Lietuvos mokslo taryba Grupės vadovas – prof. habil. dr. Henrikas Pranevičius (KTU)

1. Universitetų valdymo modelis,kai jos aukščiausios institucijos – tarybos – daugumą sudaro socialiniai partneriai. Lietuvos mokslo taryba Grupės vadovas– prof. habil. dr. Henrikas Pranevičius (KTU) Nariai: prof.habil.dr. Marija Rūta Babarskienė (KMU), doc. dr. Vladislovas Guoga (LMT), prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka (VU), doc. dr. Giedrė Mickūnaitė (VDA), prof. dr. Vytautas Pakalniškis (MRU), doc. dr. Gintaras Valinčius (VU).

2. Europos šalių naujausių aukštojo mokslo įstatymų apžvalga rodo: • pastangas didinti viešojo intereso atstovavimą universitetų valdyme; • vis daugiau šalių strateginį universitetų valdymą paveda kolegialioms institucijoms, kuriose išorės nariai turi sprendžiamąjį balsą; • pripažindamos ir saugodamos universitetų autonomiją, dauguma šalių paveda patiems universitetams sudaryti savo valdymo institucijas. Ir akademinės savivaldos, ir strateginio valdymo institucijos yra universiteto vidinio valdymo institucijos, o jų nariai – universiteto nariai. • įstatymai nustato taisykles, kuriomis turi vadovautis universitetai, sudarydami savo strateginio valdymo institucijas. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

3. Viešąjį interesą ir socialinių partnerių sprendžiamasis dalyvavimas universiteto valdyme turėtų pašalinti prielaidas: - universiteto vadovo priklausomybei nuo reformomis nesuinteresuotų darbuotojų. - universitetui tapti uždara bendruomene, kurioje susidarytų prielaidos interesų grupių kovai (vidiniai išpuoliai prieš autonomiją)*. - valstybės institucijoms tiesioginiai tvarkyti universiteto vidaus gyvenimą (išoriniai išpuoliai prieš autonomiją)*. *žr. II Gliono deklaracija, 2000. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

4. Siūlomo valdymo modelio turinys Universitetą valdo dvi kolegialios savivaldos institucijos: 1. Senatas, pertvarkytas į akademinės savivaldosinstituciją, atsakingą už universiteto misijos įgyvendinimą, mokslinės ir studijų veiklos organizavimą, valdymą ir kokybę. 2. Taryba, pertvarkyta į universiteto strateginio valdymo instituciją, atsakingą už universiteto visuomeninei misijai įgyvendinti būtinos strategijos formavimą, veiksmingą universiteto valdymą, universiteto finansavimą ir racionalų universiteto lėšų, turto ir žmogiškųjų išteklių naudojimą. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

5. Teikiamu siūlymu universiteto strateginį valdymą perduoti tarybai, kurios daugumą sudarytų socialiniai partneriai ir viešąjį interesą atstovaujantys asmenys, siekiama universitetą padaryti atsakingesnį už savo veiklos rezultatus, atviresnį visuomenės poveikiui ir jai atskaitingą. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

6. Tarybos sudarymo principai Taryboje turėtų būti 12 (arba 15) narių. Iš jų: 1. Pirmąją Universiteto tarybos narių grupę (4 arba 5 nariai) sudarytų: rektorius, studentų sąjungos prezidentas, 1 (2) slaptu balsavimu išrinkti universiteto dėstytojai, 1 slaptu balsavimu išrinktas universiteto administracinio ir ūkinio personalo narys. 2. Antrąją universiteto tarybos narių grupę sudarytų socialiniai partneriai (4 arba 5 nariai). 3. Trečiąją universiteto tarybos narių grupę sudarytų viešojo intereso atstovai (4 arba 5 nariai). Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

7. Universiteto tarybos funkcijos 1. Aprobuoti universiteto statutą (jo pakeitimus) ir teikti jį tvirtinti. 2. Konkurso būdu skirti rektorių. 3. Tvirtinti universiteto ilgalaikės raidos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones. 4. Nustatyti administracinio, akademinio ir mokslinio personalo parinkimo, taip pat turto ir lėšų naudojimo strategiją ir principus. 5.Tvirtinti rektoriaus metinę ataskaitą, jo teikiamus metinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus ir šių sąmatų vykdymo ataskaitas. 6. Vertinti, kaip universitetas vykdo savo misiją, uždavinius ir kasmet skelbti visuomenei pranešimus apie universiteto veiklą bei tos veiklos vertinimo rezultatus. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

8. Universiteto senatas Universiteto senatas vykdo visas funkcijas, susijusias su universiteto vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų turiniu ir programų įgyvendinimu, plėtra, lygiu ir kokybe. Studentų atstovai senate turėtų turėti ne mažiau kaip 15 proc. senato vietų (šiuo metu skiriama 10 proc.). Universiteto senate tam tikras vietų skaičius turi būti skiriamas išorės nariams. Universiteto tarybos narys negali būti senato narys. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

9. Išvados (a) 1. Lietuvos universitetų valdymas tobulintinas i strateginį universitetų valdymą įtraukiant viešajam interesui ir socialiniams partneriams atstovaujančius asmenis. 2. Universiteto senatas turi likti kolegialia akademinės savivaldos valdymo institucija. 3. Ir taryba, ir senatas turi būti universiteto vidaus valdymo institucijos. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

10. Išvados (b) 4. Universiteto rektorių viešojo konkurso būdu turi skirti universiteto taryba. 5. Universiteto vidaus valdymas turi remtis principu, kad rektorius skiria administracijos personalo ir fakulteto dekanus, fakulteto dekanai – katedrų vedėjus. 6. Universiteto valdymo modelio pakeitimas būtų veiksminga priemonė universiteto veiklai gerinti tik tuo atveju, jei kartu bus pakeisti dabar taikomi išorinio valdymo principai. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21

11. Dėkojame už dėmesį! Aukštųjų mokyklų valdymo modelis, 2005-10-21