2011 m. IŠORINIO VERTINIMO IMTYS

1. 2011 M. VERTINTŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS APŽVALGAGražvydas Kazakevičiusgrazvydas.kazakevicius@nmva.smm.ltNacionalinė mokyklų vertinimo agentūraUPC2012 11 19

2. 2011 m. IŠORINIO VERTINIMO IMTYS • Vertinta 111 mokyklų veikla. • Stebėtos 10 154 pamokos. • Tėvų ir mokinių nuomonių apie mokyklą apklausoje dalyvavo 35 867 respondentai (19 417 tėvų (globėjų) ir 16 450mokinių).

3. Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodika 1.. Mokyklos kultūra 5. Mokyklos strateginis valdymas 2. Ugdymas ir mokymasis 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui Rūpinimasis mokiniais Mokyklos strategija Bendrasis ugdymo organizavimas Pažanga Etosas Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba Mokyklos įsivertinimas Pažangos siekiai Pamokos organizavimas Mokymosi pasiekimai Vadovavimo stilius Spec. mokymosi poreikių tenkinimas Mokymo kokybė Tvarka Personalo valdymas Mokymosi kokybė Mokyklos ryšiai Pagalba planuojant karjerą Materialinių išteklių valdymas M. ir m. diferencijavimas Tėvų pedagoginis švietimas Vertinimas ugdant 3 2014-09-13

4. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI(išorės vertinimo tvarkos aprašo 3 priedas)

5. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ VERTINIMAS

6. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ KORELIACINIS RYŠYS

7. STIPRIEJI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (+10)

9. IŠVADA • Mokyklos kultūra reikalauja ypatingo dėmesio ir analizės, nes ryškūs yra “išoriniai” kultūros požymiai, kurie nedaro poveikio ugdymui. “Giluminiai” mokyklos kultūros požymiai silpnesni.

10. Mokyklos kultūros elementai Dominuoja išoriniai: • Tradicijos, ritualai. • Istorija, simboliai. • Fizinė aplinka. • Mokinių ir mokytojų rankų darbai. • Veiksmai (kvalifikacija, demonstruojami santykiai, tvarkos ir elgesio reglamentavimas ir kt. lengvai pastebima kultūra).

11. Mokyklos kultūros elementai Nenuoseklūs vidiniai/giluminiai: • Vizija, misija, tikslai. • Bendravimo etika, tonas, konfliktų valdymas. • Dėmesys kiekvieno vaiko asmenybei, galimybės saviraiškai, socializacijai. • Susitarimai ir jų laikymasis, vertinimas, įsivertinimas. • Orientacija į procesą ir rezultatus.

12. TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI

13. RODIKLIAI, NEPAMINĖTI KAIP TOBULINTINI NEI VIENOJE MOKYKOJE • 1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai • 1.1.2. Tradicijos ir ritualai • 1.1.3. Tapatumo jausmas • 1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas • 1.1.6. Klasių mikroklimatas • 1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis • 3.2.2. Kiti mokinių pasiekimai • 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė • 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika • 4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida • 5.3.1. Valdymo demokratiškumas • 5.3.2. Lyderystė mokykloje • 5.5.1. Lėšų vadyba

14. TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (2009-2010 M./2011 M.)

15. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Dažniausiai pasirinktų tobulinti rodiklių palyginimas. 2009-2010; 2010-2011 m.m.

16. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (ĮSIVERTINIMAS-IŠORINIS VERTINIMAS)

17. PAMOKA

18. Pamokos aspektų koreliaciniai ryšiai

21. PAMOKOS KOKYBĖS VERTINIMŲ VIDURKIAI SKIRTINGOSE KLASĖSE

22. STEBĖTŲ PAMOKŲ VERTINIMAI (N=10154)

24. PAMOKŲ KOKYBĖS VERTINIMŲ VIDURKIAI PAGAL KLASIŲ KONCENTRUS

25. “Pamokoje dominuoja mokytojas” yra dažnas įrašas pamokų stebėjimo protokoluose, todėl galima teigti, kad perėjimas nuo mokymo prie mokymosi vyksta lėtai.

27. Menkai domimasi kvalifikacijos tobulinimo renginių “pridedamąja verte” ir žinių bei gebėjimų, įgytų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, taikymu klasėje, jų poveikiu ugdymo ir mokymosi kokybei.

28. Iššūkis: Pamokose naudojamas apibendrinamasis ir formuojamasis vertinimas turi ”išeiti” už tradicinių mokomųjų dalykų rėmų, ugdyti mokėjimą mokytis, skaitmeninį raštingumą, iniciatyvumą, verslumą, kultūrinį sąmoningumą, raišką, kūrybingumą.

29. Pagrindinės išvados • Vangiai perinama prie mokymosi paradigmos (dominuoja mokytojas). • Mokyklos kultūra nėra orientuota į ugdymą. • Apleista duomenimis grįsta vadyba. • Planai menkai orientuoti į rezultatus. • Atsieti ugdymo ir metinės veiklos planai. • Darbo grupės nedirba pamokų kokybei. • Kvalifikacijos tobulinimas nedaro poveikio mokymo kokybei.

30. Lietuvos švietimo raidos vizija Lietuva – sumani šalis.

31. Bendrosios ugdymo programos: Ugdymo turinys turi padėti mokiniui pažinti save ir kitus, rasti atsakymus į esminius žmogaus gyvenimo klausimus, padėti perimti kultūros ir žinojimo pagrindus. Ugdymo turinys skatina mokinius permąstyti savo šalies ir pasaulio kultūros paveldo įvairovę, žmogiškąsias vertybes, jų išsaugojimo ir puoselėjimo būtinybę (...).

32. Ateityje gali būti tik dvi klasės: spėjantys ir nespėjantys mokytis žmonės. pagal Peter Drucker (1993)