10 TEMA Planavimas ir biudžetavimas

1. 10 TEMA Planavimas ir biudžetavimas TURINYS: 10.1 Planavimo ir biudžetavimo esmė bei tarpusavio sąryšis 10.2 Biudžetavimo tikslai/uždaviniai 10.3 Biudžetų sudarymo principai 10.4 Planavimo ciklas ir biudžetavimo etapai 10.5 Įmonės biudžetų sistema 10.6 Biudžetų tipai ir jų specifika 10.7 Biudžetavimo privalumai ir trūkumai

2. Apibrėžimai Biudžetas – tam tikram apibrėžtam laikotarpiui sudarytas įmonės ar jos dalies veiklos planas, išreikštas kiekybiniais vienetais. Biudžetavimas - formali (apibrėžta) planavimo proceso dalis, kurios rezultate yra sudaromi įvairaus lygio biudžetai. • Galima sakyti, kad biudžetas yra ekonominiais rodikliais išreikštas operatyvinio planavimo rezultatas, reikalaujantis veiksmų bei kontrolės. • planavimo “šešėlis”

3. Koreguojantys veiksmai Strateginis planavimas Operatyvinis planavimas Veikla Pirminiai dokumentai Ilgalaikiai biudžetai Trumpalaikiai biudžetai nukrypimų analizė Planavimo bei biudžetavimo sąryšis

4. Biudžetavimo uždaviniai Sudarant biudžetus, turi būti sprendžiami tokie uždaviniai: • Verslo valdymo koncepcijos suformulavimas: • Finansinės – ūkinės veiklos planavimas tam tikram laikotarpiui; • Įmonės pajamų ir kaštų optimizavimas; • Įvairių įmonės struktūrinių vienetų veiklos koordinavimas; • Planų komunikavimas įvairių lygių vadovams ir jų koordinavimas; • Įvairių lygių vadovų motyvavimas savo veiklos srityse siekti organizacijos tikslų; • Įvairių lygių vadovų veiklos efektyvumo įvertinimas ir kontrolė, faktinius duomenis lyginat su biudžetiniais; • Piniginių lėšų poreikio nustatymas bei finansinių srautų optimizavimas.

5. Biudžetavimo principai 1. Proceso suderinimo principas. biudžetavimo procesas turėtų vykti“iš apačios į viršų” 2. Prioritetiškumo principas lėšos visų pirma skiriamos prioritetinėms sritims 3. Įtakojimo principas kiekvienas biudžetą sudarantis subjektas gali planuoti ir atsakyti tik už tuos dydžius, kuriuos jis gali įtakoti. 4. Atsakomybės delegavimo principas kiekvienam struktūriniam vienetui turi būti perduota atsakomybė už savo biudžeto vykdymą. 5. Tikslų pastovumo principas biudžetavimo periodo metu neturėtų būti keičiami nustatyti baziniai dydžiai.

6. Planavimo ciklas Nemažai organizacijų įdiegia tokį planavimo ciklą: • Planuojama bendrai įmonės ir atskirų jos padalinių veikla. Turi būti priimtas vieningas veiklos planas. • Nustatomos laukiamų rezultatų ribos, tam tikri specifiniai planai (tame tarpe biudžetai), kurie vėliau bus lyginami su faktiniais rezultatais. • Tyrinėjami nukrypimai nuo planų, jei reikia imamasi koreguojančių veiksmų • Planuojama iš naujo, atsižvelgiant į pasiūlymus bei pasikeitusią verslo aplinką.

7. Biudžetavimo etapai Dažnai sudaromi 3 to paties biudžeto variantai: * bazinis, * optimistinis * pesimistinis

8. Kompleksinis biudžetas = + Operatyvinis biudžetas Finansinis biudžetas Biudžetų sistemos struktūra Kompleksinis biudžetas (master budget) – sudaromas apibrėžtam laikotarpiui ir galiojimo metu koordinuoja visų atskirų (individualių) įmonės biudžetų finansines prognozes viename jungtiniame biudžetų rinkinyje. Apjungia abiejų: operatyvinių bei finansinių sprendimų poveikį. Operatyviniai sprendimai koncentruojasi ties išteklių įsigijimu bei naudojimu, finansiniai – kaip gauti lėšų suplanuotų išteklių įsigijimui. Išsami biudžetų struktūra pateikiama atskiroje schemoje.

9. Biudžetų tipai Biudžetai Lankstūs Fiksuoti Nuo pasiekto Su papildomų variantų analize “Nuo nulio”

10. Biudžetų tipai - apibrėžimai Fiksuotas biudžetas – tai toks biudžetas, kuris yra sudaromas tam tikram veiklos lygiui ir kuris po patvirtinimo nėra peržiūrimas ir/ar keičiamas, nepriklausomai nuo veiklos apimčių, pardavimų pajamų ar kaštus apsprendžiančio veiksnio pokyčio. Lankstus biudžetas - tai toks biudžetas, kuris yra peržiūrimas ir keičiamas dėl reikšmingo veiklos apimčių, pardavimų pajamų ir/ar kaštus apsprendžiančio veiksnio pokyčio. Biudžetas nuo pasiekto – sudarant tokius biudžetus, baziniais duomenimis tampa praėjusių periodų rezultatai, kurie yra koreguojami atsižvelgiant į planuojamus veiklos pokyčius. Biudžetas su papildomų variacijų analize - sudarant tokius biudžetus yra išskiriamos kelis galimos veiklos alternatyvos ir joms atskirai suskaičiuojami kaštai. Biudžetas “nuo nulio” – sudarant biudžetą nekreipiamas dėmesys į ankstesnių laikotarpių informaciją, visa informacija surenkama ir patikrinama iš pagrindų.

11. Biudžetų lygiai

12. Biudžetavimo privalumai ir trūkumai

13. Pajamų (pardavimų) biudžetas Atsargų likučio biudžetas Gamybos biudžetas Tiesiog. žaliavų kaštų biudžetas Tiesiog. darbo kaštų biudžetas Pridėtinių g-bos kaštų biuidžetas Parduotų prekių savikaina Tyrimo darbų/dizaino kaštų biudžetas Marketingo kaštų biudžetas Operatyvinis biudžetas Paskirstymo kaštų biudžetas Klientų aptarnavimo kaštų biudžetas Administracinių kaštų biudžetas Prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita Investicijų biudžetas Finansinis biudžetas Prognozuojamas balansas Prognozuojama pinigų srautų ataskaita Pinigų biudžetas Biudžetų sistema