Europos istorij a: epochos ir regionai

1. Dr. Nerijus Babinskas: http://web.vu.lt/if/n.babinskas/ Europos istorija: epochos ir regionai Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) modulis/dalykas Metodinė medžiaga 2013/14 m. m.

2. Turinys • Kaupiamojo balo sandara - 3 • Probleminių klausimų sąrašas - 9 • Literatūros sarašai - 11 • Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai - 16 • Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai – 18 • Nerekomenduojamų knygų sąrašas – 20 • Plagiato vertinimas - 21

3. Kaupiamojo balo komponentai:

4. Studento pasirinkimo laisvė: • Kadangi yra kaupiamojo balo komponentų perteklius, todėl studentas turi teisę rinktis vieną iš toliau pateiktų “komplektų”:

5. I “komplektas”: be pranešimo Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą

6. II “komplektas”: su pranešimu Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą

7. III “komplektas”: techninis asistavimas Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą

8. Kaupiamojo balo komponetų paaiškinimai • Seminarų komponentą sudaro dvi dalys: lankomumas ir raiška. Leistina lankomumo riba - 2 praleisti seminarai per semestrą (neviršijus ribos - 1 balas). Raiška – tai aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimas seminaruose (galima gauti papildomą balą, taip pat kompensuoti “nestropų” lankomumą). • Atsakymas į probleminį klausimą: gausite vieną atsitiktinai per egzaminą iš pateikto sąrašo; atsakinėti turint omenyje vertinimo kriterijus. Rekomenduojama ruoštis iš paskaitose pateiktos medžiagos ir nurodytos literatūros. • Visi testai uždari, vienas galimas atsakymas, kiekvieną testą sudarys po 15 klausimų. • Pranešimą rengia du žmonės; temos išplaukia iš probleminių klausimų; dalį literatūros nurodo dėstytojas, kita randama savarankiškai; pristatymas vyksta per seminarą, datą iš anksto paskiria dėstytojas; pranešimo turinio orientyrai - vertinimo kriterijai. • Techninis asistavimas – pasirinkęs šią užduotį (“misiją”) studentas/-ė atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi privalomos literatūros (testų ir seminarų) sklaida tarp kursą pasirinkusių studentų; 2) rūpinasi kurso “tekstbuko” komplektavimu/atnaujinimu pagal naujausią literatūros sąrašą; 3) padeda spręsti kitus iškilusius techninio pobūdžio klausimus.

9. Probleminių klausimų sąrašas-1 • Kas yra Europa? Kada ji gimė? Kokia/-omis prasme/-ėmis istorikai suvokia Europą? Nuo kada Europa jau nebe tik geografija? Kiek yra Europų? • Kas yra Vakarų civilizacija? Kokie jos išskirtiniai bruožai? Kiek yra Vakarų civilizacijos „parapijų“? Ar Monrealis (Montreal) ir Torontas – priklauso skirtingoms civilizacijoms/subcivilizacijoms? Kalbant perkeltine prasme, ką galėtų simbolizuoti šie miestai? • Ką ir kiek Europai reiškia krikščionybė? Ar Europos Sąjungos (ES) konstitucijoje ji turėjo būti deklaruota? • Kas yra Turkija? Ar ji gali tapti ES nare? Ar musulmonų bendruomenės kada nors buvo integrali Europos (Lietuvos visuomenės) dalis? • Kada Europoje [prasidėjo ir] baigėsi viduramžiai? Kodėl taip manote? Kokie dar galimi šio klausimai atsakymai? Kodėl jie nėra tokie įtikinantys? • Kokiais argumentais remiantis Jungtinė Karalystė laikoma “specialiuoju atveju” Europos istorijoje? Ar pritariate šiai nuomonei? Jei ne, tai kodėl? Ar britų euroskeptiškumas turi gilesnes istorines (ar geopolitines) šaknis? Jei taip, tai kokias? • Kas istoriškai yra Senoji Europa? O ką būtų galima pavadinti Naująja Europa? Kodėl (kokia prasme)? Kaip istoriškai kito Senosios/Naujosios Europų ribos? • Kokios galimos Vidurio Europos sampratos? Kaip Vidurio Europa siejasi su Naujosios Europos sąvoka? Ar prasminga išskirti Vidurio Rytų Europą? Kodėl? Kokios Lietuvos sąsajos su Vidurio Europa?

10. Probleminių klausimų sąrašas-2 • Ar prasminga išskirti Šiaurės Europos regioną? Kodėl? Koks Šiaurės Europos sąvokos santykis su Baltoskandija, Baltijos jūros regionu (BJR)? Kas sieja Lietuvą su Šiaurės Europa, Baltoskandija, BJR? • Paaiškinkite sąvokų Rytų Europa, Šiaurryčių Europa ir Pietryčių Europa santykį? Kas sieja šiuos regionus? O ar yra esminių skirtumų? Koks šių regionų santykis su istorine (civilizacine) ir šiuolaikine Europa? • Kaip civilizaciškai apibūdintina Lietuva? Koks jossantykis su Europa? Ar jis visada buvo toks? Kokius svarbiausius civilizacinius pokyčius būtų galima įžvelgti Lietuvos istorinėje raidoje? • Graikija ir ES – išimtis ar taisyklė (palygink su Bulgarija ar Rumunija)? Ar stačiatikiškos šalys turi ateitį ES? Ar stačiatikišką regioną inkorporavusi ES turi ateitį? • Ar Bizantija laikytina civilizacija? Kodėl? Ar Bizantija laikytina Europa? Kodėl? Kuo laikytinas stačiatikiškasis regionas/-ai po Bizantijos žlugimo? • Kas yra Rusija: Vakarų ar Europos civilizacijos dalis? Bizantinės civilizacijos tąsa? Rytų civilizacijų „klubo“ narė? Atskira savita civilizacija? Galimi ir kitokie atsakymai. Savo atsakymą pagrįskite. • Kas yra Ukraina ir kas lemia jos vakarinės dalies savitumą? Kokie veiksniai gali lemti Ukrainos likimą? Ar Ukraina gali tapti ES nare (palygink su Turkija)? • Kas yra krikščioniškojo Pietų Kaukazo (vadinamosios Užkaukazės) šalys civilizaciniu požiūriu? Ar jos turėtų tapti ES narėmis (palygink pasirinktinai su Makedonija, Ukraina, Turkija ar Moldova)?

11. Privalomaliteratūra – pirmas testas: • Brague, R. Ekcentriškoji Europos tapatybė. Vilnius: Aidai, 2001, p. 7-43. • Bumblauskas, A. „Aktualieji ir istoriniai Europos regionai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, ULB, Vidurio Rytų Europa“, in: Bumblauskas, A., Potašenko, G. (sud.) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 25-37 (dalis straipsnio). • Bumblauskas, A. „Lietuva ir Europos istoriniai regionai“, in: Šiaurės Atėnai, Nr. 634, 2002-12-28 (internete: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=62). • Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002, p. 27-51 (įvado dalis). • Delouche, F. ir kt. Europos istorija, parašyta 14 Europos istorikų. Vilnius: Alma littera, 2001, p. 127-131. • Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 29-42.

12. Privalomaliteratūra – antras testas: • Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, p. 126-127. • Gudavičius, E. „Lietuvos civilizacinės monados išugdymas“, in: Gudavičius, E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Pakartotinis leidimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, p. 469-471. • Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 17-59. • Kundera, M. “Atplėšti Vakarai, arba Vidurio Europos tragedija”, in: Literatūra ir menas, 1989.03.04-11. • Sotirovič, V. „Balkanai: civilizacijų ir politinės įtakos sferų kryžkelėje“in: Naujoji Romuva, Nr. 2 (535), p. 17–22. • Wandycz, P. S. Laisvės kaina: Vidurio Rytų Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties. Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 1-17. • Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 70-83, 228-245.

13. Rekomenduojama literatūra (lietuviška)-1: • Andrijauskas, A. LDK europėjimo tendencijos ir kultūrinio tapatumo paieškos tarp Rytų ir Vakarų // Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Vilnius, 2006, p. 18-48. • Bumblauskas, A. Dėl Lietuvos DK civilizacijos pobūdžio // Kultūros barai. 1994, № 10. • Bumblauskas, A. Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje? // Europa 1988: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio almanachas. Vilnius, 1989, p. 153-172. • Bumblauskas, A. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija. Vilnius, 2010, p. 67-75, 119. • Casanova, J. Religija, pasaulietinis Europos tapatumas ir integracija // Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. Vilnius, 2007, p. 205-228. • Chirot, D. Grįžtant į realybę // Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. Vilnius, 2007, p. 169-192. • Delanty, G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002 [dėmesio, vertimas itin nekokybiškas - skaityti labai kritiškai! Siūlyčiau skaityti anglišką originalą] • Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius, 2002 (Lietuvių tautos ankstyvieji amžiai: laimėjimai ir praradimai, Kultūrinio Lietuvos elito atsiradimo sąlygos, Lenkijos vaidmuo europeizuojantis Lietuvai), p. 60-68, 193-202, 211-226. • Gudavičius, E. Lietuvos kelias į pasaulio istoriją // Lietuvos istorijos studijos, № 2, 1994, p. 94-100. • Huntington, S. P. Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka. Vilnius, 2011. • Huntingtonas, S. Civilizacijų susidūrimas // Lietuvos aidas, 1994 rugsėjo 29 – spalio 1, № 191-193.

14. Rekomenduojama literatūra (lietuviška)-2: • Kuzmickas, B. Ar Lietuva šiaurės šalis? // Šiaurės Atėnai, Nr. 11(58), 1991.03.20. • Le Goff J. Už ilgus viduramžius // idem. Viduramžių vaizduotė. Vilnius, 2003, p. 30-37. • Nekrašas, E. Lietuva renkasi trečiąjį kelią – Baltiją // Veidas, 1998.07.16, p. 24-30. • Pakštas K. Baltoskandijos konfederacija // Pakštas K. Kultūra. Civilizacija. Geopolitika: straipsnių rinkinys. Vilnius, 2003, p. 350-377. • Manusadžianas, P. E. Gudavičiaus pasaulio raidos civilizacinė koncepcija // Tarp istorijos ir būtovės: Studijos prof. E. Gudavičiaus 70mečiui. Vilnius, 1999, p. 433-458. • Pockas, A. Istoriniai Europos regionai // Becher, U., Bumblauskas, A., Rüsenas, J. (parengė) Istoriografija ir atvira visuomenė. Vilnius, 1998, p. 167-181. • Sotirovič, V. Civilizacijų konfliktas Balkanuose? // Kultūros barai. 2001, № 11, p. 50–51. • Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569 / sud. A. Bumblauskas, G. Kirkienė, F. Šabuldo. Vilnius, 2010. • Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius, 2002, p. 210-227, 257-274. • Vareikis, E. Globalusis futbolas: emociniai ir politiniai civilizacijų santykiai dabartinėje globalizacijoje. Vilnius, 2008, p. 136-150.

15. Rekomenduojama literatūra (užsienio kalbomis) • Braudel, F. Grammaire de Civilisations. Paris, 2000 (VU bibliotekoje prieinami angliškas ir rusiškas vertimai, originlas – Nacionalinėje bibliotekoje). • Davies, N. Europe East and West. London: Jonathan Cape, 2006. • Halecki, O. The Limits and Divisions of European History. London, New York, 1950 (pavasarį turi pasirodyti vertimas į lietuvių kalbą!!!Prieinamas LMA Vrublevskių bibliotekoje, VU bibliotekoje prieinami lenkiškas ir vokiškas vertimai). • Szücs, J.“The three Historical Regions of Europe”, in:Acta Historica Academiae Scientiarum Hungaricae, vol. 29, nr. 2–4, 1983, pp. 131-184.

16. Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijaiPRIVALUMAI • Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) suvokimas. • Konceptualus dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. • Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. • Logiškai argumentuotas savo nuomonės pateikimas • Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. • Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz., civilizacija, kultūra, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas).

17. Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijaiTRŪKUMAI • Negebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. • Neįvertinami/neminimi esminiai aptariamo civilizacinio/subciviliacinio subjekto raidos (tapsmo) veiksniai/komponentai. • Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. • Grubios faktinės klaidos. • Bendras teksto stilistinis/gramatinis nesklandumas, formuluočių neaiškumas. • Teksto apimtis yra kitokia nei 0,5–2 psl.

18. Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijaiPRIVALUMAI • Aiškiai suformuluota pagrindinė problema pranešimo pavadinime (ir išplėtota išdėstant pagrindines idėjas ir teiginius). • Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz., Vidurio Europa, istorinis regionas, civilizacija, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas). • Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. • Apgalvota, tikslinga pranešimo struktūra/informacijos pateikimo kompozicija. • Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) atskleidimas (tai reikia daryti apgalvotai ir glaustai, apsiribojant svarbiausiais/aktualiausiais aspektais). • Nuoseklus, logiškas dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. • Logiškai argumentuotas savo nuomonės dėstymas probleminiu(-iais) klausimu(-ais). • Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. • Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis sklandumas. • Tikslingos vaizdinės priemonės (pageidautina PowerPoint skaidrės). • Pranešimas sukelia diskusinių klausimų. • Pranešėjai/-os sklandžiai atsako į auditorijos/dėstytojo užduotus klausimus.

19. Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijaiTRŪKUMAI • Pranešimo trukmė kitokia nei 7-20 min. (neskaitant atsakymų į klausimus). • Nesugebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. • Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. • Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis nesklandumas. • Vaizdų prezentacijoje nelydi tekstiniai komentarai/paaiškinimai. • Pateikiama, bet kokia informacija pasirinkta tema (“nuo Adomo ir Ievos”…). • Pateikta informacija bent kiek didesniu mastu dubliuojasi su atitinkamos paskaitos ar seminaro lektūros informacija. • Pranešėjai PowerPoint faile arba raštu nepateikia naudotos lit‑ros sąrašo (atitinkančio bibliografinių sąrašų sudarymo metodiką). • Pranešėjai PowerPoint pristatymo rinkmenoje (faile) arba raštu nepateikia pranešimo pagrindinių teiginių ir idėjų (2-4 skaidrės arba 0,5-1 standartinio psl. apimties tekstas). • Naudotoje literatūroje vyrauja*: • mokykliniai vadovėliai/mokymo priemonės, • abejotino patikimumo internetiniai šaltiniai (speros.lt; Wikipedia.org ir pan.), • itin populiarūs ir abejotinos dalykinės kokybės leidiniai • pagrindinė kurso (seminarų) lektūra. *dar žr. nerekomenduojamų knygų sąrašą

20. Nerekomenduojamų knygų sąrašas • Hart, M. H. Šimtas įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Kaunas: Jotema, 2003; • Huf, H.-Ch. Sfinksas: istorijos paslaptys nuo Marko Polo iki Rasputino. Vilnius: Presvika, 1998; • Letukienė, N., Gineika, J. Istorija. Politologija: kurso santrauka istorijos egzaminui. Vilnius: Alma littera, 2004 (t.p. kiti leidimai); • Morozovienė, R. Istorijos ir politologijos lentelės. Vilnius: Baltos lankos, 2009 (t.p. kiti leidimai); • Varnienė, J. (pareng.) Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis: istorijos mokymo medžiaga. Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 1998 (t.p. kiti leidimai); • ...sąrašas negalutinis...

21. Iš Vilniaus universitetoAkademinės etikos kodekso: 4. Studijų etikos normos: 4.1. Pripažindami tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis ir tikėdamiesi pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, Universiteto studentai privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo. Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma: 4.1.1.Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai: 4.1.1.1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz., atskira pastraipa, kursyvu); 4.1.1.2. kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio.

22. Iš Vilniaus universitetoStudijų nuostatų: VII. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas: 7.4. Studentas (klausytojas) šalinamas: 7.4.1. dėl nepažangumo; 7.4.2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan.)...