PLANAVIMAS

1. 8 paskaita PLANAVIMAS Ekonominės analizės pagrindai

2. Analizė – būtina valdymo priemonė.

4. Įmonių valdymo problemos... • Apyvartinių lėšų trūkumas, • Menkas investicijų atsiperkamumas, • Nepakankamas finansinis stabilumas ir priklausomybė nuo išorinių finansavimo šaltinių.

7. Įmonės veiklos ekonominė analizė leidžia: • Vertinti įmonę, kaip savarankišką sistemą. • Suvokti įmonės strateginius tikslus, kryptingai planuoti jos veiklą. • Koordinuoti padalinių veiklą. • Sieti kiekvieno darbuotojo veiklą su strateginiais įmonės tikslais. • Kontroliuoti, kaip tie tikslai įgyvendinami.

8. Ekonominės analizės objektas - įmonės veiklos procesas ir jo rezultatas.

9. Ekonominė analizė apima: • Finansų analizę, • Veiklos analizę, • Funkcinę – vertinę analizę.

10. Ekonominės analizės tikslai • Objektyviai įvertinti veiklos rezultatus; • Įvertinti vykdomų ir alternatyvių projektų kokybę ir realumą; • Išaiškinti veiklos tarpinių užduočių vykdymo rezultatus; • Nustatyti ir kokybiškai įvertinti veiksnius, nulėmusius tų rezultatų lygį; • Nustatyti veiklos gerinimo galimybes.

11. Ekonominės analizės principai: • Valstybingumo. • Moksliškumo. • Kompleksiškumo. • Sistemiškumo. • Objektyvumo. • Veiksmingumo. • Operatyvumo. • Demokratiškumo. • Efektyvumo.

14. Pažinimo teorijos metodai: • Dedukcija. • Indukcija. • Sintezė. • Logika.

15. Analitinio darbo etapai: • Tiriama esama įmonės būklė; • Vertinamos realios įmonės galimybės; • Teikiami pasiūlymai situacijos taisymui.

17. Finansinė kaštų ir naudos analizė Finansinė kaštų ir naudos analizė įvertina laukiamas projekto įplaukas ir sąnaudas. Ši analizė atsiriboja nuo platesnės ekonominės arba socialinės aplinkos. Įplaukos ir sąnaudos išreiškiamos dabartinėmis arba būsimomis piniginėmis išraiškomis ir rodo su tuo susijusią naudą ir kaštus. Privatiems projektams finansinė analizė apskaičiuoja projekto finansinį arba komercinį rentabilumą rinkos kainomis. Visuomeniniams projektams ji apskaičiuoja projekto indėlį į vyriausybės fondus arba jų panaudojimą.

18. Finansinė analizė skirta nustatyti finansinius projekto rodiklius: • Atsipirkimo laikotarpį, • Vidutinę pelno normą, • Diskontuotus piniginius srautus, • Vidinę pelno normą, • Pelningumo indeksą, Finansinis projekto efektyvumas nusakomas projekto dalyvių gaunama finansine nauda.

19. Finansinė analizė • Finansinės analizės tikslas – parengti pinigų srautų prognozę tam, kad paskaičiuoti finansinius rodiklius: • Finansinę vidinę grąžos normą (FVGN) • Finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV) • Finansinė analizė pateikia bendrą kaštų ir naudos vaizdą, įvertina pajamas ir išlaidas per projekto įgyvendinimo laikotarpį

20. 1.Visos investicijos 5. FVGN ir FGDV (Investicijoms) 2. Visi veiklos kaštai ir pajamos 4. Finansinis gyvybingumas 3. Finansavimo šaltiniai 6. FVGN ir FGDV (Kapitalui) Finansinės analizės struktūra • Rodyklės schemoje parodo surinktos informacijos panaudojimą paskaičiuojant finansinius rodiklius. 1-3 laukai apibūdina projekto prielaidas, 4-6 laukai apibūdina finansinių skaičiavimų rezultatus.

21. Išankstinės vertinimo prielaidos • Nustatomas projekto vertinimo laikotarpis (10 metų). Visos prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto vertinimo laikotarpiui • Parenkama diskonto norma (alternatyvi kapitalo kaina) – (7%) • Investicijos, pajamos, kaštai vertinami be infliacijos poveikio

22. Finansinės analizės rezultatai (1) • Pinigų srautų parengimas turi įrodyti projekto finansinį gyvybingumą, t.y. akumuliuotas pinigų srautas visais laikotarpiais turi būti teigiamas • Finansinė grynoji dabartinė vertė parodo projekto naudą skaičiuojant šios dienos pinigų verte – jeigu FGDV teigiama, vadinasi projekto finansinė nauda padengs investuoto kapitalo sumą • Finansinė vidinė grąžos norma – tai diskonto norma, kuriai projekto finansinė nauda yra lygi projekto kaštams, t.y. FGDV  0. Jeigu FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi, projektas atneš naudą, didesnę už kapitalo skolinimosi kaštus

23. Finansinės analizės rezultatai (2) • Finansiniai rodikliai (FGDV, FVGN) paskaičiuojami ir įvertinami vienai arba kelioms projekto įgyvendinimo alternatyvoms (jeigu, atliekant techninę analizę, nepavyko parinkti optimalaus investicijų sprendimo). Rezultatų palyginimas parodo geriausią finansinį sprendimą • FGDV (investicijoms) parodo finansinį projekto tikslingumąir naudą infrastruktūros savininkui. Jeigu FGDV (investicijoms) teigiama, vadinasi projektas finansiškai atsiperkantis (finansiškai atsiperkantys projektai gali būti finansuojami iš komercinių šaltinių). Infrastruktūriniams nekomerciniams projektams FVGN (investicijoms) dažniausiai yra mažesnė už 10% ar net neigiama

24. Finansinė analizė - apibendrinimas • Projektams, kurie visiškai negeneruoja pajamų, finansiniai rodikliai bus neigiami, tačiau ir šiems projektams būtina parengti pinigų srautų prognozę, kadangi tik teigiamas akumuliuotas pinigų srautas kiekvienu projekto laikotarpiu įrodo projekto finansinį gyvybingumą • Jeigu FVGN yra žema (iki 10%), tam kad, būtų įrodytas projekto prasmingumas, atliekama ekonominė analizė • SF finansuojamų projektų pagrindinis vertinimo kriterijus – ekonominė nauda

25. Svarbiausi kaštų ir naudos analizės parametrai • Pinigų srautas – informacija apie projekto kaštus ir naudą, kuri naudojama pinigų srauto, t.y., kiek pinigų bus išleista arba sukaupta kiekvienais projekto metais, apskaičiavimui. Paprastai tariant, pinigų srautas – tai skirtumas tarp į projektą įplaukiančių pinigų ir išleidžiamų pinigų. • Kumuliatyvinis pinigų srautas – einamoji kasmetinių pinigų srautų suma. • Grynoji dabartinė vertė – metodas skaičiuoti visų svarbiausių išlaidų ir grynųjų santaupų dabartinę vertę per projekto gyvavimo laikotarpį. Į grynąją dabartinę vertę įeina visų būsimų pinigų srautų, kuriuos sukurs projektas, apskaičiavimas ir paskui tų srautų derinimas su atitinkama diskonto norma. Ši vertė leidžia palyginti projekto gautas įplaukas su kitos investicijos alternatyvomis (pvz., piniginis indėlis į banko taupomąją sąskaitą).

26. Tęsinys... • Jeigu projekto grynoji dabartinė vertė neigiama (t.y., dabartinė atėjusių pinigų srautų vertė mažesnė negu pradinės svarbiausios išlaidos), projektas bus tikriausiai atmestas. Jeigu grynoji dabartinė vertė teigiama, projektas bus svarstomas toliau. • Vidinė grąžos norma – diskonto norma, kuriai esant projekto grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. Ji nurodo palūkanų normą, kuriai esant apsimoka investuoti. Jeigu vidinė grąžos norma aukštesnė negu kapitalo išlaidos, projekto verta imtis finansiniu požiūriu. Kuo aukštesnė vidinė grąžos norma, tuo geresnis projektas. • Pelno-išlaidų santykis yra diskontuoto viso pelno ir išlaidų santykis. Pagal jį galima skirti projektus su didele grynąja dabartine verte, nes jie didelės apimties ir turi tikrai aukštą grąžos normą.

27. Finansinis vertinimas Finansinio vertinimo pobūdis priklauso nuo to, kaip bus finansuojamas projektas ir nuo organizacijos, skiriančios fondus, reikalavimų. Vertinant tikrinama: • Ar pakanka lėšų projektą užbaigti planuojamu laikotarpiu; • Ar garantuojamas projekto finansinis įgyvendinamumas, kai projektas siekia pelno; • Ar skolininkas gali prisiimti finansinius įsipareigojimus, ar užtikrintas palūkanų grąžinimas ir savas finansinis indėlis pagal projekto poreikius; • Ar realus balansas, pelno/nuostolių ataskaitos ir pinigų srautai – kainų struktūros pakeitimai ir kainos, kur reikia; • Ar projekto finansavimo gavėjui atsipirks investicija ir veiklos išlaidos.

28. Finansinis ir ekonominis vertinimas • Alternatyvų finansinis vertinimas atliekamas naudojant kaštų-naudos metodą • Finansinis vertinimas (investicijų ir finansavimo, eksploatacijos kaštų ir naudos pinigine išraiška įvertinimas, grynųjų pinigų srautų prognozė, efektyvumo rodikliai (FGDV, FVGN)) • Ekonominis vertinimas (ekonominė, socialinė, aplinkosauginė nauda/žala)

29. Ekonominis vertinimas (1) • Neretai projektai jokių tiesioginių pajamų negeneruoja, todėl gaunama tik socialinė ir ekonominė nauda • Ekonominis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo projekto naudą investicijų savininkui)parodo projekto įtaką (naudą ar žalą) regionui ar šaliai • Atliekant ekonominį projektų vertinimą, nustatoma ekonominė VGN, GDV

30. Ekonominis vertinimas - apibendrinimas • Taikomas kaštų-naudos metodas • Atlikus fiskalinę, išorinio poveikio įvertinimo ir perėjimo nuo rinkos prie buhalterinių verčių korekciją, gauname pakoreguotą pinigų srautą, kuris leidžia paskaičiuoti EGDV ir EVGN • PVZ.: ES SF reikalavimas – EVGN>5% • Naudos/kaštų santykis taikant 5% diskonto normą - N/K >1 • Lietuvoje yra sudėtinga tiksliai paskaičiuoti ekonominę projektų naudą, kadangi dažnai sunku ekonominę naudą paversti pinigine

31. Projektų ekonominės naudos pavyzdžiai viešųjų pareiškėjų projektuose • Darbo vietų sukūrimas (vnt.). Alternatyvūs kaštai (kiek kainuotų bedarbių išlaikymas) • Energijos ir kitų resursų sutaupymas (1.2) • Laiko sutaupymas (1.1,3.3) • Aplinkos teršimo sumažinimas (1.1) • Turistų skaičiaus išaugimas (3.4) • Nusikalstamumo sumažėjimas (1.5) • Žinių ir darbinių įgūdžių kokybės išaugimas (aukštesnės galimybės darbo rinkoje) (1.5)

32. Klausimai ???

33. Pabaiga. Atsiverskite pirmąją skaidrę...