Tiesioginės išmokos 2014–2020 m.

1. Tiesioginės išmokos 2014–2020 m. Žemės ūkio ministerija 2013-08-22

2. Pristatymo struktūra 1. Tiesioginių išmokų aktualijos 2013 m.; 2. Pereinamasis laikotarpis 2014 m.; 3. Reformuota BŽŪP 2015–2020 m.;

3. Tiesioginių išmokų aktualijos 2013 m. (1) • 2013 m. deklaruotas 2.803.196 ha plotas TI gauti; • 2013 m. pateiktos 151.157 paraiškos TI gauti; • Numatoma TI išmoka už 1 ha 440 Lt/ha; • Numatoma TI mokėjimo pradžia (avansiniai mokėjimai) – spalio 16 d. (iki 50 proc.); • Numatoma taikyti finansinę discipliną pareiškėjų gaunamoms ES sumoms, viršijančioms 5000 eurų ribą;

4. Tiesioginių išmokų aktualijos 2013 m. (2)

5. Tiesioginių išmokų aktualijos 2013 m. (3) • 2013 m. numatoma Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (PLNP) (buvusios PNTI); • Planuojama suma 117 mln. Lt; • Numatomas PLNP mažinimas (kaip ir buvo 2012 m.): kai visa tiesioginių išmokų suma, įskaitant ir visus PLNP mokėjimus, viršija 5 000 EUR (apie 17,3 tūkst. litų) ribą, paramos suma, esanti virš šios ribos, mažinama 10 proc. Kai bendra visų tiesioginių išmokų suma, įskaitant visus PLNP mokėjimus, viršija 300 000 EUR (apie 1 mln. litų), mažinimas taikomas tik šią ribą viršijančiai sumos daliai, kurią sudaro PLNP.

6. Pereinamasis laikotarpis 2014 m. • Dar vieneriems metams, t.y. 2014 m. pratęsiama iki šiol galiojusi TI sistema ir jos elementai (VIPS, 68 str., atskirosios išmokos už cukrų ir pan.); • PLNP pradiniame EK siūlyme nebuvo, tačiau Lietuva, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai, šią galimybę numatė; • Numatyta galimybė perkelti lėšas tarp ramsčių (TI ir KP); • Finansavimas pagal naujos finansinės perspektyvos (2014 2020 m.) rezultatus.

7. Tiesioginių išmokų dydžiai/vokai Lietuvoje 2014-2020 m. Tiesioginių išmokų finansiniai vokai pagal suderėtus rezultatus ir pagal pirminį Komisijos pasiūlymą Lietuvoje 2014-2020 m.

8. Reformuota BŽŪP 2015-2020 m.

9. Tiesioginės paramos schema 2015-2020 m.

10. Aktyvus ūkininkas (1)

11. Aktyvus ūkininkas (2) Tiesioginės išmokos neskiriamos asmenims ar jų grupėms, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir kurie toje žemėje nevykdo minimalios valstybių narių nustatytos žemės ūkio veiklos.

12. Aktyvus ūkininkas (3) Valstybės narės gali nuspręsti, kad jokios tiesioginės išmokos nebūtų skiriamos: • tam tikrais atvejais (pvz. oro uostai, geležinkeliai, NT bendrovės ir t.t.); ar - vykdoma žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba jų pagrindinė veikla ar įmonės tikslas nėra žemės ūkio veiklos vykdymas. *Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šių punktų jei išmokų suma ūkiui neviršija 5000 EUR.

13. Būtiniausi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti Valstybės narės nusprendžia tiesioginių išmokų ūkininkui neskirti vienu iš šių atvejų: • Jeigu bendra prašoma ar skirtina tiesioginių išmokų suma, prieš sumažinimo ir neskyrimo atvejus, atitinkamais kalendoriniais metais yra mažesnė kaip 100 EUR; • Jeigu reikalavimus atitinkantis valdos plotas, už kurį prašomos arba skirtinos tiesioginės išmokos prieš sumažinimo ir neskyrimo atvejus, yra mažesnis už 1 hektarą.

14. Laipsniškas išmokų mažinimas • Valstybės narės turės taikyti laipsnišką išmokų mažinimą ūkiams, gaunantiems didžiausias tiesioginių išmokų sumas; • Pirminė išmokų mažinimo riba turės būti ne mažesnė kaip 150 000 EUR ūkiui; • Valstybės narės, kurios nuspręs taikyti perskirstymo išmoką (bus pristatoma detaliau) – galės netaikyti minėto laipsniško išmokų mažinimo.

15. Lankstus lėšų pervedimas tarp BŽŪP ramsčių Valstybės narės gali nuspręsti perskirstyti lėšas tarp I ir II ramsčių: • Priemonėms pagal kaimo plėtros programas (iki 15 proc.) iš tiesioginių išmokų voko; • Tiesioginėms išmokoms (iki 25 proc.*) iš Kaimo plėtros fondo lėšų. *Galioja valstybėms narėms, gaunančioms mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų lygio (tame tarpe ir Lietuvai).

16. Vienkartinės išmokos už plotus schema (VIPS) • Pagal VIPS sistemą, tiesioginių išmokų voko dalis (apskaičiuota atėmus sumas, kurios bus skiriamos pagal kitas tiesioginių išmokų schemas) yra padalijama iš visų tinkamų paramai hektarų. Gauta suma atitinka išmokos vienam hektarui vertę. • T. y. bus tęsiama dabar galiojančios schemos dalis.

17. Žalinimas Žalinimas – tai aukštesnių biologinės įvairovės, dirvožemio, vandens bei klimato apsaugos standartų siekimas didžiojoje dalyje Europos žemės ūkio paskirties žemėje, kur vykdoma augalininkystė, įskaitant intensyvios žemdirbystės vietoves. Trys pagrindiniai reikalavimai: Pasėlių įvairinimas; Daugiamečių pievų išlaikymas; Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės išskyrimas.

18. Pasėlių įvairinimas (1) • Tarp 10 ir 30 ha - ariamoje žemėje auginami bent 2 skirtingi pasėliai, iš kurių didžiausias gali užimti daugiausiai 75 proc. ploto, • Daugiau kaip 30 ha - ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, iš kurių didžiausias gali užimti daugiausiai 70 proc. ploto, o du didžiausi – ne daugiau kaip 95 proc. ariamos žemės ploto. • Taikomos išimtys: • Didžioji (75 proc.) deklaruojamos žemės dalis – daugiametės pievos/ganyklos (su sąlyga, kad visa likusi ariama žemė sudaro ne daugiau kaip 30 ha) • Ūkis ekologinis arba ūkis (arba ūkio dalis) taiko agro-aplinkosaugos priemones (su tam tikrom sąlygom); • Deklaruojantiems ne daugiau kaip 10 ha ariamos žemės.

19. Pasėlių įvairinimas (2) • taikomos išimtys (tęsinys): • ūkininkas daugiau kaip 50 % visos savo ariamosios žemės ploto kasmet apsikeičia su kitais ūkininkais ir įrodo, jog kiekviename jo ariamosios žemės sklype auginami kiti pasėliai, palyginti su ankstesniais kalendoriniais metais augintais pasėliais; • Vietovės, kurios yra į šiaurę nuo 62 lygiagretės ar tam tikros gretimos vietovės. Jeigu tokių valdų ariamoji žemė užima daugiau kaip 10 ha, turi būti auginami bent dviejų rūšių pasėliai; • kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės plotui taikomos ekvivalentiškos “žalinimo” priemonės; • kuriose daugiau kaip 75% valdos ariamosios žemės naudojama vien tik pievoms ar kitokiems žoliniams pašarams auginti, paliekama pūdymui, naudojama vien tik ankštinių augalų pasėliams arba joje taikomas šių naudojimo būdų derinys (su sąlyga, kad visa likusi ariama žemė sudaro ne daugiau kaip 30 ha)

20. Daugiamečių pievų/ganyklų išlaikymas • Ūkininkas, 2014 m. deklaravęs daugiametes pievas/ganyklas, turės jas išlaikyti; • Didžiausias galimas sumažinimas – 5 proc. nacionaliniu lygmeniu. • Siekdamos užtikrinti, kad daugiamečių pievų/ganyklų santykinis dydis nacionaliniu lygiu nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., valstybės narės gali įvesti atitinkamo reikalavimo kontrolę ūkininko lygiu.

21. Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės išskyrimas (1) • Nuo 2014 m. 5 proc. deklaruojamos žemės turi būti išskirta ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei; nuo 2018 m. - galimi 7 proc. • Ekologiniu požiūriu svarbią vietovę sudaro: • pūdymas, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos bei kitos Komisijos identifikuotos vietovės/objektai, turintys aukštą aplinkosauginę vertę; • Valstybės narės, identifikuodamos ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, atsižvelgdamos į kraštovaizdžio specifiškumas, gali pasirinkti iš Komisijos pateikto sąrašo vietoves/objektus, kurie šalyje bus užskaitomi kaip ekologiniu požiūriu svarbi vietovė ir/arba įtraukti naujas vietoves/objektus, kurie turės būti pripažinti Komisijos, kaip turintys aukštą aplinkosauginę vertę.

22. Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės išskyrimas (2) • Reikalavimas netaikomas ūkiams, kuriuose: • deklaruojama ne daugiau kaip 15 ha ariamosžemės; • didžioji (75 proc.) deklaruojamos žemės dalis – daugiametės pievos/ganyklos (su sąlyga, kad visa likusi ariama žemė sudaro ne daugiau kaip 30 ha); • daugiau kaip 75% valdos ariamosios žemės naudojama vien tik pievoms ar kitokiems žoliniams pašarams auginti, paliekama pūdymui, naudojama vien tik ankštinių augalų pasėliams arba joje taikomas šių naudojimo būdų derinys (su sąlyga, kad visa likusi ariama žemė sudaro ne daugiau kaip 30 ha)

23. Išmokos jauniesiems ūkininkams (1) Jaunieji ūkininkai – fiziniai asmenys: • Kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal VIPS arba bazinės išmokos schemą pateikimo dienos*; • Paraiškos pagal VIPS arba bazinės išmokos schemą teikimo metais yra ne vyresni nei 40 metų amžiaus. *Išmoka kiekvienam ūkininkui skiriama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tas laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi.

24. Išmokos jauniesiems ūkininkams (2) • Ūkininkams išmoka skiriama kasmet, kai jis pateikia paraišką paramai pagal VIPS gauti (arba aktyvuoja teises į išmokas). • Valstybės narės gali nustatyti didžiausias ribas pagal schemą (papildomai) remiamų hektarų plotui, kurios turės būti ne mažesnės kaip 25 hektarai ar vidutinis valstybės narės ūkio dydis, tačiau ne didesnės kaip 90 ha. • Jaunojo ūkininko išmoka paskaičiuojama taip: x metų tiesioginių išmokų voko dalis, skiriama VIPS / x metais deklaruotų ha ploto * 25 proc. * jaunojo ūkininko deklaruoto ploto (atsižvelgiant į minėtus apribojimus).

25. Savanoriškoji susietoji parama • Schemai finansuoti galima skirti iki 13 proc. lėšų; • Parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolingų bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių; • sprendimus dėl paramos mokėjimo lygio ir nuostatų valstybės narės priima iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., o sprendimų peržiūrėjimas numatytas tik 2016 m.; • Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

26. Išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių • Valstybės narės gali skirti išmoką ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmokas pagal VIPS (arba teisę į išmoką pagal bazinės išmokos schemą) ir kurių visa valda arba jos dalis yra plotuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių; • Valstybės narės gali skirti iki 5 proc. tiesioginių išmokų voko šiai išmokai mokėti;

27. Smulkiųjų ūkininkų schema • Schemos finansavimui gali būti skirta iki 10 proc. lėšų; • Schema neprivaloma, tačiau jeigu valstybės narės pasirinktų ją taikyti, ūkininkai patys rinktųsi dalyvauti joje ar ne; • Norintys dalyvauti schemoje turėtų atitikti reikalavimus paramai pagal VIPS gauti (arba turėti teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą) ir išlaikyti deklaruojamus hektarus; • Schemos dalyviai neturėtų vykdyti „žalinimo“ veiklų, taip pat būtųatleidžiami nuo kai kurių Cross compliance reikalavimų; • Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką turėtų pateikti iki 2014 m. spalio 15 d. Vėliau prie šios schemos negalėtų prisijungti, tačiau galėtų bet kada pasitraukti; • Išmoka negalėtų viršyti 1250 eurų vienam ūkiui.

28. Perskirstymo išmoka • Valstybės narės gali nuspęsti skirti papildomą išmoką už pirmuosius ūkininko deklaruotus hektarus, tinkamus paramai pagal VIPS gauti (arba pagal bazinės išmokos schemą). Remtinų hektarų leidžiama riba – 30 ha. Ši schema reikalinga labiau paremti smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus; • Pasirinkus taikyti perskirstymo išmoką, pastarosios dydis apskaičiuojama 2019 m. tiesioginių išmokų voką padalinant iš 2014 m. deklaruoto paramai tiesioginėms išmokoms tinkamo ploto ir padauginant šį santykį iš ne daugiau kaip 65 proc. Apsispręsti dėl šios schemos taikymo valstybė narė gali iki rugpjūčio 1 d. Sprendimas iki tos pačios dienos kasmet galės būti peržiūrimas; • Schemos finansavimui valstybės narės gali skirti iki 30 proc. tiesioginių išmokų voko.

29. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (1) 2015–2020 m. numatyta galimybė teikti pereinamąją nacionalinę pagalbą (analogiška schema papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms) tiems sektoriams, kuriems ši parama bus teikiama 2013 m.

30. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (2) Paramos mokėjimas galios mažėjančia tvarka (nuo 100 proc. 2013 m. pagal atskirus sektorius nustatytų didžiausių remtinų sumų): • 75 proc. 2015 m.; • 70 proc. 2016 m.; • 65 proc. 2017 m.; • 60 proc. 2018 m.; • 55 proc. 2019 m.; • 50 proc. 2020 m.

31. Ačiū už dėmesį!