Įmonių valdymo teisiniai klausimai

1. Įmonių valdymo teisiniai klausimai Advokatas dr. Paulius Čerka

2. Juridiniai asmenys

3. Esminiaijuridinioasmenselementai • Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. • Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. • Teisnumasribotastik viešiesiems asmemims, t.y. privatūs juridniia asmenys turi teisę vykdyti visą leistiną veiklą, o ne tik tą, kuri nurodyta įstatuose. Tačiau juridinio asmens vadovai atsako už įstatuose esančių apribojimų nesilaikymą. • Darbdaviugali būti ir organizacija be juridinio asmens statuso- pvz. užsienio asmens filialas. (DK 16str. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio)

4. Įmonė v. juridinis asmuo • „Įmonė“ yra civilinės teisės terminas reiškiantis ne juridinį asmenį, o turtinį kompleksą, t.y. komercinę veiklą. • Įmonė gali inkorporuota ir neinkorporuota. • Inkorporuota įmonė yra juridinis asmuo atm tikros formos (AB, UAB ir pan.) • CK 1.110 straipsnis. Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma.

5. Laisvė verstis komercine veikla • LR Konstitucijos 48str. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. • Ši teisė negali būti ribojama tik būtinybę steigti juridinį asmenį (buvo periodas kai veikla neįsteigus juridinio asmens buvo kriminalizuota). • Netgi, veiklos vykdymas, nepranešus VMI apie individualios veiklos pradžią, turėtų būti vertinamas kaip administracinis pažeidimas, o neteisėtos veiklos vykdymas

6. Individuali veikla v. juridinis asmuo • Fizinis asmuo turi iš esmės tos apimties teisnumą vykdyti komercinę veiklą kaip ir juridinis. • Fizinis asmuo gali samdyti darbuotojus, sudaryti jungtinės veiklos sutartis su partneriais/investuotojais, skolintis ir skolinti (nuosavas lėšas), turėti prekinį ženklą, būti PVM mokėtoju ir t.t. • Ribojimas gali būti specifinėse veiklose, kuriose įstatymai numato būtinybę steigti juridinį asmenį (pvz., azartiniai lošimai, prekyba auksu ir pan.) • Ribojimas gali būti dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose.

7. Asmens teisnumas • Juridinis asmuo turi subjektiškumą. Net jei įmonės akcininkas yra veinas asmuo, jų subjektiškumas skiriasi, todėl darbo sutartis tarp to paties akcininko ir įmonės vadvo gali būti sudaryta • „Įmonės turtas nėra akcininko turtas“ teisininko akyse, tačiau ekonomisto akyse „įmonės turtas yra akcininko turtas“. • Ne kiekviena organizacija yra juridinis asmuo (pvz. atstovybė, filialas, padalinys, įmonių grupė). • Sutartys sudaromos visada su asmeniu turinčiu savo teisnumą, nors sutartį pasirašyti gali ir jos padalinio atstovas/vadovas.

8. Skirtingos įmonių formos • -Mokestiniai aspektai • - Santykiai tarp investuotojų/dalyvių • - Valdymo organų įvairovė • - viešas akcijų platinimas

9. Akcijų siūlymas/perleidimas • Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą. Paskelbti prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: • 1) vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams; • 2) vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų; • 3) kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių popierių ne mažiau kaip už 50 tūkstančių eurų skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui; • 4) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų; • 5) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100 tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį.

10. Dr. Paulius Čerka Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos atlieka bendrovės steigėjai: 1. sudaro bendrovės steigimo sutartį (kai steigėjas vienas asmuo – steigimo aktą).2. atidaro kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą.3. pasirašo steigiamos bendrovės akcijas. Viešosios akcinės bendrovės steigėjai įregistruoja akcijas Vertybinių popierių komisijoje.4. parengia steigimo ataskaitą.5. sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame renka audito įmonę bendrovės valdymo organų narius, tvirtina steigimo ataskaitą.6. įregistruoja bendrovę įmonių rejestre.7. įregistravus bendrovę perduoda valdybai ar bendrovės vadovui bendrovės dokumentus

11. Sandoriai iki įsteigimo Sandoriai galimi. Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta sandorių steigiamos bendrovės vardu sudarymo ir jų tvirtinimo tvarka;

12. Prekinis ženklas v. pavadinimas • Prekinis ženklas nėra tapatus pavadinimui. • Netgi ir fizinis asmuo gali veikti „po“ prekiniu ženklu „O3 kontora“. • Prekinis ženklo naudojimas bus teisėtu (nors neapsaugotu) jei neįregistruotas ar netapęs plačiai žinomu. • Prekiniam ženklui nėra lietuvių kalbos normatyvo.

13. Juridinio asmens pavadinimas • Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. • Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. • Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. • Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį. • Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. • Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. • Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

14. Pavadinimas • Pavadinimas komerciškai tama svarbus tik tada, kai turi savarankišką vertę. • Reikalinga aukšta kritinė masė, kad vardas įgytų minimalią vertę- dažna naujų verslų klaida. • Įmonės pavadinimas nėra tapatu prekiniam ženklui, kuris žymi įmonės paslaugas ar produkciją.

15. Teisė į juridinio asmens pavadinimą • Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. • Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka CK 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

16. Juridinio asmens dalyvis • Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

17. Nesąžiningi veiksmai • Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. •  Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, būtina konstatuoti, kam ir kokias pareigas šis asmuo turėjo, t. y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalą dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. CK1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Būtent juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų.

18. Viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, todėl įtvirtinama įstatyme. Kita vertus, juridinio asmens vardu veikiantys asmenys gali, prisidengdami savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Be to, kai kurie asmenys gali būti linkę tiesiogiai piktnaudžiauti juridinio asmens savarankiška atsakomybe, pavyzdžiui, steigdami įmones vien lėšoms pritraukti, o vėliau šias lėšas nesąžiningai perkeldami į kitas įmones, pasisavindami, iššvaistydami ar kitaip pažeisdami savo kreditorių interesus ir netrukus steigdami naujas tokias įmones (įmonių „feniksų“ reiškinys). Dėl to siekiant sutrukdyti nesąžiningoms schemoms, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę.

19. Vienanarės bendrovės atveju • Galima sudaryti sutartis tarp direktoriaus (veikiančio kaip atstovas) ir akcininko bei direktoriaus ir akcininko (veikiančio kaip atstovas). • 5 straipsnis (DVYLIKTOJI BENDROVIŲ TEISĖS TARYBOS DIREKTYVA • 1989 m. gruodžio 21 d. dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių) • 1. Sutartys tarp vienintelio nario ir jo bendrovės, kuriai jis atstovauja, įrašomi į protokolą arba parengiami raštu. • 2. Valstybės narės neprivalo taikyti 1 dalies nuostatos normaliomis sąlygomis atliekamai einamajai veiklai.

20. Akcininko ir vadovo sutaptis • CK 2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas • 1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. • 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.

21. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles • Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. • Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. • Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. • Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

22. Juridinio asmens filialas • Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. • Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.

23. Juridinio asmens atstovybė • Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.

24. Filialas, atstovybė ar dukterinė įmonė? • Šis klausimas nėra aktualus vidaus rinkoje, tačiau ypač aktualus plečiant verslą į užsienį. • Filialo nuostoliai/pelnas persikelia pagrindinei įmonei, o dukterinės įmonės atveju ne. (išimtis su konsoliduotų įmonių atveju) • Filialo steigimas yra sąlyginai brangesnis (nors teoriškai paprastesnis). • Filialo likvidavimas nėra visiškai aiškus klausimas dėl DK nuostatų taikymo, t.y. ar laikoma tai darbdavio likvidavimu ar tik reorganizavimu.

25. Bendrovės tikslas • Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. • Pagal šį matą vertinami valdymo organų sprendimai jeigu ginčijami teismine tvarka. • Nei vienas akcininkas neturi išskirtinės padėties kitų atžvilgiu.

26. Akcijų paketo vertė Slenkstinė kontrolės vertė

27. Akcijų paketo vertė • V(Ak) = V ( kontrolė) + V (pelnodalis+likvidacinė išmoka) • UAB atveju esminę reikšmę sudaro kontrolė, nes paprastai dividendai nėra mokami sistemiškai. • AB atveju kontrolės dėmuo pranyksta, nes nei vienas akcininkas neturi reikšmigesnės kontrolės, todėl esminę reikmę sudaro dividendai, kurie papratsai mokami sistemiškai.

28. Būdai užtikrinti akcijų paketo vertę • I. Bendrovei nustatyti ribotą terminą. Tai pats veiksmingiausias sprendimas • II. Sudaryti akcininkų sutartį dėl privalomo balsavimo skiriant tam tikrą pelno dalį dividendams

29. Bendrovės ribotas laikotarpis • Juridinis asmuo turi galimybę veikti neribotai, tačiau UAB atveju toks pasirinkimas nors teisėtas yra ekonomiškai vertinant klaidingas.

30. Akcininkų sutartys • Sutartys dėl investicijų ir balsavimo suderinimo

31. Juridinio asmens dalyvių balsavimo sutartys • 1. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu įsipareigojama: • 1) balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organų nurodymus; • 2) balsuoti už visus juridinio asmens valdymo organų pateiktus pasiūlymus; • 3) balsuoti pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti už tam tikrą atlyginimą. • 2. Balsavimo sutartis gali nustatyti, kad balsavimo sutarties šalys išduoda įgaliojimą trečiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimuose balsavimo sutarties šalių vardu, ir toks įgaliojimas gali būti panaikintas tik balsavimo sutarties numatytais atvejais. • 3. Balsavimo sutarties šalys, išdavusios įgaliojimą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, neturi teisės pačios balsuoti ar išduoti įgaliojimus kitiems asmenims balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime įgaliojime nurodytais klausimais. • 4. Vienai iš balsavimo sutarties šalių pažeidus balsavimo sutartį, teismas turi teisę įpareigoti perskaičiuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutartį arba pripažinti juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei balsavimas pažeidžiant sutartį turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui ar nepriėmimui.

32. Iliustracijos • Akcininkai susitaria, kad iki Projekto užbaigimo neparduos ar kitaip neperleis nuosavybės teise jiems priklausančių Bendrovės akcijų kitiems asmenims. Vienas Akcininkas turi teisę perleisti kitam Akcininkui jam priklausančias bendrovės akcijas tik gavęs visų Akcininkų (Sutarties Šalių) raštišką sutikimą. • Akcininkai susitaria, kad kiekvienas Akcininkas gali inicijuoti, atšaukti bet kurį stebėtojų tarybos narį, bet priimti sprendimą dėl jų atšaukimo galima tik gavus Akcininko, pasiūliusio stebėtojų tarybos nario kandidatūrą, pritarimą. • Bet kuris Akcininkas gali bet kuriuo metu pasiūlyti atšaukti savo paties pasiūlytą stebėtojų tarybos narį, ir Akcininkai sutinka artimiausio visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsuoti už tokio stebėtojų tarybos nario pakeitimą kitu stebėtojų tarybos nariu, kurį pasiūlo stebėtojų tarybos narį iš pareigų atšaukiantis Akcininkas.

33. Iliustracijos Iki Projekto užbaigimo Bendrovės akcininkams dividendų mokėti nenumatoma. Skirstyti 1/3 metinio pelno dividendams, nebent vienbalsiai būtų atšauktas šis įsipareigojimas. Parduoti tretiesiems asmenims savo akcijas tik jei kartu parduoda savo turimas ir likę akcininkai, nebent jie prieštarauja kainai.

34. Galimo konflikto sprendimo iliustracija (50-50 atvejis) • Akcininkas turi teisę pasiūlyti parduoti savo akcijas, tačiau jei per 30 dienų kitas akcininkas nesutinka jų nupirkti, jis privalo ta pačia kaina parduoti savo valdomas akcijas.

35. Veiklos tyrimas • Juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK2.125 straipsnyje išvardintų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai [...]. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“. • Taigi, teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai bus nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK2.131 str. 1 d.). Tuo tarpu pirmajame juridinio asmens tyrimo etape yra vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs juridinio asmens veiklos nuostolingumą kaip pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą 

36. PRIVERSTINIS AKCIJŲ (DALIŲ, PAJŲ) PARDAVIMAS • Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. • Teisę kreiptis dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo turi šie privataus juridinio asmens dalyviai: • 1) vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo; • 2) vienas ar keli ūkinės bendrijos nariai, kurių dalys sudaro ne mažiau kaip 1/3 viso į bendrąją dalinę nuosavybę sujungto turto dalių; • 3) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės arba kooperatinės bendrovės nariai, kurių pajus sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų pajų.

37. Privalomasis pasiūlymas • Privalomas oficialus pasiūlymas – asmens, įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas pasiūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

38. Teisė išpirkti • Gali būti numatyta įstatuose arba akcininkų sutartyje • Įstatyme taikoma tik AB tipo bendrovėms. • Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.

39. Juridinio asmens organai • 1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. • 2. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. • 3. Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. • 4. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

40. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. • Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.). • Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia akcijų pardavimo tvarka. (pvz. jei perleidžiamos akcijos vienam iš esamų akcininkų)

41. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos • 1. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. • 2. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu. • 3. Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. • 4. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

42. Dr. Paulius Čerka Pagrindiniai įmonių valdymo teisiniai aspektai Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės gali turėti keturis valdymo organus: Visuotinį akcininkų susirinkimą Stebėtojų tarybą Valdybą Bendrovės vadovą.

43. Vykdantieji v. nevykdantieji vadovai Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu . Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagalįstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.

44. Vadovo atšaukimo klausimas Valdyba v. VAS: Skirtingi sušaukimo terminai ir iniciatyva turintys asmenys Operatyvumas labai reikšminga aplinkybė Laikino administratoriaus skyrimas kritiniais atvejais.

45. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją • 1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. • 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y.juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. • 3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.

46. Saugumo priemonės • I. Kiekybinis atstovavimas. • II. Banko sąskaitos valdymas kelių asmenų. • III. Įstatų draudimai. • IV. Darbo reglamento tvarka. (pareiga derinti ir pan.)

47. Juridinio asmens organų narių pareigos • 1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. • 2. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. • 3. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. • 4. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. • 5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. • 6. Juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. • 7. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

48. Nekonkuravimo susitarimas • Laikomas civilinio pobūdžio sutartimis • Būtina: Maksimalus terminas 2metai Atlyginimas per nekonkuravimo laikotarpį Ribojimas teritorija ir darbo pobūdžiu

49. Komercinės paslapties saugojimo susitarimas • Skiriasi nuo nekonkuravimo sutarties • Galima bauda, nors darbo kodeksas draudžia pinigines drausmines nuobaudas. • Neribojamas laike. Neatlygintinas. • Paslaptis turi būti : • 1. Slapta. (nėra asmenų, kurie ją teisėtai žinotų be pareigos saugoti) 2. Komerciškai vertinga. 3. Saugoma (techninėmis ir teisinėmis priemonėmis)

50. Pastangų v. rezultato sutartys • Darbo/samdos sutartis- iš esmės sutariama dėl pastangų. • Darbo/rangos sutartis- iš esmės sutariama dėl rezultato. • Dėl šios priežasties nėra darbo drausminės atsakomybės už rezultato nepasiekimą. • Valdybai ir vadovui galima nustatyti atlyginimus pagal pasiektus rezultatus.