19 paskaita. Apmokestinimas ir ekonominis efektyvumas

1. 19 paskaita. Apmokestinimas ir ekonominis efektyvumas 19.1 Mokesčių vartotojams efektas 19.1.1 Pakeitimo ir pajamų efektai 19.2 Iškraipymų kiekybinis įvertinimas 19.2.1 Perteklinio nuostolio matavimas abejingumo kreivių pagalba 19.2.2 Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba 19.2.3 Perteklinio nuostolio apskaičiavimas 19.3 Mokesčių gamintojui efektai 19.3.1 Efektai, kai apmokestinamas iš dalies vartotojas, iš dalies gamintojas 19.4 Santaupų apmokestinimas 19.4.1 Palūkanų apmokestinimo pasekmių įvertinimas

2. Turinys (2) 19.5 Darbo pajamų apmokestinimas 19.5.1 Progresyvinių mokesčių efektai 19.5.2 Antriniai darbo rinkos dalyviai 19.6 Mokesčių įtaka darbo pasiūlai 19.6.1 Statistiniai metodai naudojant rinkos duomenis 19.6.2 Eksperimentai

3. Įvadas • Visi mokesčiai įtakoja ekonominę elgseną. Jie perduoda išteklius iš žmonių vyriausybei. Pasekmėje, žmonės turi pakeisti jų elgseną. Jei jie nekoreguoja darbo kiekio, jie turi sumažinti vartojimą. Jie gali dirbti daugiau, turint mažiau laisvalaikio, o dirbant daugiau, jie vartojimą gali sumažinti mažiau. • Nesvarbu kaip žmonės prisitaiko, mokesčių padidėjimas padaro juos neturtingesniais. Tačiau tam tikri mokesčiai sumažina žmonių gerovę mažiau, kiekvienam vyriausybės pajamų litui, nei kiti mokesčiai.

4. Įvadas (2) • Mokesčių politika yra skirta sukurti tokią mokesčių struktūrą, kuri minimizuotų gerovės nuostolį, esant bet kuriai duotai pajamų, kurias reikia surinkti, sumai, tačiau pasiekiant ir kitus mokesčių politikos tikslus. • Šioje paskaitoje analizuosime gerovės nuostolio veiksnius.

5. Mokesčių vartotojams efektas • Pradėsime analizę nuo paprasčiausio atvejo - mokesčio, visiškai nešamo vartotojų. Darykime prielaidą, kad žmogaus pajamos yra fiksuotos, ir jis gali rinktis tarp dviejų prekių - limonado ir alaus. Jo biudžeto apribojimas parodo įvairius limonado ir alaus derinius, kurį žmogus gali nupirkti. • Tarkime, kad vyriausybė uždeda mokestį alui. Koks bus efektas? Čia darysime prielaidą, kad vartotojo kaina padidėja visu mokesčio dydžiu, t.y. vartotojai neša visą mokesčio naštą. Tai atsitiks jei pasiūlos kreivės alui ir limonadui yra begaliniai elastingos.

6. Mokesčių vartotojams efektas (2) • Mokestis alui pastumia biudžeto apribojimą iki SB'. Žmogus, jei nori, vis dar gali išleisti visas pajamas limonadui, ir, šiuo atveju, jis gaus S vienetų limonado. Tačiau alus dabar yra brangesnis, todėl jis su jo pajamomis gali jo įpirkti mažiau. • Iš pradžių žmogus paskirstė jo pajamas pasirinkdamas tašką E ant šio biudžeto apribojimo. Tai yra lietimosi taškas tarp biudžeto apribojimo ir abejingumo kreivės. Po mokesčio uždėjimo nauja pusiausvyra yra taške E*. Taške E* žmogus suvartoja mažiau alaus, nei taške E.

7. Pav. 19.1. Pusiausvyra po mokesčio alui uždėjimo. Mokestis pastumia biudžeto apribojimą žemyn, ir pusiausvyra pasikeičia iš E į E*.

8. Pakeitimo ir pajamų efektai • Mokestis sumažina alaus vartojimą dėl dviejų priežasčių. • Pirma, mokestis - kaip bet kuris pajamų praradimas - padaro jį neturtingesniu, paliekant jam mažiau pinigų išlaidoms. Paprastai, kai žmogus yra neturtingesnis, jis vartoja mažiau visų prekių. • Kiekis, kuriuo jis sumažina apmokestintos prekės vartojimą, kadangi jis yra neturtingesnis, yra vadinamas mokesčio pajamų efektu.

9. Pakeitimo ir pajamų efektai (2) • Antra, mokestis padaro alų brangesnį, palyginti su kitomis prekėmis. Kai prekė tampa santykinai brangesnė, žmonės jai randa pakaitalus. Mastas, kuriuo dėl padidėjusios santykinės kainos sumažėja apmokestintos prekės vartojimas, yra pakeitimo efektas. • Alaus mokesčio atveju, pajamų ir pakeitimo efektai veikia ta pačia kryptimi.

10. Pav. 19.2. Mokesčio alui pajamų ir pakeitimo efektai vartojimui. Dalyje A judėjimas iš E į E* išskaidomas į pajamų ir pakeitimo efektus. Judėjimas iš E į yra pajamų efektas, o iš į E* yra pakeitimo efektas. Dalyje B, kur abejingumo kreivės yra L formos, yra atvejis, kuriame nėra pakeitimo efekto.

11. Pakeitimo ir pajamų efektai (3) • Pakeitimo poveikio dydis priklauso nuo to, kaip lengva apmokestintą prekę pakeisti kitomis prekėmis. • Tai atspindi abejingumo kreivių išlinkimas. Jei jos yra santykinai plokščios, tada pakeitimas yra lengvas, ir pakeitimo poveikis yra didelis. 19.2B paveikslas iliustruoja kraštutinį atvejį, kai abejingumo kreivės yra L formos ir nėra pakeitimo efekto.

12. Pav. 19.2. Mokesčio alui pajamų ir pakeitimo efektai vartojimui. Dalyje B, kur abejingumo kreivės yra L formos, yra atvejis, kuriame nėra pakeitimo efekto.

13. Iškraipymų kiekybinis įvertinimas • Bet kuris mokestis turi turėti pasekmes vartojimui. Galų gale, mokesčio tikslas yra perduoti perkamąją galią iš žmogaus vyriausybei. Žmonės turi sumažinti kokių nors prekių vartojimą. Efektyvus mokestis minimizuoja gerovės nuostolį surinktų pajamų vienetui. • Anksčiau įvedėme vienos sumos mokesčio, mokesčio, kurį žmogus turi mokėti, nepaisant to, ką jis daro, sąvoką. Toks mokestis paprasčiausiai pastumia biudžeto apribojimą paraleliai.

14. Iškraipymų kiekybinis įvertinimas (2) • Biudžeto apribojimas yra: Išlaidos alui + išlaidos visoms kitoms prekėms = pajamos – vienos sumos mokesčiai kur išlaidos alui = pBB, t.y. alaus kaina, padauginta iš nupirkto alaus kiekio.

15. Pav. 19.3. Vienos sumos mokestis. Vertikalus atstumas tarp dviejų biudžeto apribojimų parodo vienos sumos mokesčio dydį.

16. Iškraipymų kiekybinis įvertinimas (3) • Mes bet kurio mokesčio - kaip mokesčio alui - poveikį palyginame su vienos sumos mokesčio poveikiu, klausdami: esant tom pačiom pajamom, kiek žmonės, esant mokesčiui alui, yra neturtingesni, nei jie būtų buvę su vienos sumos mokesčiu? Papildomas gerovės nuostolis yra vadinamas pertekliniu nuostoliu. • Ekvivalentiškai mes galime paklausti: esant tam pačiam poveikiui žmogaus gerovei, kiek vienos sumos mokestis būtų davęs papildomų pajamų, arba kiek mažiau pajamų būtų atnešęs alaus mokestis? Pajamų skirtumas yra perteklinis mokesčio nuostolis.

17. Perteklinio nuostolio matavimas abejingumo kreivių pagalba • Paveiksle 19.4 palyginamas mokesčio alui poveikis su vienos sumos mokesčio poveikiu. Alaus mokestis pasuka žmogaus biudžeto apribojimą žemyn, nuo YB iki YB'. • Pajamos iš mokesčio yra vertikalus atstumas tarp priešmokestinio biudžeto apribojimo ir pomokestinio biudžeto apribojimo. Akivaizdu, kad kai alus nėra vartojamas iš viso (taškas Y), jokių pajamų vyriausybė negauna. Kuo daugiau vartojama alaus, tuo didesnės mokesčių pajamos. Mokesčio pajamos yra AE*.

18. Pav. 19.4. Perteklinio nuostolio matavimas, naudojant abejingumo kreives. Žmonės renkasi alaus vartojimą abejingumo kreivės ir biudžeto apribojimo lietimosi taške. Alaus mokestis pasuka biudžeto apribojimą. Vienos sumos mokestis biudžeto apribojimą paraleliai pastumia žemyn. Dalis A: papildomos pajamos iš vienos sumos mokesčio yra E*F. Dalis B: kai nėra pakeitimo efekto, alaus mokestis neturi perteklinio nuostolio, t.y. vienos sumos mokestis ir mokestis alui duoda tas pačias pajamas.

19. Pav. 19.4. Perteklinio nuostolio matavimas, naudojant abejingumo kreives. Žmonės renkasi alaus vartojimą abejingumo kreivės ir biudžeto apribojimo lietimosi taške. Alaus mokestis pasuka biudžeto apribojimą. Vienos sumos mokestis biudžeto apribojimą paraleliai pastumia žemyn. Dalis A: papildomos pajamos iš vienos sumos mokesčio yra E*F. Dalis B: kai nėra pakeitimo efekto, alaus mokestis neturi perteklinio nuostolio, t.y. vienos sumos mokestis ir mokestis alui duoda tas pačias pajamas.

20. Perteklinio nuostolio matavimas abejingumo kreivių pagalba (2) • Mokesčių pajamos yra vertikalus skirtumas tarp naujo ir seno biudžeto apribojimų - tai atspindi pajamų, kurios turėtų būti paimtas, sumą, kad palikti žmogų ant tos pačios abejingumo kreivės. Kadangi naujas ir senas biudžeto apribojimai yra lygiagretūs, tas vertikalus atstumas yra tiksliai lygus AF, kadangi vertikalus atstumas tarp lygiagrečių tiesių yra tas pats bet kurioje vietoje. • Taigi, vienos sumos mokestis su tuo pačiu poveikiu naudingumui duoda papildomas mokesčių pajamas suma E*F. E*F parodo perteklinį mokesčio nuostolį.

21. Perteklinio nuostolio matavimas abejingumo kreivių pagalba (3) • Perteklinio nuostolio dydis priklauso nuo pakeitimo efekto. Jis yra parodytas paveiksle 19.4B, kuris yra vienodas su parodytu 19.4A, išskyrus tai, kad dabar abejingumo kreivės yra L formos, taigi nėra pakeitimo efekto, ir, kas akivaizdu, nėra perteklinio nuostolio.

22. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba • Kitas būdas matuoti perteklinį nuostolį yra naudojant vartotojo perteklių ir kompensuotas paklausos kreives. • Darykime prielaidą, kad mes uždėjome 30 centų už alaus butelį mokestį ir, esant mokesčiui, žmogus vartoja 10 butelių per savaitę. Mes žmogaus klausiame, kiek jis norėtų duoti vyriausybei, kad mokestis būtų pašalintas. • Kitais žodžiais, koks vienos sumos mokestis paliktų jį tame pačiame naudingumo lygyje, kurį jis turėjo prieš 30 centų mokesčio alui mokesčio uždėjimą? Akivaizdu, kad jis norėtų sumokėti bent jau 10*30 centų per savaitę.

23. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (2) • Bet kurios papildomos pajamos, kurias toks mokestis duotų, yra perteklinis nuostolis, susijęs su iškraipančios mokesčių sistemos naudojimu. • Kompensuota paklausos kreivė parodo žmogaus paklausą alui, darant prielaidą, kad kai sumažėja kaina, iš jo yra paimamos pajamos tokiu būdu, kad palikti jį ant tos pačios abejingumo kreivės. Mes ją naudojame, nes norime žinoti, kiek daugiau pajamų būtume gavę su neiškraipančiu mokesčiu, tačiau vis dar pasiekdami tą pačią žmogaus gerovę, kaip ir su iškraipančiu mokesčiu.

24. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (3) • Tarkime, kad iš pradžių alaus butelio kaina yra $1.50, apimant 30 centų mokestį, ir žmogus vartoja 10 butelių per savaitę. Mes tada jo klausiame, kiek jis norėtų sumokėti papildomai, kad vartoti 11 butelių per savaitę. • Jis nori sumokėti tik $1.40. Bendrasis kiekis, kurį mums žmogus norėtų sumokėti kaip vienos sumos mokestį, jei mes sumažintume mokestį nuo 30 centų iki 20 centų (ir sumažintume alaus kainą nuo $1.50 iki $1.40) yra 10 centų kart 10 butelių, kuriuos jis prieš tai pirko, arba $1.00 (plotas FGCD paveiksle 19.5A).

25. Pav. 19.5. Kompensuotų paklausos kreivių naudojimas matuoti perteklinį nuostolį. Vyriausybės pajamos yra plotas ABCD. Dalis A parodo, kiek žmogus norėtų sumokėti, kad alaus kaina būtų sumažinta nuo $1.50 iki $1.20 (išlaikant jį tame pačiame naudingumo lygyje). Skirtumas tarp to ir surinktų mokesčio pajamų (plotas ABCD) yra perteklinis nuostolis (pilkas plotas).

26. Pav. 19.5. Kompensuotų paklausos kreivių naudojimas matuoti perteklinį nuostolį. Dalis B iliustruoja atvejį, kur vartojimo lygis gali keistis labai nedideliais žingsniais.

27. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (4) • Toliau klausiame jį daryti prielaidą, kad jis yra situacijoje, kai mes uždėjome $1.00 vienos sumos mokestį ir imame $1.40 už kiekvieną iš 11 alaus butelių. • Kiek papildomai jis norėtų sumokėti už vieną papildomą butelį? Tarkime, kad žmogus atsakė, jog $1.30. Mes dabar galime apskaičiuoti bendrąjį vienos sumos mokestį, kurį žmogus norėtų sumokėti, jei kaina būtų sumažinta nuo $1.50 iki $1.30. Jis norėtų sumokėti 20 centų už butelį už pirmus 10 butelių (plotas JKCD) ir 10 centų už sekantį (plotas GKLH), iš viso $2.10.

28. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (5) • Galiausiai, mes prašome jį daryti prielaidą, kad jis yra situacijoje, kur mes uždėjome $2.10 vienos sumos mokestį ir imame $1.30 už kiekvieną iš dvylikos butelių. • Kiek papildomai jis norėtų sumokėti už vieną papildomą butelį? Tarkime, kad žmogus pasakė $1.20. Mes dabar galėtume apskaičiuoti bendrąjį vienos sumos mokestį, kurį žmogus norėtų sumokėti, kad pašalinti 30 centų mokestį.

29. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (6) • Jis norėtų sumokėti 30 centų už pirmus 10 butelių (plotas ABCD), 20 centų už sekantį butelį (plotas BNHG), 10 centų už dvyliktą butelį (plotas NRML), iš viso $3.30. Mokesčių pajamos iš mokesčio būtų $3.00 (plotas ABCD). Perteklinis nuostolis yra 30 centų (pilkas plotas).

30. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (7) • Paprasčiau tariant, suma, kurią žmogus norėtų sumokėti, kad kaina būtų sumažinta 1 centu, yra tik 1 centas, padaugintas iš suvartoto kiekio. Kai mes mažiname kainą, suvartotas kiekis padidėja. • Paveiksle 19.5B bendroji suma, kurią žmogus norėtų sumokėti, kad kaina sumažėtų nuo D iki A, yra plotas AECD, kuris atspindi pomokestinio suvartoto kiekio pokytį, kai kaina sumažėja. Tačiau iš šio ploto ABCD yra mokesčių pajamos (mokestis AD, kuris yra lygus BC, padaugintas iš suvartoto kiekio AB).

31. Perteklinio nuostolio matavimas kompensuotų paklausos kreivių pagalba (8) • Todėl perteklinis nuostolis, skirtumas tarp dviejų, yra tik trikampis BCE. • Paveikslas 19.6 parodo, kad kai mes padvigubiname mokesčio tarifą, mes daugiau nei padvigubiname perteklinį nuostolį. • Paveikslas 19.7 parodo, kad, esant duotam mokesčio tarifui, perteklinis nuostolis yra tuo didesnis, kuo gulstesnė (labiau elastinga) paklausos kreivė.

32. Pav. 19.6. Mokesčio tarifo padidėjimo poveikis pertekliniam nuostoliui. Mokesčio tarifo padvigubėjimas daugiau nei padvigubina perteklinį nuostolį. (plotas B’C’E’ yra keturis kartus didesnis už plotą BCE.)

33. Pav. 19.7. (Kompensuotos) paklausos elastingumo padidėjimo poveikis pertekliniam nuostoliui. (Kompensuotos) paklausos kreivės elastingumo padidėjimas padidina perteklinį nuostolį. BEC yra perteklinis nuostolis, esant mažiau elastingai paklausos kreivei, o BE’C - daugiau elastingos paklausos kreivės.

34. Perteklinio nuostolio apskaičiavimas • Grįžkime prie 19.5 paveikslo, kuriame mes naudojome kompensuotas paklausos kreives matuoti perteklinį nuostolį. Trikampio aukštis BC yra lygus mokesčiui t. BE yra kiekio pokytis dėl mokesčio. Atsiminkite, kad paklausos elastingumas parodo procentinį kiekio pokytį, 1% pakitus kainai, t.y. kur ΔQ yra kiekio pokytis, o Δp - kainos pokytis.

35. Perteklinio nuostolio apskaičiavimas (2) • Pertvarkę, mes kiekio pokytį galime užrašyti taip: • Ši lygtis turi interpretaciją, kad kiekio pokytis bus tuo didesnis, kuo didesnis kainos pokytis, ir kuo didesnis paklausos elastingumas. Tačiau kaina pasikeičia tik mokesčiu prekės vienetui t. Pakeitę, mes gauname:

36. Perteklinio nuostolio apskaičiavimas (3) • Dabar trikampio BCE plotas yra tik kur yra mokesčio tarifas, santykis mokesčio su kaina.

37. Perteklinio nuostolio veiksniai • Ši formulė parodo du pirminius perteklinio nuostolio veiksnius. Perteklinis nuostolis didėja kartu su mokesčio tarifo kvadratu. Dideli mokesčių tarifai yra gerokai daugiau iškraipantys, nei nedideli tarifai. • Taip pat perteklinis nuostolis didėja kartu su kompensuotos paklausos kreivės elastingumu. Pastarasis yra pakeitimo poveikis, kuris yra kritinis perteklinio nuostolio veiksnys. • Kai abejingumo kreivės yra labai plokščios, kompensuotos paklausos kreivės elastingumas yra didelis.

38. Perteklinio nuostolio veiksniai (2) • Atsiminkite, kad kompensuota paklausos kreivė paprasčiausiai apibūdina judėjimą abejingumo kreive, kadangi, pagal apibrėžimą, žmonėms yra kompensuojama, kad išlaikyti juos ant tos pačios abejingumo kreivės. • Daug prekių, kurioms uždedami akcizo mokesčiai, turi santykinai nedidelius paklausos elastingumus, todėl perteklinis nuostolis yra santykinai nedidelis.

39. Mokesčių gamintojui efektai • Iki šiol nagrinėjome iškraipančius mokesčio vartojimo prekei efektus. Mes darėme prielaidą, kad pasiūlos kreivės buvo horizontalios, todėl visa mokesčio našta teko vartotojams. • Tačiau, bent jau trumpu laikotarpiu, dauguma pasiūlos kreivių turi teigiamą nuolydį. Tai reiškia, kad bet kurio mokesčio vartojimo prekei naštos dalis teks gamintojams. Ar tai lems perteklinę naštą gamintojams, virš tiesioginės mokesčio naštos? Atsakymas yra taip, išskyrus specialius atvejus, kai pasiūlos kreivė yra vertikali (t.y. pasiūlos elastingumas yra lygus nuliui).

40. Mokesčių gamintojui efektai (2) • Apsvarstykime kaip yra sukonstruota pasiūlos kreivė. • Esant kiekvienai kainai, firmos gamina iki taško, kur kaina yra lygi ribiniams kaštams. Jei pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, ribiniai kaštai didėja, kai didėja gamyba. • Plotas tarp pasiūlos kreivės ir kainos parodo gamintojų perteklių, kuris yra tiesiog skirtumas tarp pajamų ir bendrųjų kintamų kaštų. Todėl šio ploto pokyčiai parodo pelno pokyčius.

41. Mokesčių gamintojui efektai (3) • Apsvarstykime pavyzdį, parodytą paveikslo 19.8 A dalyje. Kas atsitinka pelnui, kai kaina padidėja nuo 1 iki 4, o gamyba padidėja nuo 1 iki 4? Pirmas vienetas kaštuoja $1; antras - $2; trečias - $3; ir ketvirtas - $4. • Jei mes mokame įmonei $4 už kiekvieną vienetą, ir ji gamina keturis vienetus, įmonė gauna $3 daugiau už ribinius kaštus už pirmą vienetą, $2 daugiau už ribinius kaštus už antro vieneto gamybą, ir $1 daugiau už ribinius kaštus už trečią vienetą. Bendrasis pelnas yra $3 + 2 + 1 = $6.

42. Mokesčių gamintojui efektai (4) • Mokestis, kuris sumažina gamintojų gaunamą kainą iki $3, sumažina pelną iki $2 + $1 = $3. Tačiau jei mokestis yra $1 už vienetą, bus surinkta $2 mokesčio, taigi perteklinis nuostolis yra $1. • Paprasčiau tai galime pamatyti paveikslo 19.8 B dalyje. Darykime prielaidą, kad iš pradžių gamintojai gauna kainą p. Tada uždedamas mokestis, kuris sumažina sumą, kurią jis gauna, iki p – t. Pradinėje situacijoje jo bendrasis pelnas yra plotas DBC. Dabar jo pelnas sumažėja iki DGE.

43. Mokesčių gamintojui efektai (5) • Jo pelno pokytis yra plotas EGBC. Tačiau iš šio pokyčio, dalis atitenka vyriausybei kaip mokesčių pajamos - stačiakampis EGHC. • Mokestis gamintojams sumažino gamintojų pelną daugiau nei padidėjo vyriausybės pajamos. • Skirtumas tarp abiejų yra perteklinis nuostolis, susijęs su mokesčiu. Jis yra pilkas plotas BGH.

44. Mokesčių gamintojui efektai (6) • Kitaip tariant, vyriausybė galėjo uždėti vienos sumos mokestį firmai, kuris paliktų kainą p lygyje, ir kuris paliktų įmonei tą patį pelno lygį, kaip esant kainai p – t. • Vienos sumos mokestis duotų didesnes pajamas kiekiu BGH, nei mokestis firmos gaminamai prekei.

45. Pav. 19.8. Perteklinis mokesčio gamybai nuostolis.BGH yra perteklinis mokesčio gamybai nuostolis.

46. Pav. 19.8. Perteklinis mokesčio gamybai nuostolis.BGH yra perteklinis mokesčio gamybai nuostolis.

47. Mokesčių gamintojui efektai (7) • Akivaizdu, kad kuo statesnė (daugiau neelastinga) pasiūlos kreivė, tuo mažesnis perteklinis nuostolis. • T.y. mes galime, kaip prieš tai, parodyti, kad nedideliems mokesčiams perteklinis nuostolis didėja kartu su mokesčio tarifo kvadratu ir pasiūlos elastingumu.

48. Mokesčių gamintojui efektai (8) • Panaši analizė galioja mokesčiams prekėms, kurios yra naudojamos gamyboje. Pavyzdžiui, tarkime, kad mes turime mokestį tam tikrai žaliavai, tokiai kaip plienas, naudojamai veikloje (automobilių gamyba). • Mes galime klausti, kokį vienos sumos mokestį mes galėtume uždėti veiklai, kad turėtume tą patį poveikį pelnui, kaip ir mokestis plienui. Skirtumas tarp pajamų, gautų iš vienos sumos mokesčio, ir mokesčio plienui yra perteklinis mokesčio nuostolis.

49. Mokesčių gamintojui efektai (9) • Perteklinio nuostolio dydis priklauso nuo pakeitimo galimybės. • Jei įmonė plieno negali pakeisti kita žaliava (net iš dalies), mokestis plienui nesiskiria nuo mokesčio gamybai. Nėra iškraipančio poveikio tarpinio vartojimo struktūrai, ir todėl nėra perteklinio nuostolio, susijusio su jos pokyčiu.

50. Efektai, kai apmokestinamas iš dalies vartotojas, iš dalies gamintojas • Yra paprasta sudėti gamintojo ir vartotojo perteklinių nuostolių analizę. Paveikslas 19.9 iliustruoja mokesčio, kuris iš dalies nešamas gamintojų (kaina, kurią jie gauna, sumažėja nuo p iki ps), ir iš dalies vartotojų (kaina, kurią jie moka, padidėja nuo p iki pc), atvejį. • Rinkos paklausos pokytis, kaip prieš tai, gali būti išskirstytas į dvi dalis. Judėjimas iš Q į yra mokesčio pajamų efektas; judėjimas nuo iki Q* yra pakeitimo efektas, kai vartotojai pakeičia apmokestintą prekę, judėdami kompensuota paklausos kreive.