: Balassa – Samuelson efektas ir realios palūkanos • Lietuvos kapitalo-darbo santykis yra gerokai mažesnis, nei išsivysčiusioje euro zonoje. Todėl pusiausvyros reali palūkanų norma turėtų būti didesnė už euro zonos. Tai atspindi greitesnis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris apytiksliai atspindi realią kapitalo grąžą. • Konvergencija sukuria Balassa-Samuelson (B-S) efektą: eksportuojančio ir vidaus rinkai gaminančio sektorių našumo skirtumai, esant daugiau mažiau vienodiems darbo užmokesčio lygiams, gali lemti apie 1-3 procentinių punktų papildomos infliacijos vidutiniu laikotarpiu (van Elkan, 2002). Lietuvoje B-S efektas kol kas buvo nedidelis dėl greito našumo augimo vidaus sektoriuje (Kuodis, 2003).

37. Argumentai prieš eurą: Balassa – Samuelson efektas ir realios palūkanos (2) • Vartojimą ir investicijų dinamiką daugiausiai lemia alternatyvūs kaštai, kuriuos atspindi laukiamos realios palūkanų normos. • Nedidelis kapitalo-darbo santykis kartu su B-S efektu didina riziką, kad nominalios palūkanos bus Lietuvoje pernelyg nedidelės (Wicksell’io natūralios normos prasme). • Tai lems greitą ekonomikos augimą, bet jis gali būti mažiau tolydus (kredito bumai, investicijų pakilimo-nuosmukio ciklai, aktyvų kainų burbulai ir pan.).

38. Argumentai prieš eurą: Balassa – Samuelson efektas ir realios palūkanos (3) • Iš kitos pusės, galima pasimokyti iš Lenkijos ir Vengrijos, kad vykdyti savo pinigų politiką nesubalansuotos fiskalinės politikos ir spekuliacinių kapitalo srautų sąlygomis yra labai sunku ir valiutos kurso dinamika tampa ne ne tiek fundamentalių pokyčių amortizatorius, kiek papildomu šokų realiai ekonomikai ateinantį per finansų sistemą. • Fiksuoto lito kurso sistema apsaugojo mūsų ekonomiką nuo vadinamųjų konvergencijos žaidimų. Kadangi tokius spekuliacinius veiksmus skatina nominaliųjų palūkanų normų skirtumai, kurie yra didesni negu rinkos dalyvių suvokta valiutų nuvertėjimo rizika, pirma geriausia politika būtų koreguoti ekonominę politiką taip, kad išnyktų arbitražo galimybės (Kuodis, 2003).

39. Argumentai prieš eurą: Balassa – Samuelson efektas ir realios palūkanos (4) • Valiutų valdybos režimas buvo geras būdas neleisti spekuliacinio kapitalo srautams atsirasti. Stochastinio konvergencijos žaidimų elemento praktiškai išvengiama dėl tvirtos šalies nuostatos išlaikyti valiutų valdybos režimą iki bus įvestas euras (ibid.).

40. Argumentai prieš eurą: vienkartiniai euro įvedimo kaštai • Lietuvos banko eurų banknotų įsigijimo ir monetų kaldinimo išlaidos gali sudaryti apie 80–100 mln. litų, informacinės sistemos pertvarkymas ir prisijungimas prie Europos centrinių bankų mokėjimo sistemos TARGET gali kainuoti 5–6 mln. litų, o visuomenės informavimo apie euro įvedimą kampanija – 10–11 mln. litų, kurių dalį padengs Europos centrinis bankas ir Europos Komisija. • Įmonėms taip pat kainuos persitvarkymas – bus papildomų išlaidų pakoreguoti informacines sistemas, apskaitos sistemas, perspausdinti reklamos medžiagą, apmokyti darbuotojus dirbti naujomis sąlygomis ir t.t. Valstybė taip pat leis mokesčių mokėtojų pinigus informacinei kampanijai.

41. Argumentai prieš eurą: vienkartiniai euro įvedimo kaštai (2) • Jei tiesiog mėgintume sudėti šias išlaidas, būtų pernelyg konservatyvus jų įvertinimas. • Pavyzdžiui, Lietuvos bankui kiekvienu atveju reikia nuolat pakeisti suplyšusius banknotus, nesvarbu, ar tai litai, ar eurai. Biurokratai už euro įvedimo planų kūrimą daugiau negaus, papildomų darbuotojų šiems dalykams taip pat praktiškai nereikia. • Verslas taip pat kartkartėmis keičia savo sistemas, nes keičiasi mokesčiai, verslo reguliavimo dalykai ir pan., todėl euras yra tik vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria verslas kasdien besikeičiant aplinkai.

42. Argumentai prieš eurą: vienkartiniai euro įvedimo kaštai (3) • ES pareigūnų vertinimu, šie vienkartiniai kaštai visos ekonomikos mastu gali sudaryti maždaug apie 0,5% BVP. • Bet jie yra vienkartiniai, o nauda - daugkartinė, ateinanti kiekvienais buvimo euro zonoje metais. Be to, didelė dalis tų išlaidų bus užsakymai Lietuvos įmonėms ir pajamos kitiems Lietuvos gyventojams, todėl grynieji kaštai bus santykinai nedideli.

43. Kainų padidėjimo grėsmėdėl euro įvedimo • 2002 m. sausio 1 d. įvykęs euro banknotų ir monetų įvedimas daugelio euro zonos šalių gyventojų buvo suvoktas kaip veiksnys, kuris gerokai padidino infliaciją. • Studijos parodė, kad, tikrai, kai kurių prekių kainos padidėjo, bet bendra įtaka infliacijai buvo nedidelė ir laikina. • Eurostat’o raportas, pasirodęs 2002 m. liepą, nagrinėjo euro zonos šešių mėnesių SVKI duomenis, ir pagrindinė išvada buvo, kad pirmą pusmetį po euro įvedimo euras galėjo lemti nuo 0,0 iki 0,2 euro zonos infliacijos.

44. Kainų padidėjimo grėsmėdėl euro įvedimo (2) • Tą, anot Eurostat’o ir kitų analitikų, galėjo sąlygoti: a. euro įvedimo kaštai (“meniu keitimo” kaštai) , b. prekių kainų apvalinimas iki rinkodaros požiūriu patrauklių kainų, c. atskirų prekių ir paslaugų tiekėjų bandymas pasipelnyti didinant kainas, kadangi euro įvedimas yra savotiškas konkurentų veiksmus “koordinuojantis” mechanizmas – vienam didinti kainas yra rizikinga, bet jei tikėtina, kad tai darys visi konkurentai – rinkos dalies neprarasi. • Svarbu pažymėti, kad euro įvedimo efektas kainoms nebuvo vienodas atskirose euro zonos šalyse. Prancūzijoje poveikis buvo apie 0,2, o Olandijoje - net 0,6 procentinio punkto.

45. Kainų padidėjimo grėsmėdėl euro įvedimo (3) • Šie skirtumai tarp šalių galėjo būti sąlygoti: a. skirtingų konkurencijos laipsnių, b. didelių prekybos centrų dominavimo prekybos sektoriuje laipsnių, bei c. skirtingų paklausos augimo tempų euro įvedimo metu – gerokai lengviau apvalinti kainas į nepalankesnę vartotojui pusę yra greitai augančios ekonomikos ir namų ūkių pajamų sąlygomis. • Šiuo aspektu, greitai auganti Lietuvos ekonomika yra su euro įvedimu susijusios infliacijos padidėjimo rizikos šaltinis.

46. Kokios prekės brango labiausiai? • Infliaciniai euro efektai buvo koncentruoti kai kuriose paslaugų sferose, ką pastebėjo ir vartotojai, ir žiniasklaida. Praktiškai visose euro zonos šalyse kainos ypač padidėjo restoranuose ir kavinėse, kirpyklose, už sauso valymo ir automobilių taisymo paslaugas ir pan. • Deja, visuomenė ir žiniasklaida skubėjo iš to daryti labai bendrus, bet neteisingus apibendrinimus apie bendrojo kainų lygio pokytį. • Pavyzdžiui, 2002 m. sausio mėnesį SVKI restoranų ir kavinių subindekso infliacija buvo tris kart didesnė už prieš tai buvusių 5 metų vidurkį. Vargu, ar ekonominiai veiksniai gali paaiškinti tokį kainų šuolį.

47. Kokios prekės brango labiausiai? (2) • Prekių kainos, kurios sudaro apie 60% SVKI krepšelio, vidutiniškai, praktiškai nepabrango. • Pakilo tik kai kurių “nedaug kainuojančių” prekių kainos (laikraščiai ir pan.), kadangi dėl jų santykinai nedidelių kainų apvalinimo efektas turėjo santykinai didesnį poveikį. • Tuo tarpu “daug kainuojančių” prekių (pavyzdžiui, ilgalaikio vartojimo buitinė technika) kainos buvo apvalinamos iš esmės į palankesnę vartotojui pusę dėl didelės konkurencijos tarp pardavėjų ir bendrosios tokių prekių kainų mažėjimo tendencijos visame pasaulyje (Kinijos ir technologinio progreso).

48. Laikinas kainų padidėjimas • Svarbu pažymėti, kad kai kurių prekių kainų padidėjimas tęsėsi tik kelis mėnesius, t.y. buvo laikinas. • Pavyzdžiui, kavinės ir restoranai pamatė, kad į juos ateina mažiau žmonių, todėl bendrasis pelnas dėl kainų padidinimo padidėjo ne tiek, kiek tikėtasi uždirbti iš piktnaudžiavimo euro įvedimu. • Ilgu laikotarpiu euras, didindamas konkurenciją euro zonoje, darys spaudimą kainoms mažėti ir bus naudingas vartotojams, tačiau visuomenei liko “blogi įspūdžiai”. Kas apie tai byloja?

49. Infliacijos suvokimas ir realybė • Europos Komisijos 2002 m. pabaigos “Euro barometras” parodė, kad apie 80% euro zonos vartotojų mano, kad grynųjų eurų įvedimas sąlygojo reikšmingą kainų padidėjimą. • Paveiksle iš 2002 metų ECB Metinės ataskaitos matome Komisijos sudaromą suvokiamos infliacijos rodiklį, kuris labai skyrėsi nuo faktinio SVKI, kuris net sumažėjo nuo 2001 metų. • Taigi, realybė ir realybės suvokimas ėjo skirtingomis kryptimis.

50. Infliacijos suvokimas ir realybė (2)