Nacionalinės pažangos programa – ilgalaikės valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys,

1. Nacionalinės pažangos programa – ilgalaikės valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, ES finansinės paramos panaudojimas šiems prioritetams įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu Finansų ministerija 2012–09–06

2. Nacionalinė pažangos programa (NPP): – pagrindinis vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“; – apibrėžiamos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys; – rengiama atsižvelgiant Europos Sąjungos politines nuostatas (strategiją „Europa 2020” ir kt.); – numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti; – parengimo terminas derinamas su Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiu. Strateginio planavimo metodikos 6 str.:

3. NPP – pagrindinis nacionalinis strateginis dokumentas, nubrėžiantis valstybės žingsnius 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir siekiant sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčia harmoninga trijų „sumanumų“ (visuomenės, ekonomikos ir valdymo) derme.

4. NPP prioritetų detalizavimas (I) 2012 m. balandžio 10 d. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos sprendimu įsteigiamos 7 NPP prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo grupės: 5 vertikaliems prioritetams: • Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra (ŠMM); • Bendruomenių stiprinimas ir socialinės įtraukties didinimas (SADM); • Inovacijoms ir investicijoms palanki verslo aplinka (ŪM); • Integrali ir efektyvi ekonomika (ŪM); • Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus valdymas (VRM). 2 horizontaliems prioritetams: • Kultūra (KM); • Regioninė plėtra (VRM).

5. NPP prioritetų detalizavimas (II) 2012 m. balandžio 12 d. – gegužės 11 d. dirbusios NPP prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo grupės pateikė pasiūlymus dėl NPP prioritetų: • formuluočių; • tikslų; • uždavinių, pagrindinių veiklų; • rodiklių/vertinimo kriterijų; • horizontalių principų integravimo; • sėkmės prielaidų ir sąlygų.

6. NPP struktūra LIETUVA 2030 (NPS) 2014–2020 m.NPP Pagrindinės pokyčių sritys: UŽDAVINIAI (VEIKLOS) VERTINIMO RODIKLIAI PRIORITETAI TIKSLAI 1. Tikslams – efekto rodikliai ... Uždaviniams – rezultato rodikliai N SUMANI EKONOMIKA 1. Tikslams – efekto rodikliai ... Uždaviniams – rezultatorodikliai N 1. Tikslams – efekto rodikliai ... Uždaviniams – rezultato rodikliai SUMANI VISUOMENĖ N 1. Tikslams – efekto rodikliai Uždaviniams – rezultato rodikliai ... N Tikslams – efekto rodikliai 1. SUMANUS VALDYMAS Uždaviniams – rezultato rodikliai ... N

7. NPP prioritetai (I) Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030” Sumanivisuomenė Sumani ekonomika Sumanus valdymas Kultūra Regioninė plėtra Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra Veikli ir solidari visuomenė Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika Ekonominiam augimui palanki aplinka Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Pažangus augimas Tvarus augimas Integracinis augimas Strategija “Europa 2020”

8. NPP prioritetai (II) Sumanivisuomenė Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra Veikli ir solidari visuomenė Skatinti mokytis visą gyvenimą Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį Stiprinti tapatybę, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą Diegti socialines inovacijas Skatinti kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę Didinti bendruomenių ir NVO vaidmenį Skatinti žinių kūrimą, sklaidą ir panaudojimą Didinti gyventojų kokybišką užimtumą Skatinti sveikatos, gamtinės ir kultūrinės aplinkos tausojimą

9. NPP prioritetai (III) Sumaniekonomika Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika Ekonominiam augimui palanki aplinka Skatinti į globalias rinkas orientuotus vertės kūrimo tinklus Užtikrinti augimui palankią reguliacinę ir mokesčių aplinką Kurti paskatas inovatyvaus verslo plėtrai Sukurti palankias sąlygas verslumui ir verslo plėtrai Skatinti verslo produktyvumą ir darnų vystymąsi Sukurti tvarią, tolygią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą Didinti teritorinę sanglaudą regionuose

10. NPP prioritetai (IV) Sumanus valdymas Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose ir gerinti šių institucijų veiklos valdymą Užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei

11. NPP prioritetai (V) Kultūra – horizontalus nacionalinis prioritetas, kuris įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų: • Užtikrinti kultūros prieinamumą, įvairovę ir sklaidą(kultūros paslaugų prieinamumo didinimas; kūrybingumo skatinimas; kultūrinio tapatumo stiprinimas; kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra; kūrybinio ir kultūrinio turinio skaitmeninimas ir kt.). • Plėtoti aukštos kokybės paslaugas ir kultūros viešąją infrastruktūrą(kultūros paveldo išsaugojimas ir jo pritaikymas visuomenės poreikiams; kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų ir kt.) infrastruktūros modernizavimas; kultūros darbuotojų kvalifikacijos didinimas; viešųjų erdvių plėtojimas, kultūrinės terpės sukūrimas ir kt.).

12. NPP prioritetai (VI) Regioninė plėtra – horizontalus nacionalinis prioritetas, kuris įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų: • Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą(viešojo valdymo savivaldybėse gerinimas; viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas; vietos bendruomenėms svarbios bazinės infrastruktūros modernizavimas; sveiko gyvenimo būdo, sporto, saviraiškos skatinimas; viešosios turizmo infrastruktūros plėtra ir kt.). • Didinti teritorinę sanglaudą regionuose(kaimo vietovių gyvenamosios aplinkos gerinimas (kompleksinis kaimo vietovių vystymas ir plėtra); tikslinėms teritorijoms būdingų problemų sprendimas (pvz., apleistų teritorijų tvarkymas) didinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir gyvenamosios vietos patrauklumą ir kt.).

13. NPP prioritetų svarstymas NPP prioritetams, jų tikslams iš esmės pritarta: • 2012 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos posėdyje; • 2012 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. Taip pat plačiai išdiskutuota viešojo NPP prioritetų aptarimo, vykusio 2012 m. liepos mėn., metu.

14. Pagrindiniai NPP aspektai (I) Formuojami integralūs prioritetai, apimantys įvairias sritis Švietimas Kultūra MTEP, inovacijos Verslas Transportas Turizmas Aplinka Energetika

15. Pagrindiniai NPP aspektai (II) Nustatomi horizontalūs prioritetai ir principai: Nustatyti du horizontalūs prioritetai – Kultūra ir Regioninė plėtra: – parengti šių prioritetų aprašymai, nustatyti siektini tikslai, uždaviniai, rodikliai; – įgyvendinami (integruojami) per vertikalius NPP prioritetus (jų tikslus ir uždavinius); – įgyvendinimas užtikrinamas per tarpinstitucinius veiklos planus. Nustatyti horizontalūs principai – Darnus vystymasis, Lyčių lygybė ir nediskriminavimas, Jaunimas: – įgyvendinami (integruojamas) per NPP prioritetus (jų tikslus ir uždavinius); – vertinamas projektų atitikimas horizontaliems principams; – įgyvendinami per konkrečias veiklas, projektus, priemones ir skatinamas per atrankos kriterijus.

16. Pagrindiniai NPP aspektai (III) Apima išankstines sąlygas ir sėkmės prielaidas nustatytiems prioritetams įgyvendinti: • tarpinstitucinis koordinavimas; • reguliacinių ir investicinių priemonių suderinamumas; • administracinių gebėjimų stiprinimas; • pakankama finansinių išteklių koncentracija poveikiui užtikrinti; • platesnis kitų finansinių instrumentų naudojimas.

17. Pagrindiniai NPP aspektai (IV) Apjungiami įvairūs plėtrai skirti finansavimo šaltiniai tokie, kaip: • Europos socialinis fondas; • Europos regioninės plėtros fondas; • Sanglaudos fondas; • Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai; • Europos jūrų ir žuvininkystės fondas; • nacionalinio biudžeto lėšos; • kita ES / tarptautinė finansinė parama (pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės priemonės ir kt.)

18. Lietuvos nacionalinių strateginių dokumentų sąsaja Strategija „Europa 2020” Valstybės pažangos strategija (Lietuva 2030) Tarpiniai valstybės pažangos strategijos tikslai iki 2020 m. Nacionalinė reformų programa • Nacionalinė pažangos programa (2014–2020 m.) • (ESF, ERPF, SF, EŽF, EŽŪFKP ir kitos ES finansinės priemonės bei nacionalinis finansavimas), • nurodomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti Bendrasis strateginis dokumentas Konvergen-cijos tikslo Veiksmų programos Europos teritorinio bendrada-rbiavimo tikslo Veiksmų programos • Kaimo plėtros • Veiksmų programos • Žuvininkys-tės • Veiksmų programos Kitų ES politikų finansinėmis priemonėmis finansuojami projektai Vystymosi ir investicijų partnerystės sutartis ES lygmens transporto, energetikos, IT projektai Kitos biudžetinės lėšos Bendrojo finansavimo lėšos ES struktūrinės paramos lėšos Kitos ES lėšos Privačios lėšos Nacionalinio biudžeto ištekliai

19. Tolesnė NPP rengimo eiga

20. http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis Dėkoju už dėmesį!