Pertvarkos pasekmės pagal siūlomą Mokslo ir studijų įstatymą Vytautas Daujotis VU, SKVC

1. Pertvarkos pasekmės pagal siūlomą Mokslo ir studijų įstatymąVytautas DaujotisVU, SKVC Vilnius, 2009 m. vasario 25 d.

2. I.Kokia aukštojo mokslo reforma bręsta Lietuvoje?II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumasIII. Kiti reformos autorių argumentai ir jų pagrįstumasIV. PasekmėsV. Siūlymas reformos autoriamsVI. Siūlymai reformai 2

3. I. Kokia aukštojo mokslo reforma bręsta Lietuvoje? Galutinai įteisinami dviejų rūšių – valstybės finansuojami ir studijuojantys savo lėšomis - studentai valstybinėse aukštosio-se mokyklose: pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, jau nuo 2002 metų taip yra vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose. Krepšelis - studentų pasirinkimas nulems aukštosios mokyklos gaunamų valstybės biudžeto subsidijų apimtį. Universiteto taryba kaip aukščiausia valdymo institucija įteisinama pagal pasaulinę patirtį, bet su lietuviškomis grėsmėmis – nepakankamai apibrėžta išorinių narių atrankos procedūra, išoriniai nariai nesudaro daugumos. Turto perdavimas aukštajai mokyklai – galimybės ir grėsmės Nenumatytas aukštojo mokslo sistemos racionalus pertvarkymas, kuris įmanomas tik kartu optimizuojant visą dabartinę deformuotą povidurinio švietimo sistemą. 3

4. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas Reformos gairės - KT 2008-03-20 nutarimas Pakeista LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostata: Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Dabar: Konstitucija valstybėsbiudžetolėšomisapmokamąaukštąjįmoksląlaiduoja ne visiemsvalstybinėseaukštosiosemokyklosegeraibesimokantiemspiliečiams, kadirkokiomissąlygomisjiebuvopriimtistudijuoti,o tiktiems, kurieyrarengiamitenkinantvalstybėsnustatytąatitinkamųsričių (krypčių) specialistųporeikį Valstybinės aukštosios mokyklos autonomija reiškia, kad mokykla pati nusistato studijų kainą. Valstybinės aukštosios mokyklos autonomija reiškia, kad mokykla pati nusistato mokančių visą studijų kainą studentų skaičių. 4

5. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas Nuo 1994 metų LR KT formuojamoje konstitucinėje doktri-noje: 1) valstybinės aukštosios mokyklos autonomija grindžia-ma išimtinai istorine tradicija; 2) institucijosteisės (autonomi-ja) iškeliamos aukščiau žmogaus teisių (visiems vienodas aukštojo mokslo prieinamumas – nepainioti su visuotinumu!) Iš civilizuotų šalių patirties ir praktikos Autonomija negali būti grindžiama istorine tradicija Autonomija grindžiama subsidiarumo principu kartu su proporcingumo ir efektyvumo principais Subsidiarumo principas: centrinei valdžiai paliekamos tik tokios valdymo funkcijos, kurios negali būti efektyviai vykdomos labiau betarpiškame lygmenyje. Akademinė laisvė yra aukštojo mokslo svarbiausias veiksnys nepriklausomai nuo to, ar institucija turi autonomiją ar ne 5

6. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas Dviejų rūšių studentai valstybinėje aukštojoje mokykloje – žmogaus teisių pažeidimai: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Lietuva prisijungė 1991 metais) 26 straipsnis: „aukštasis mokslas vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno sugebėjimus ir pasirengimą” , - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi EŽTT ) papildomo protokolo Nr.1 2-asstraipsnis: “Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą”, - Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. REC (1998) 2.3 straipsnis: “Aukštųjų mokyklų priėmimo sistemos ir mokymosi aplinka turi suteikti vienodas galimybes visiems individams ir visuomenės grupėms” ir 8.5 straipsnis: “mokestį už studijas laikyti ne valstybinio finansavimo pakaitalu, bet ribotu studento indėliu į aukštojo mokslo kainą kartu su mokesčių mokėtojo indėliu”, “riboti mokesčius panašiame lygyje visose valstybinėse institucijose”. 6

7. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas Planuojama aukštojo mokslo sistema daugiau kaip dešimtmetį egzistuoja tokiose pokomunistinėse šalyse, kaip Rusija, Rumunija, Lenkija, Estija, buv. Jugoslavijos respublikos, komunizmui simpatizavusiose Afrikos šalyse – Tanzanija, Kenija. Priežastys – lėšų stygius, vyriausybės silpnumas, politinės valios nebuvimas, komunistinių tradicijų šleifas ir problemos dėl kai kurių šalių Konstitucijose įtvirtintos nuostatos dėl nemokamo aukštojo mokslo. 7

8. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas OECD Reviews of Tertiary Education – Poland, 2007: Tuo metu, kai dalis studentų valstybinėse aukštosiose mokyklose studentų, nemoka už studijas, kiti studentai tose pačiose studijų programose moka visą studijų kainą... dabartinis studijų kainos pasidalijimas yra diskriminacinio pobūdžio. Todėl reikėtų išplėsti mokesčio už studijas politiką tokiu būdu, kad visi studentai mokėtų už studijas, tuomet mokestis už studijas būtų mažesnis, nei dabar moka studentai, esantys valstybės nefinansuojamose vietose. 8

9. II. Siūlomos reformos gairės ir jų pagrįstumas OECD Reviews of Tertiary Education – Estonia, 2007 Mokėjimas už studijas turi du elementus. Pirma, absolventas gauna apčiuopiamos privačios naudos – turint aukštąjį išsilavinimą uždarbis yra didesnis, o nedarbo šansai mažesni. Antra, visiško subsidijavimo efektai yra regresiniai – valstybės ištekliai yra skiriami tiems, kurie ir taip turi geresnio gyvenimo ir uždarbio šansų. Tačiau valstybės subsidijų skyrimas yra pateisinamas – yra ir visuomeninė (išorinė) nauda, kurią gauna visa visuomenė, o ne konkretus absolventas. Nors ir sunkiai apskaičiuojama, ši nauda yra neginčijama. Neįmanoma būtų logiškai pagrįsti, kad nebus visuomeninės naudos, kilsiančios iš 50 proc. studentų, dabar negaunančių valstybės paramos savo studijoms, išsilavinimo. 9

10. III. Kiti reformos autorių argumentai ir jų pagrįstumas Ne mes siūlome valstybinių aukštųjų mokyklų studentų skirstymą į valstybės finansuojamus ir studijuojančius savo lėšomis – tokia sistema yra ir dabar (vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuje). Komentaras: Kitaip tariant, jei yra blogai, padarysime dar blogiau. Mūsų siūloma pertvarka yra paremta laisvu žmonių pasirinkimu ir sąžininga konkurencija - ne valstybė, bet studentai kaip paslaugos pirkėjai nuneš valstybės jiems skirtas valstybės biudžeto lėšas (krepšelius) geriausioms aukštųjų mokyklų studijų programoms. Ne pašaliniai asmenys ar institucijos (ekspertai, ministerijos ir pan.), bet paslaugos pirkėjai nulems, kuri programa egzistuos ir kuri bankrutuos. Klaida: Nereguliuojama rinka negali užtikrinti tinkamo pasirinkimo ir sąžiningą konkurenciją aukštajame moksle (viešoji ir privati gėrybė, informacijos asimetrija ir t.t.). Patikime patiems studentams nuspręsti, kuri programa egzistuos ir kuri – ne, kadangi įgaliotos valstybės institucijos tam neturi politinės valios. Be komentarų. 10

11. III. Kiti reformos autorių argumentai ir jų pagrįstumas Žvelgdami į valstybės poreikius, visko nepaliekame rinkai – krepšeliai iš anksto bus paskirstyti 6 studijų sritims (humanitarinei, socialinei ir.t.t.). Komentaras: Kodėl tik 6 sričių krepšeliai? Pavyzdžiui, siūloma pertvarka sumažins regioninių mokyklų finansavimą, atnešamą per krepšelius. Dėl deklaruojamos regio-ninių aukštųjų mokyklų svarbos regionų plėtrai anksčiau ar vėliau atsiras prie regioninių mokyklų pririšti krepšeliai. Atsiras ir prie konkrečių programų vienu ar kitu būdu pririšti tiksliniai krepšeliai – “teologijos”, “sporto” “veterinarijos “ ir pan. Politinės valios nėra - reiškia, kad valdžios užkulisiuose bus pramušinėjami ir prie mokyklų pririšami tiksliniai krepšeliai, o po kelių metų dauguma krepšelių bus pririšta prie konkrečių mokyklų ir programų. Valstybė nefinansuos nemotyvuotų studentų, kurie studijuoja ne dėl žinių, o dėl diplomo, bet nemotyvuotieji galės “studijuoti” savo lėšomis.Komentaras: Pokomunistinių šalių sindromas – mokestis už studijas kaip kerštas už “negerą” mokymąsi, ne kaip priemonė padedanti geriau mokytis. 11

12. IV. Pasekmės Pasekmės aiškiai įvardintos OECD ataskaitose apie minėtų pokomunistinių šalių aukštojo mokslo sistemas, kurių pagrindinius elementus perima svarstomas įstatymo projektas. Lietuva pavėlavo – tokia sistema, nors ir neteisinga bei šališka, galėjo funkcionuoti tik esant globalios konkurencijos apribojimams Dabar konkurencija dėl studentų yra globali – studentai rinksis pigesnes/nemokamas ir kokybiškesnes studijas kitose Vakarų šalyse. Studentai rinksis studijas kitose šalyse ir dėl visiškai neaiškių priėmimo ir studijų sąlygų: - priėmimo kriterijus nusistato aukštoji mokykla, bet pirmenybė užimti valstybės finansuojamas vietas pagal ŠMM nustatytą tvarką sudarytą geriausiai baigusiųjų eilę. ŠMM moksleiviams parengė lankstinuką, kuriame aiškinama krepšelių eilė, bet jis kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų, - numatoma dalį besimokančiųjų po dviejų studijų metų pervesti į studijuojančių savo lėšomis kategoriją. 12

13. IV. Pasekmės Studijų kokybės smukimas visose aukštosiose mokyklose: silpnesnėse Lietuvos aukštosiose mokyklose dėl dempingo (studijų kainą nusistato pačios valstybinės aukštosios mokyklos), stipresnėse – dėl priimtų ne tiek gabių, kiek pinigingų studentų. Universitetai, besiorientuojantys į studentų lėšas kaip vieną iš pagrindinių finansavimo šaltinių, kaip mokslo institucijos ir toliau merdės. Pastoviai augantis prie aukštųjų mokyklų pririštų krepšelių skaičius – laipsniškas grįžimas prie dabartinės padėties su išaugusia jaunų protų emigracija iš Lietuvos. Reforma buvo būtina, bet reformos nebuvo. 13

14. V. Siūlymas reformos autoriams Nereikia daryti neprognozuojamo eksperimento su visa aukštojo mokslo sistema. Jei vis vien knieti, eksperimentą galima atlikti pagal visuotinai priimtą eksperimentavimo taisyklę - tik su dalimi sistemos: didesnę biudžeto dalį aukštosioms mokykloms skirti pagal seną tvarką, kita dalį – krepšelių pavidalu nedidelei daliai abiturientų iš viršutinės, vidurinės ir apatinės dabar numatytos krepšelio eilės dalių. Tokio eksperimento privalumai: - eksperimentas neturės pragaištingų padarinių visai aukštojo mokslo sistemai; - abiturientų iš trijų atskirų kontrolinių grupių pasirinki-mai leistų dabartinio reformos projekto autoriams suvokti dabar siūlomos reformos pasekmes visai aukštojo mokslo sistemai. 14

15. VI. Siūlymai reformai Nors KT aktyvizmas labai susiaurino racionalios reformos galimybių teisinį lauką, bet ir šiame lauke jų dar yra: Profesinio rengimo sistemoje sujungti profesinį mokymo sektorių (trumpesnis mokymosi ciklas) ir kolegijų sekto-rių. Sudaryti sąlygas laisvam akademiniam judėjimui tarp visų povidurinio švietimo grandžių įskaitant ankstesnio mokymosi rezultatus; Įteisinant universitetų tarybas kaip aukščiausias vidinio valdymo institucijas, kuriose išoriniai nariai sudaro absoliučią daugumą, nustatyti skaidrias ir griežtas išorinių narių atrankos taisykles; Aukštųjų mokyklų finansavimą vykdyti pagal veiklos sutartis, sudaromas 4-6 metams tarp aukštosios mokyklos ir įgaliotos valdžios institucijos; 15

16. VI. Siūlymai reformai Sutartyse nustatoma, kokiam studentų skaičiui ir kokiose kryptyse (ar jų grupėse) aukštoji mokykla gali užtikrinti kokybiškas studijas (personalo kvalifikacija ir kiekis, materialiniai ištekliai, kt.). Sutarties privalumai: - išvengiama daug laiko reikalaujančio ir brangaus visuotinio atskirų studijų programų audito. Iš tikrųjų aukštosios mokyklos vienoje studijų kryptyje esančių programų kokybė vienoda – tas pats personalas, tie patys ištekliai, - aukštoji mokykla pajėgi pati paskirstyti studentus atskirose studijų programose. Praranda prasmę studijų programų gau-sinimas, atsiranda vidinis suinteresuotumas jungti programas, - išryškėtų, kad galimybės užtikrinti kokybiškas studijas dabartiniam studentų skaičiui yra pervertintos. Racionaliam studentų skaičiui užtektų valstybės biudžeto lėšų – nebūtų pažeidžiama Lietuvos Konstitucija, žmogaus teisės. 16

17. VI. Siūlymai reformai - išryškėtų aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo kryptys. 17

18. Ačiū už dėmesį