Lietuvių kalbos brandos egzamino modelio sukūrimas ir išbandymas

1. Lietuvių kalbos brandos egzamino modelio sukūrimas ir išbandymas Projektas „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ 2013

2. Projekto veiklos: • Lietuvių kalbos brandos egzamino modelio sukūrimas ir išbandymas; • Brandos darbo įdiegimas; • Užsienio kalbų (anglų k., rusų k., vokiečių k., prancūzų k.) brandos egzamino modelio sukūrimas ir išbandymas; • Elektroninės erdvės priemonių ( portalo ir ataskaitų modulio), skirtų PUPP, BE ir pasiekimų vertinimui, sukūrimas ir mokymai darbui su jomis; • Brandos egzaminų užduočių rengėjų, kandidatų darbų vertintojų ir NEC darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas.

3. Pristatymo tikslas Viešinti projekto veiklas ir pasiektus rezultatus: pristatytiprojektometusukurtą lietuvių kalbos brandos egzamino modelį.

4. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas (teisinis pagrindas) Egzamino programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 metų liepos 1 d. įsakymu V-1197 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-776 ir 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-109 aktuali redakcija)

5. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino modelis, arba Kas padaryta?

6. Egzamino vykdymo instrukcijos (reikalavimai kandidatams, pasirengimo egzamino vykdymui etapai ir vykdymo administravimas, būtina techninė bazė egzamino vykdymui); • Kandidatų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbų vertinimo aprašas; • Reikalavimai kandidatų darbų vertintojų kvalifikacijai; • Vadybinė užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo procedūra (kvalifikaciniai reikalavimai užduočių rengėjams, recenzentams, darbų atlikimo terminai, naudojama programinė įranga, bibliografijos pateikimo reikalavimai ir kt.);

7. Kriterinio vertinimo slenksčių (tai specialiomis technologinėmis egzamino rengimo ir mokinių darbų vertinimo priemonėmis griežtai kontroliuojami taškai, būtini atskirti skirtingo lygmens pasiekimus) aprašai; • Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo techninė specifikacija; • Užduočių tipų specifika ir charakteristika, temų, užduočių formuluočių korektiškumas ir ryšys su vertinimo patikimumu;

8. Statistinės ir kokybinės analizės parametrai, statistiniai rodikliai, leidžiantys atlikti kiekybinį atskirų egzamino užduočių (vertinimo normų kriterijų) ir visos užduoties kokybės patikrinimą, jų skaičiavimo ir panaudojimo galimybės ir ribotumai, statistinės ir kokybinės analizės pateikimo formos ir tikslinės grupės, darbų vertinimo standartizavimo pavyzdžiai, užduočių atlikčių klasifikacijos modelis; • Parengta brandos egzamino (valstybinio ir mokyklinio) bandomoji užduotis ir du ar daugiau jos vertinimo instrukcijos variantai bandomajam tyrimui ir jų tobulinimas po bandomojo tyrimo;

9. Rekomendacijos lietuvių kalbos ir literatūros be užduoties vertinimo instrukcijai tobulinti; • Rekomendacijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos tikslinimo / tobulinimo; • Pavyzdinė brandos egzamino (valstybinio ir mokyklinio) užduotis ir jos vertinimo instrukcijos.

10. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių bandomojo tyrimo analizė

11. 2012 m. gegužė; • Bandomajame tyrime buvo siūlyta dalyvauti 3600 mokinių – būsimiesiems 2013-ų metų abiturientams. • Tyrime dalyvavo ir užduotis bandė atlikti 3167 mokiniai, iš jų 2048 (64.7%) mokiniai iš mokyklų, kuriose lietuvių kalba dėstoma kaip gimtoji (toliau LT) ir 1119 (35.3%) mokinių iš mokyklų, kuriose lietuvių kalba dėstoma kaip valstybinė (toliau VK), iš jų 594 (18.7%) lenkų (toliau PL) ir 525 (16.6%) rusų (toliau RU) dėstomosiomis kalbomis.

12. Dauguma mokinių (70,2%) parašė reikiamos apimties rašinį. Labai mažos apimties darbų, kuriuose parašyta mažiau nei pusė reikalaujamos apimties (iki 250 iš 500 žodžių) iš viso buvo 164 (5,2%): mokyklose dėstomąja lietuvių kalba 3.9%, dėstomąja lenkų kalba 4.0%, dėstomąja rusų kalba – 11.6% iš visų tyrime dalyvavusių mokinių. Taigi mokinių, nesugebėjusių parašyti didesnių nei 250 žodžių rašinių, yra mažai: beveik 3 kartus daugiau mokyklose, kuriose dėstomoji kalba rusų, palyginti su mokyklomis lietuvių ir lenkų dėstomomis kalbomis. • Turėdami galimybę pasirinkti, kokio tipo rašinį rašyti, didžioji dalis mokinių (net 92,2%) rinkosi samprotavimo rašinį. • Literatūrinio rašinio temas rinkosi rašyti mokiniai, kurių 11-tos klasės I-ojo pusmečio įvertinimas yra aukštesnis, negu mokinių, kurie rinkosi samprotavimo rašinį.

13. Didžiausias užduoties sunkumas vertinant pagal 1-ą vertinimo normų variantą, o mažiausias – pagal 3-ią variantą. • Skiriamoji geba didžiausia vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, o mažiausia – pagal 2-ą variantą. • Už rašinį surinktų taškų pasiskirstymas yra tolygesnis vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, negu pagal kitus du variantus. • Mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja lietuvių kalba, užduotis buvo lengvesnė negu mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja ne lietuvių kalba. • PLG. MODELIO KŪRIMO GRUPĖS REKOMENDACIJAS IR PATOBULINTAS VERTINIMO NORMAS

14. Mažiausiai laiko vertinant vieno kandidato darbą reikalauja instrukcijos 1 ir 2 variantai (20 – 30 min,), vertindami pagal 3 variantą vertintojai 1 darbui įvertinti turėjo skirti po 40 – 50 min. Sujungus atskirus aspektus, vertinimo sesijos metu bus sutaupyta laiko ir reikės mažesnio vertintojų skaičiaus; • Mažiausiai laiko ir patikimiausiai galima vertinti pagal 2 instrukcijos variantą, tačiau mažas taškų skaičius vienam kriterijui neatskiria gabiųjų mokinių. Išplėtus temos, problemos ir argumentavimo / temos plėtotės, kūrinio analizės, interpretavimo aspektus, vertinimas būtų objektyvesnis. Tikslinant instrukciją reikėtų taikyti vertinimo instrukcijos 3 varianto šių aspektų aprašymus. Tačiau teksto giliajai struktūrai, rėmimuisi privalomu autoriumi įvertinti pakanka ir 3 taškų.

15. Vertinimo normos • Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V1-172, 2013 m. sausio 15 d. Nr. (1.3.)-V1-6 ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (1.3.)-V1-20 patvirtintose vertinimo instrukcijose (galutinis variantas iš 3, išbandytų tyrime) buvo fiksuoti kalbos taisyklingumo, teksto raiškos ir formaliojo vientisumo vertinimo skirtumai ir skirtingas atimamų taškų skaičius iš bendro įvertinimo už trūkstamą žodžių skaičių mokiniams iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba. • Vertinimo instrukcijų projektas buvo tęstinių vertintojų mokymų (kuriuose dalyvavo daugiau nei 800 mokytojų) medžiagos objektas ir mokymų dalyviai teikė savo siūlymus dėl vertinimo instrukcijų tobulinimo, remdamiesi savo patirtimi ir praktika ugdymo procese. • Vertintojų tęstiniai mokymai vyko dešimtyje Lietuvos apskričių.

16. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vykdymas • 2013 m. birželio 3 d. brandos egzaminų užduotys parengtos pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 metų liepos 1 d. įsakymu V-1197 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-776 ir 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-109 aktuali redakcija) patvirtintą egzamino programą. • VBE ir MBE prie kiekvienos temos pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai. • VBE trukmė – 4 val., MBE– 3,5 val. • VBE - 500–600 žodžių arba ne mažiau kaip 400 žodžių. • MBE - 350–400 žodžių arba ne mažiau kaip 250 žodžių .

17. Kas dar bus, arbaProjekto pratęsimas • Siekiant sukurti vieningą ir kompleksišką sistemą, bus tobulinamas valstybinių brandos egzaminų (VBE) kriterinis vertinimas; sukurtas 1 VBE pasiekimų lygių kriterinių ribų ir aprašų modelis; • Toliau bus vykdomi tęstiniai 800 lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertintojų mokymai. (Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine numatomas pereinamasis 7 metų laikotarpis (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 (Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-776 ir 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-109 aktuali redakcijas) punktas 27). Seminarai vyks 10 regionų, bus parengta metodinė medžiaga.