2011 m.

1. Kauno lopšelis - darželis “Malūnėlis” Parengė: auklėtoja metodininkė Violeta Kovalenkovienė 2011 m.

2. Apie šaškes • Šaškės – patrauklus stalo žaidimas, kurio kilmė siejama su Egiptu, o taisyklės klostėsi ir tobulėjo daugelį amžių. • Šaškės minimos Ovidijaus, Platono, Senekos veikaluose. • Viduriniais amžiais visur paplito “damos” pavadinimas, nes moterys riterių buvo ypač gerbiamos. Dama vadinama stipriausioji, verčiančioji figūra. • Gerai žaidė Petras I, Napoleonas, N. Gogolis, V. Belinskis. • Žymūs Lietuvos šaškininkai: V. Podzerskis, A. Norvaišas M. Kasputytė, V. Valantinas, A. Kybartas, D. Norkus ir kt. • LŠF rūpinasi miestų, rajonų šaškių mokyklomis, centrais ir klubais, rengia šaškių čempionatus, tarptautinius turnyrus.

3. Šaškių knygų autorius Feliksas Žanas sąmojingai yra pasakęs: “Jeigu šachmatai – žaidimų karalius, tai šaškės – jo vyriausiasis ministras“. ,,Šaškės – tai menas (ir jų nepakeis nei kinas, nei filharmonija!), šaškės – tai sportas ( ir ne lengvesnis už sunkumų kilnojimą arba ledo ritulį!), šaškės – tai mokslas (nors ir ne matematika), šaškės – visa kartu. Tai nuostabiai paprastos taisyklės, toli numatanti strategija ir fantastiška taktika”. J.Fominych

4. Kodėl šaškės yra menas? Šaškės mus žavi: • Triuškinančiomis kombinacijomis, netikėtais manevrais. • Prieš kelis dešimtmečius šaškių korifėjų sužaistomis partijomis, ir net XIX amžiuje sukurtomis kompozicijomis. Tokius šaškių meno kūrinius galima kabinti ant savo kambario sienos lyg nuostabiausius Van Gogo darbus ir kasdien žavėtis fantastinėmis idėjomis. • Bet kaip ir pačių įžymiausių tapytojų drobes ne kiekvienas gali suprasti, taip ir šaškių fantastinis pasaulis atsiveria tik tiems kurie atkakliai mokosi ir išmoksta jį suprasti.

5. Kodėl šaškės yra sportas? • Jos turi varžybų elementų. • Kaip ir kitose sporto šakose, varžybų dalyviai eikvoja fizines jėgas, todėl turi gerai pasirengti fiziškai. • Šaškės yra „proto gimnastika“. • Žaidėjas per kiekvieną partiją patiria stiprių emocijų: nuo pačių maloniausių iki – dramatiškiausių. Kodėl šaškės yra mokslas? • Žaidėjai ieško geriausių ėjimų, vertina pozicijas. • Šaškių žaidimo paslapčių galima mokytis visą gyvenimą. • Šaškėse, kaip ir moksle, galima tapti kūrėju, atradėjumi.

6. Apie šaškių naudą • Gerina atmintį. Pradedantysis nesugeba atsiminti net vienos ką tik sužaistos savo partijos visų ėjimų. Po keleto metų treniruočių žaidėjas gali atsiminti savo ir kitų žaidėjų sužaistas visas turnyro partijas. • Moko psichologijos. Iš varžovo elgesio, judesių ir kitų nereikšmingų detalių mokosi padaryti daug reikšmingų išvadų: kaip varžovas nusiteikęs, kokio rezultato partijoje siekia, kokių pozicijų vengia, pasitiki ar nepasitiki savo jėgomis ir t.t.

7. Lavina skaičiavimo tolį ir tikslumą. Pradedantysis nesugeba nejudindamas lentoje šaškių teisingai numatyti tolimesnę partijos eigą net pora ėjimų pirmyn. Po keleto metų treniruočių gali nejudindamas lentoje šaškių teisingai apskaičiuoti ir numatyti tolimesnę partijos eigą ir rezultatą 10 – 15, ir kartais dar daugiau ėjimų pirmyn. • Lavina operatyvų mąstymą. Žaidėjai išmoksta daryti teisingas išvadas po sužaistos partijos. Moko labai greitai ir savarankiškai priimti sprendimus ekstremaliose situacijose. • Lavina protą, loginį mąstymą, vaizduotę. • Lavina mokėjimą ir įgūdžius savarankiškai priimti sprendimus.

8. Moko vaikus maksimaliai susikaupti, nesiblaškyti, išlaikyti dėmesį nuo žaidimo pradžios iki pabaigos. • Padeda įgyti naudingų gyvenimo įgūdžių – išmoksta valdyti situaciją, priimti iššūkius, kūrybiškai spręsti iškilusius uždavinius, adaptuotis prie naujų sąlygų, atsakyti už savo veiksmus. • Suteikia vaikams didelį moralinį ir estetinį pasitenkinimą, kūrybinį džiaugsmą. • Vaikai turiningai leidžia laisvalaikį, geriau pažįsta vieni kitus ir save. • Šaškės suburia grupės vaikus, šeimos narius ar draugus niūriomis dienomis, kai už lango lyja lietus ar spaudžia šaltukas.

9. Pradinės sąvokos • Lenta ir šaškės. Paprastosios šaškės (64) žaidžiamos ant 8x8 langelių lentos su 24-iomis šaškėmis (12 šviesių ir 12 tamsių). Lenta – šaškių kovos laukas. Tamsieji laukeliai (32) vadinami juodaisiais laukeliais. Juose ir žaidžiama. Tiek pat yra ir baltųjų laukelių. Lenta tarp dviejų žaidėjų dedama taip, kad kampinis kairysis laukelis būtų juodas. Eilutės sutartinai numeruojamos nuo 1 iki 8 pradedant iš baltųjų pusės, o stulpeliai pažymėti pirmosiomis lotynų abėcėlės raidėmis nuo a iki h, pradedant nuo kairiojo baltųjų krašto. Partija šaškėmis žaidžiama ant šaškių lentos, tarp dviejų žaidėjų, sėdinčių veidu vienas į kitą.

10. Partija – dviejų pusių kovos procesas. Partija skirstoma į tris stadijas: debiutą, mitelšpilį ir endšpilį. Debiutas – pirmoji partijos stadija. Neteisingai sužaistas debiutas gali privesti prie pralaimėjimo, arba tolimesnį žaidimą padaryti neperspektyviu. Mitelšpilis – vidurinė partijos stadija, į kurią debiutas pereina po 7-10 ėjimų. Endšpilis – baigiamoji partijos stadija, į kurią pereina mitelšpilis ir lentoje lieka ne daugiau kaip 6 šaškės. • Šaškių kombinacija – tai šaškių aukojimas, leidžiantis, sudarius kombinacinę grandinę, atlikti finalinį smūgį, kuris greitai pakeičia kiekybinį ir kokybinį jėgų santykį lentoje.

11. Įstriža laukelių eilė nuo vieno lentos krašto iki kito yra vadinama įstrižaine. Įstrižainės turi specialius pavadinimus. Pati ilgiausia įstrižainė, kurią sudaro 8 juodi laukeliai, yra vadinama didžiuoju keliu. Įstrižainės a7-g1 ir b8-h2 yra vadinamos dvikeliu. Dvi įstrižainės, esančios šalia didžiojo kelio (kiekviena jų sudaryta iš 6 juodųjų laukelių) ir dvi jas galuose jungiančios įstrižainės (kiekviena jų sudaryta iš 3 juodųjų laukelių), yra vadinamos trikeliu. Įstrižainės, sudarančios stačiakampį a5,d8,h4 e1 yra vadinamos apylankiu. Visi prie lentos krašto esantys laukeliai yra vadinami kraštiniais.

12. Taisyklės Yra oficialios pasaulinės šaškių federacijos (FMJD) žaidimo šaškėmis prie 64 langelių taisyklės. Pradedantiesiems 4 – 6 metų vaikams siūlome žaisti pagal suprastintas taisykles. • Žaidėjų tikslas šaškėse – nukirsti visas priešininko šaškes arba sudaryti tokią situaciją, kad priešininkui nebeliktų ėjimų. Jeigu nė vienas žaidėjas to padaryti negali, skelbiamos lygiosios. • Šaškės žaidžiamos paeiliui, po vieną ėjimą ant juodos spalvos langelių. Žaidimą pradeda šviesiosios (nustatoma burtais) ir einama tik įstrižai, po vieną langelį (taip vaikšto paprastos šaškės, nevirtusios damomis).

13. Priešininko šaškė nukertama peršokant per ją. Kirtimas yra privalomasir gali būti atliktas pirmyn ir atgal. Nukirstos šaškės nuimamos nuo lentos. Jei yra keli kirtimo variantai, galima pasirinkti bet kurį iš jų. Vieno ėjimo metu galimi keli kirtimai, jeigu peršokus šaškę atsiduriama langelyje šalia kitos kertamos šaškės. Iki galinės linijos nuėjusi šaškė pavirsta dama (šaškė apverčiama), kuriai suteikiamos papildomos galios – ji gali vaikščioti daugiau negu po vieną langelį iki pat lentos kraštų tiek prieš kirtimą, tiek po jo. Šaškė pavirsti dama gali ir kirtimo metu, jeigu viename iš kirtimo etapų ji atsiduria ant galinės linijos.

14. Kada žaisti? Vaikai auga sveiki, veiklūs, gerai vystosi kai sudarant dienotvarkę, išlaikoma pusiausvyra tarp aktyvios ir ramios veiklos, kai kaitaliojama aktyvi fizinė veikla su ramiais žaidimais, kai atsižvelgiama į metų laiką, meteorologines sąlygas. Daug kas abejoja, ar šaškėmis gali žaisti 4-6 m. vaikai. Praktika parodė, kad žaisti šaškėmis, kaip ir kitus sporto žaidimus, vaikai gali ir mėgsta. Mūsų įstaigoje jau dešimt metų organizuojami šaškių konkursai.

15. Kaip mokyti žaisti šaškėmis (etapai) Supažindinti su žaidimo inventoriumi ir taisyklėmis. Žaisti su vaiku, padėti laikytis taisyklių, mokyti pasirinkti, numatyti geriausius ėjimus. Pedagogas tampa teisėju, kai žaidžia du žaidėjai. Savarankiškai žaisti grupėje, namuose. Dalyvauja grupės, įstaigos konkursuose. Susidomėję šaškėmis vaikų darželyje, vėliau mokykloje mokosi naujų sąvokų, kombinacijų, žaidimo strategijos ir taktikos, užrašyti ėjimus, naudotis laikrodžiu.

16. Pedagogo vaidmuo ir vaikų skatinimo būdai Pasirūpina, kad grupėje būtų keli šaškių žaidimo komplektai. Sudomina vaikus galimybe išbandyti naują žaidimą. Padeda suprasti žaidimo taisykles, jas gerbti ir jų laikytis. Atskleidžia elementarias žaidimo kombinacijas. Tampa žaidimo partneriu. Teikia įdomią informaciją apie žaidimą. Būna pavyzdžiu, patarėju, vadovu. Būna tarpiniku, jei žaidžiant kyla konfliktai.

17. Planuoja veiklą, numato pakankamai laiko žaisti žaidimą. • Organizuoja grupės, įstaigos, vaikų, tėvų šaškių konkursus, turnyrus. • Kantriai ir nuosekliai moko vaikus žaisti šaškėmis, geba atskleisti vaiko gabumus. • Pastebi vaiko žaidime jo pastangas ir augimą, žavisi žaidėjų atradimais. • Kartais žaidimą stimuliuoja ,,blogu’’ suaugusiojo žaidimu, kai vaikas nugali auklėtoją, tėvelį, mamą. • Padeda vaikui suvokti, kad pralaimėjus vieną partiją galima laimėti kitą, tik svarbu pasirinkti teisingus ėjimus.

18. Sunkumai ir vaikų klaidos Nenori laikytis žaidimo taisyklių. Trukdo žaidėjui (nuima draugo šaškę, perkelia į kitą laukelį, judina visą lentą ir pan.). Skaičiuoja numuštas šaškes. Nenumato tolimesnių ėjimų. Trūksta kantrybės, nori greitai laimėti. Pralaimėjęs supyksta, verkia. Jeigu vaikui labai sunku susitaikyti su pralaimėjimu, šaškių žaidimą reikėtų atidėti vėlesniam laikui.

19. Šaškių konkursas įstaigoje 2010 Tikslas – tęsti įstaigos tradicijas, populiarinti ir propaguoti šaškių žaidimą. Uždaviniai: • išsiaiškinti geriausus šaškių žaidėjus; • lavinti vaikų dėmesį, loginį mąstymą, gebėjimą žaisti pagal suprastintas žaidimo taisykles; • kelti žaidėjų meistriškumą; • suteikti vaikams džiugių akimirkų.

20. Konkurso data: 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. • Dalyviai: auklėtiniai 5-6 m. Dalyvavo 30 žaidėjų (iš jų 16 priešmokyklinukų ir 14 vyresniųjų grupių vaikų; 15 mergaičių ir 15 berniukų). • Konkurso vieta: didžioji salė. • Konkurso programa: 10.00 val. – konkurso atidarymas; 10.15 val. – dalyvių žaidimas; 11.30 val. – apdovanojimai.

21. Pasirengimas konkursui • Pedagogų komanda sudaro konkurso programą. • Paruošia žaidimo vietą (į salę sunešami stalai, uždedami stalo numeriai, išdėliojamos šaškės). • Iš grupių surenkami žaidėjų sąrašai, kiekvienam vaikui paruošiama vardo kortelė. • Dideliame lape nubraižoma rezultatų suvestinės lentelė. • Surenkami tėvų sutikimai fotografuotis. • Kiekvienos grupės tėvų kampelyje iškabinami skelbimai apie artėjančią šventę (pristatomi vaikai, pateikiama informacija apie šaškių žaidimą).

22. Pasirengimas konkursui • Paskiriamas vyr. teisėjas ir kiti teisėjai prie stalų. • Pageidautina, kad dalyvautų porinis žaidėjų skaičius. Žaidėjus galima skirti į pradedančiuosius ir pažengusius. • Surenkamas žaidėjų startinis mokestis (3-5 litai). Jis skiriamas apdovanojimams: taurė nugalėtojui, medaliai I, II, III vietos laimėtojams, dovanos visiems žaidėjams, padėkos už dalyvavimą konkurse. • Papuošiama salė, dedama nugalėtojų pakyla, paruošiami muzikiniai įrašai. • Numatoma patalpa vaikų judriai veiklai (kol bus sužaistos paskutinės partijos).

23. Konkurso dieną Ugdymo įstaiga gyvena artėjančio konkurso nuotaika. Salėje išdėstomi apdovanojimai, registruojami dalyviai (vaikui susirgus, daromi pakeitimai). Grupėje vaikams segamos vardo kortelės, draugai duoda patarimus, linki sėkmės. Konkurso atidarymas Paskirtą valandą žaidėjai renkasi į salę. Prisistato vaikai ir teisėjai. Vyr. teisėjas, įstaigos direktorė L.Krajašienė, sveikina visus dalyvius, linki sėkmės ir pagal suvestinės lentelę poras kviečia sėstis prie jiems skirto stalo.

25. Konkursas • Stalo teisėjas burtų keliu nustato baltųjų pradžią. • Vyr. teisėjas pildo rezultatų suvestinę. • Sužaidus pirmą partiją, vyr. teisėjas kviečia žaisti antrą partiją su kitu žaidėju. Taip žaidžiant išaiškinami nugalėtojai. • Prieš finalinį žaidimą daroma trumpa 5-10 min. pertraukėlė visiems žaidėjams. • Finalinikai (keturi vaikai) lieka salėje, kitiems žaidėjams pasiūloma pažaisti judrius žaidimus kitoje salėje. Su jais žaidžia laisvi teisėjai. • Vienas teisėjas užrašo padėkas vaikams.

27. Konkurso uždarymas • Vyr. teisėjas dėkoja už gražų, garbingą, įdomų žaidimą ir visus vaikus apdovanoja dovanomis ir padėkos raštais. • I - III vietų laimėtojai apdovanojami medaliais, pirmos vietos laimėtojas taure. 2010 metų nugalėtojai: I – N. Armonavičius, II – L. Samuilis, III – U. Paulauskaitė. • Vaikai sveikina draugus, fotografuojasi bendrai nuotraukai. • Grupėje vaikai dalinasi įspūdžiais, aptaria įdomiausius ėjimus ir partijas. • Pedagogų komanda parengia stendą įstaigos vaikams ir tėvams „Akimirkos iš šaškių konkurso“.

29. Mintys apie šaškes • ,,Šaškėmis žaisti įdomu. Šį žaidimą reikia išbandyti ir tada sužinai: ar laimėsi, ar ne. Kai laimėjau su mama fotografavomės ir valgėme tortą’’. Nojus A. • ,,Man labai patinka žaisti šaškėmis, nes įdomu žaisti. Reikia mąstyti. Kai laimėjau, buvau laimingas, nes niekada neturėjau prizo. Tėveliai sakė, kad esu šaunuolis’’. Liudas S. Aš tikiuosi, kad šaškių konkursai darželiuose, bus ta kibirkštis, kuri uždegs tikrus šaškių žaidimo laužus ne tik Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose. Linkiu visiems sėkmės, keliaujantiems į šaškių šalį!