NACIONALINĖ REGIONINĖS POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

1. NACIONALINĖ REGIONINĖS POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Gediminas Česonis Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas

2. REGIONINĖ POLITIKA • Regioninė politika yra svarbi viešosios politikos dalis • Regioninės politikos poreikis susiformuoja esant tam tikroms aplinkybėms (dažniausiai - susidarius dideliems socialiniams ekonominiams skirtumams tarp atskirų valstybės teritorinių darinių) • Regioninė politika yra horizontali politika, apimanti daugelį valstybės viešosios politikos sektorių

3. NACIONALINĖ REGIONINĖ POLITIKA Nacionalinė regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. • Regioninė politika įgyvendinama regionuose – apskrityse • Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimui gali būti sudaromos ir kitokio dydžio tikslinės teritorijos (regionai), taip pat išskiriamos kitos tikslinės teritorijos (pavyzdžiui, probleminės teritorijos) • Vykdant tarptautinio bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą, susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybės ar atskirose jų teritorijose

4. NACIONALINĖ REGIONINĖ POLITIKA • Pagrindinis nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą. • Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama dviem kryptimis – Horizontali kryptis (parama visų šalies regionų strateginių plėtros dokumentų įgyvendinimui ir sektorinių politikų koordinavimas) – Vertikali kryptis (parama tikslinių teritorijų plėtrai ir ūkio sektoriams, susiduriantiems su specifinėmis problemomis)

5. TEISINĖ BAZĖ • Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) • Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015) (iki 2010 m. liepos 1 d.) • Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029) • Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija (Žin., 2005, Nr. 66-2370) • Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategija • Darnaus vystymosi strategija • Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110-4852) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų“ (Žin., 2003, Nr. 35-1483) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl probleminių teritorijų “ (Žin., 2007, Nr. 15-555) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl regionų socialinių ir ekonominių išsivystymo skirtumų mažinimo programos” • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai „Dėl probleminių teritorijų plėtros programų patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. 111-4232; Žin, 2008, Nr. 134-5196) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėlnacionalinės regioninės plėtros tarybos sudarymo, jos sudėties, nuostatų patvirtinimo ir pirmininko skyrimo“ (Žin., 2003, Nr. 69-3132) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos ir jos įgyvendinimo 2003–2005 metų priemonių“ (Žin., 2002, Nr. 117-5859; 2006, Nr. 92-3633) • Vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos“ • Vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl regioninių centrų kompleksinės plėtros programų patvirtinimo”

6. TIKSLINĖS TERITORIJOS IR ŪKIO SEKTORIUS • Tikslinės teritorijos: • Regioniniai centrai (ilgalaikė kryptis) • Probleminės teritorijos (trumpalaikė kryptis) • IAE regionas (specifinių problemų sprendimas) • Specifinių problemų turintis ūkio sektorius • Kaimo plėtra (diversifikavimas)

7. LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS IKI 2013 METŲ STRATEGIJOS BENDROSIOS NUOSTATOS • Plėtros laikotarpio iki 2013 metų didžiausia problema yra dideli ir nemažėjantys teritoriniai socialiniai ir ekonominiai netolygumai Lietuvoje, o pagrindinė to priežastis – nepakankamai tolygi teritorinė ekonominė plėtra • Strategija, kurią įgyvendinant socialinė sanglauda bus didinama skatinant tolygesnę ekonominę plėtrą, grindžiama: • išdėstymo, centro – periferijos, augimo centrų (polių) teorijomis, kuriomis pagrindžiama valstybės regioninė politika, orientuota į tolygesnę šalies augimo centrų plėtrą ir šalies ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje • Airijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir kitų valstybių patirtimi plėtojant augimo centrus • Europos Komisijos Trečiojoje ataskaitoje apie socialinę ir ekonominę sanglaudą (2004 m. vasario mėn.) pateikiamu vienu iš su plėtra susijusių uždavinių tuometinėms šalims kandidatėms: • vengti per didelio investicijų sutelkimo esamuose augimo centruose, kuriuose artimiausioje ateityje poveikis ekonominei veiklai gali būti didžiausias, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali kenkti subalansuotai plėtrai

8. LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS IKI 2013 m. STRATEGINIS TIKSLAS Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strateginis tikslas – pagerinti teritorinę socialinę sanglaudą, t. y. pasiekti, kad nė vienoje Lietuvos apskrityje: • vidutinis gyvenimo standartas, išmatuotas pagal vidutines metines gyventojo darbo pajamas, nebūtų žemesnis nei 75 proc. šalies vidurkio; • nedarbo lygis nebūtų daugiau kaip 35 proc. didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį.

9. REGIONINĖS POLITIKOS PRIORITETINĖ KRYPTIS Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strateginio tikslo siekiama šia prioritetine kryptimi: • ilgalaikės ekonominės plėtros skatinimas ir konkurencingumo didinimas nepakankamai išplėtotuose, bet turinčiuose ekonominį potencialą bei infrastruktūrą ir galinčiuose atlikti regioninių augimo centrų, funkcijas regioniniuose centruose • Tai sudarys prielaidas stabiliam ekonomikos, o tuo pačiu ir BVP, augimui ilgalaikėje perspektyvoje nedidinant socialinių ir ekonominių skirtumų šalies viduje • Tai sudarys prielaidas teritorinės socialinės sanglaudos didėjimui tarp regionų ir jų viduje

10. PROBLEMINĖS TERITORIJOS • Išskirtos Vyriausybės pagal nustatytus kriterijus: • vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis daugiau kaip 60 proc. didesnis už šalies vidurkį • socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis daugiau kaip 60 proc. didesnis už šalies vidurkį • Plėtros tikslai ir uždaviniai nustatyti regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje • probleminei teritorijai atsižvelgiant į specifiką gali būti nustatyti ne visi uždaviniai • Vyriausybė patvirtino visų probleminių teritorijų plėtros programas

11.        Regioniniai centrai        Probleminės teritorijos        IAE regionas ( Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybės)

12. PROGRAMINIAI DOKUMENTAI • Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007-2010 metų programa • Pagrindinis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimo dokumentas • Nustatyti tiek vertikalios, tiek horizontalios krypties tikslai ir uždaviniai bei jų įgyvendinimo priemonės • Probleminių teritorijų plėtros 2008-2010 metų plėtros programos • Regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinės programos

13. PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMOS • Visos 14 probleminių teritorijų turi savo atskiras plėtros programas • Rengime tiesiogiai dalyvavo visų savivaldybių atstovai (procesų „iš viršaus į apačią” ir „iš apačios į viršų” derinimas) • Sudėtinga derinimo procedūra (savivaldybių, regioninių ir nacionalinių institucijų bei socialinių partnerių interesų derinimas) • Nepakankami ir nevienodi gebėjimai bei motyvacija atskirose savivaldybėse

14. REGIONINIŲ CENTRŲ KOMPLEKSINĖS PLĖTROS INVESTICINĖS PROGRAMOS • Kiekvienas regioninis centras turi savo atskirą programą • Rengime tiesiogiai dalyvavo savivaldybės (procesų „iš viršaus į apačią” ir „iš apačios į viršų” derinimas) • Nesudėtinga derinimo ir tikslinimo procedūra • Pakankami gebėjimai, tačiau juntama idėjų stoka, taip pat kompleksiško požiūrio į plėtrą trūkumas

15. HORIZONTALI KRYPTIS • Regionų plėtros planų rengimas ir įgyvendinimas • Regioninė projektų atranka • Galima taikyti tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinės paramos finansuojamiems įgyvendinamiems projektams • Šiuo metu taikoma tik ES struktūrinės paramos finansuojamiems įgyvendinamiems projektams

16. FINANSAVIMO ŠALTINIAI • Valstybės biudžetas • Savivaldybių biudžetai • ES struktūrinė parama • EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo finansinė parama • Kiti šaltiniai

18. Ačiū už dėmesįwww.vrm.lt/nrp