Tyrimas 2010-2011 Kaip mokykl ų direktoriai mato patyčių reiškinį Kauno mokyklose?

1. Kauno Socialinės veiklos asociacija “Šviesos kampelis“ Tyrimas 2010-2011 Kaip mokyklų direktoriai mato patyčių reiškinį Kauno mokyklose? Pristato Socialinės veiklos darbuotojos I. Pavinkšnienė ir J. Lipkevičienė 2012-02-08

2. Buvo apklausta Kauno mieste 37 mokyklų direktoriai Šiose mokyklose mokosi 23353 mokiniai

3. DIREKTORIUS-MOKYKLOS VEDLYS: Svarbiausias vaikų mokymo ir auklėjimo organizatorius, auklėtojas, vadovaujantis žmonių kolektyvui, kuriam patikėta visuomenės viltis ir ateitis – vaikai. Jis teikia kolektyvo darbui kryptį ir pobūdį, sudaro sąlygas kūrybiškam darbui, telkia bendruomenės narius į vieningą, darbštų kolektyvą, gerai suvokusį mokyklos darbo tikslus ir uždavinius. Jis neturi lipti ant scenos, jis turi tik parengti sceną vaikams. (S. Amonašvilis)

4. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ar Kauno mokyklų direktoriai yra įvertinę savo mokyklose patyčių reiškinio mastą ir žalą – mokiniui, bendruomeniniams ryšiams, pedagoginiam procesui, ar yra suinteresuoti identifikuoti ir šalinti patyčių problemas. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Tyrimas buvo atliekamas 2010- 2011 mokslo metais.

5. Tyrimo uždaviniai : • 1.Pateikti direktorių patirtį susiduriant su patyčių reiškiniu mokykloje. • 2.Išsiaiškinti kaip mokyklos direktoriai mato tyrimais patvirtintą patyčių reiškinio mastą mokyklose. • 3.Įvertinti, kaip direktoriai įvertina patyčių reiškinio žalą mokiniui, bendruomeniniams ryšiams, pedagoginiam procesui. • 4.Pateikti konkrečius pasiūlymus patyčioms mokyklose šalinti.

6. Patyčios yra išmoktas elgesys, stebint suaugusiuosius, bendraamžius. Tai psichologinis smurtas - pragaras žemėje, sukurtas pačių žmonių. Jis žlugdo fizinę ir psichologinę gerovę, ardo šeimas, kolektyvus, griauna gyvenimus ir neša didelius materialinius nuostolius - tiek asmeniui, tiek šeimai, tiek mokyklai, netgi valstybei. Tai silpnina žmones, trikdo psichinę sveikatą, kelia nepasitikėjimą savimi.

7. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS • Smurtas - tai galios panaudojimas prieš silpnesnį. Fizinis smurtas – kai tyčia žalojamas kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai.Emocinis smurtas-darnaus vystymosi laisvę apribojantys veiksniai,sukeliantys žalą fizinei, psichinei, emocinei sveikatai: • parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas; • menkinimas, nuvertinimas, šmeižimas, gąsdinimas grąsinimas; • vertimas neatskleisti smurtinių veiksmų pedagogams; • atskirimas nuo grupės; • viešas kito asmens išjuokimas; • priekabiavimas raštu ar žodžiu; • demonstratyvus vengimas spręsti smurto atvejus; • kito asmeninių daiktų gadinimas.

8. Patyčios paliečia ir tuos vaikus, kurie stebi situaciją, jose dalyvauja didžioji dalis vaikų.

9. STATISTIKA (1)

10. STATISTIKA (2) • Lietuvapagal mokyklose patirtų patyčių paplitimą 2005–2006 m. pirmaujatarp visų HBSC (Tarptautinė mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimų programa) tyrime dalyvavusių šalių. • Apklausus mokinius tyrimas parodė, kad net 58 % apklaustų mokinių mano, kad kai kurie mokiniai klasėje jaučiasi atstumti, • 69 % mano, kad mokykloje mokiniai dažnai vieni iš kitų šaiposi. („Švietimo problemos analizė“ 2009 gruodis Nr. 11(39) • 2010 m. VO „Gelbėkit vaikus“ Lietuva, atliktas 12 mokyklų tyrimas parodė, kad patyčias patiria 52,42 %, tyčiojasi 56,8 % vaikų. • 2010m. pristatytame savaitraščio "Veidas" tyrime 48,2 % respondentų iš didžiųjų miestų didžiausia bėda mokyklose įvardina smurtą, patyčias ir nesutramdomą moksleivių elgesį. • 72 % vaikų nenoriai eina į mokyklą, nemėgsta šios įstaigos dėl socialinės aplinkos.

11. STATISTIKA (3) Patyčios vyksta ne tik tarp vaikų ir paauglių, deja jos vyksta ir šeimose, visuomenėje ir tarp pačių pedagogų mokykloje. Atliktas tyrimas 2005 m. Kauno miesto mokyklose su tikslu išsiaiškinti ar tarp mokytojų nevyksta psichologinis smurtas. ( Psich.M. Astrauskaitė) Paaiškėjo, kad net 25,6 proc. mokytojų (kas ketvirtas pedagogas) patiria emocinį terorizmą iš savo kolegų.

12. SMURTO KARUSELĖ • Vaikai prieš vaikus • Vaikai prieš pedagogus • Pedagogai prieš vaikus • Tėvai prieš pedagogus • Pedagogai prieš tėvus • Tėvai prieš vaikus • Vaikai prieš tėvus

13. Svarbūs faktoriai aplinkai (1) • Tėvai perkelia už vaikus visas atsakomybes mokyklai. • 1/3 pradinukų ateina į mokyklas agresyvūs. • Mokyklose plinta patyčių epidemija.Psich. M. Astrauskaitė, A. Blendė, R. Povilaitis • Mokyklose vykstančios patyčios yra sumaniai slepiamos, stengiamasi, kad tai nepapultų į viešumon, neieškoma giluminių sprendimo būdų. • Nėra ilgalaikių prevencinių strategijų, įtraukiant visą bendruomenę (tėvus, pedagogus ir moksleivius). • Mokome 19a. principais, siekiant išgauti paklusnumą. • Aukščiausi kriterijai: mokslas ir pažanga. • Smurtinis bendravimas (mobingas) tarp mokytojų.Psich. M. Astrauskaitė • Tėvai nuo mokyklos laikosi atokiau. • Lietuvoje gyvena vieni iš nelaimingiausių jaunuolių pasaulyje.PSO • Klasės kolektyvo formavimas paliktas savieigai. • Mokiniai priversti susitaikyti su asmenį žudančia realybe. • Motyvuojama “meduolio ir rimbo” principais.

14. Svarbūs faktoriai aplinkai(2) • Mokykloje visko apstu, išskyrus emocinio raštingumo disciplinų, meilės artimui, altruizmo, atjautos, bendrystės, sanglaudos, solidarumo, subsidarumo. • Tempas nuolat didinant greitį, konkurentabilumas. • Dažnas pirmūnas būna emociškai, dvasiškai, psichologiškai sugniuždytas, pačioje jaunystėje jau nepajėgia džiaugtis gyvenimu. • Nepakeliami mokytojų krūviai, apleidžiami švietimo tikslai, iš inercijos besireiškianti autoritarinė pedagogika. • Humanistinę pedagogiką propaguojantys pedagogai dažnai jaučiasi tarsi įkaitai. • Kasdieninėje praktikoje įsivyravusi mokinių “techninė priežiūra”. Bet vaikai tai ne mašinos. • Mokyklos gyvenimas išklydęs iš meilės ir harmonijos kelio. • Š. Amonašvilis

15. Svarbūs faktoriai aplinkai(3) • Disfunkcinėse bendruomenėse galioja • 4 taisyklės: • šaltumo, • tylėjimo, • neigimo, • izoliacijos.

16. Mokyklose pasigendame: • Aktyvių, sąmoningų tėvų iniciatyvų; • Kompetentingų, turinčių psichologinių žinių ugdytojų, vaikų saugumui mokyklose užtikrinti; • Laisvo pasirinkimo edukacinėm įvairovėm, įskaitant tėvų ir pedagogų laisvę kurti savas sistemas; • Praktinio gyvenimo įgūdžių ugdymo, kuris praverstų jaunuolių ateičiai; • Inovatyvių mokymo/si metodų, siekiant išugdyti laisvą, atsakingą, kūrybišką, pilietišką, kritišką, autonomišką asmenybę; • Mažiau stresų sukeliančios sistemos mokinių gebėjimų skatinimui, tikrinimui ir įvertinimui; • Realaus švietimo ir ekonominiogyvenimo apjungimo;

17. Patyčių pasekmės: • blogesnis moksleivių savo sveikatos vertinimas, • mažesnis pasitenkinimas gyvenimu, • dažni galvos, skrandžio, nugaros skausmais, • liūdesys, irzlumas, nervinė įtampa, nemiga, galvos svaigimas, silpnumas, • išlieka negatyvių pėdsakų asmenybės raidoje, • pažeidžiama fizinė ir psichinė sveikata, • dėl patyčių išgyventas lėtinis stresas gali nulemti imuninės sistemos susilpnėjimą ir padidėjusį jautrumą įvairioms infekcinėms ligoms, • gali kilti įvairių somatinių negalavimų, • vaikystėje ir paauglystėje patiriamas emocinis smurtas didina savižudybės riziką. • pagal A.Zaborskios, I.Vareikienės tyrimo „Patyčios mokykloje ir jų sąsajos su moksleivių sveikata bei gyvensena“ išvadas 2008m.

18. TYRIMO ANKETOS KLAUSIMAI • Kiek metų vadovaujate mokyklai? • Kiek jūsų vadovaujamoje mokykloje mokosi vaikų? • Ar jūsų vadovaujamoje mokykloje yra pastebėtos patyčios tarp moksleivių? • Ar sulaukiate iš tėvų pastebėjimų, kreipimųsi, dėl vaikų saugumo mokykloje? • Ar patyčių reiškinys, Jūsų vadovaujamoje mokykloje trukdo bendram pedagoginiam procesui? • Ar patyčių reiškiniui šalinti, prevencinėms programoms įgyvendinti, Jums būtų naudinga socialinė psichologinė pagalba iš nevyriausybinių organizacijų ?

19. 1. Kiek metų vadovaujate mokyklai?

20. 2. Kiek jūsų vadovaujamoje mokykloje mokosi vaikų? 37 mokyklose bendrai mokosi 23353 mokiniai Mažiausiai mokykloje 90 moksleivių, daugiausiai mokykloje 1100 moksleivių. 23353 : 2 = 11676 23353: 3=7784 23353: 4=5838

21. 3. Ar jūsų vadovaujamoje mokykloje yra pastebėtos patyčios tarp moksleivių? Ats. “TAIP”„kaip ir kiekvienoje mokykloje patyčių reiškinys neaplenkia ir mūsų mokyklos“, „taip, bet svarbu jų mąstas ir dažnis.“ Ats.”NE”„dalyvaujame prevencinėje programoje prieš patyčias“, „buvo vykdoma Olweis programa ir patyčių nepastebėta“, „patyčių kurios keltų rūpesčius šiuo metu nėra”. Ats. “RETAI” „smulkios patyčios“, „nežymios“, „iš dalies“, „neryškios“, „buvo pastebėtos ir buvo viskam imtasi priemonių“, „pavieniai atvejai, kurie buvo tučtuojau išspręsti“, „kartais žodiniai pasišaipymai“, „žodine forma, pakankamai subtilia“, „patyčios yra labai plati sąvoka, žodinės formos patyčios sudaro bendrą visumą, bet mūsų mokykloje patyčios nėra problema, bet jų yra“.

22. 4. Ar sulaukiate iš tėvų pastebėjimų, kreipimųsi, dėl vaikų saugumo mokykloje? Ats. Taip „taip, tėvai kreipiasi. Aiškinamės, kviečiame abiejų pusių tėvus“. Ats. Ne „tėvai džiaugiasi vaikų saugumu, kadangi mokyklos teritorija uždara“, „tėvai pastebi saugią mokyklos aplinką“, „vaikai mokykloje jaučiasi saugūs, nes įrengtos stebėjimo kameros, dirba kvalifikuoti specialistai, geri tarpusavio santykiai“, „yra vystomas bendradarbiavimas su šeima“. Ats. Retai „Tėvai į mokyklą kreipiasi gana retai, tai būna tik labai išskirtinais atvejais ir dažniausiai dėl vaiko sunkios adaptacijos naujoje aplinkoje, ar išorėje patiriamų patyčių. Kreipiasi dėl patarimų, kaip padėti vaikui socializuotis“, „per 6m. buvo 3 atvejai“, „buvo vienas atvejis praitais metais“, „Taip, kartais, tada imamės priemonių“, „Atskirais atvejais kreipiasi į specialistus“, „Manau, kad patyčioms būtų užkirstas kelias, labai reikšmingas mokytojo vaidmuo. O pagalbos ieškojimas iš šalies yra tik kraštutinė priemonė“, „Sprendžiame su tėvais atskirus atvejus, pastabų dėl vaikų nesaugumo mokykloje nėra“

23. Kur pradingsta taip plačiai pateikiamas net 70% moksleivių paliečiantis patyčių reiškinys? • Ar visada vaikai pasipasakoja apie patiriamas patyčias? • Ar gauna savalaikę informaciją apie vykstančias patyčias mokykloje tėvai iš pedagogų? • Ar tėvai atvirai kelia patyčių problemas ? • Kodėl moksleiviai į ugdytojus nustoja kreiptis pagalbos? • Ar moksleiviai sulaukia iš ugdytojų supratimo, paramos, efektyvių sprendimų?

24. 5. Ar patyčių reiškinys, Jūsų vadovaujamoje mokykloje trukdo bendram pedagoginiam procesui? (1) Ats. “Taip”Patyčių įvykiai išderina mokymosi procesą. Ten kur jie vyksta reikia papildomo laiko išsiaiškinimui, darbui su mokiniais ir jų tėvais po jo“, „Patyčių reiškinys asmenybės vystymąsi trikdantis ir asmenį traumuojantis reiškinys - yra vienas iš pagrindinių ugdomąjį procesą stabdančių asmens socializaciją griaunančių reiškinių“, „Patyčios daro neigiamą įtaką mokyklos mikroklimatui, todėl šią problemą reikia ne neigti (maskuoti), o susitelkus spręsti“, „kai jos būna aiškios formos žinoma, kad trukdo“, „patyčių prevencija yra viena iš pedagoginio proceso veiklų.“

25. 5. Ar patyčių reiškinys, Jūsų vadovaujamoje mokykloje trukdo bendram pedagoginiam procesui? (2) Ats. “Ne” (81 proc.)„Tuo klausimu daug dirbame: klasės valandėlės, pagalbos komisija, socialinio- emocinio mokymo programos, direkcinė tarybos veikla“, „smulkūs reiškiniai netrukdo“, „Bendra prasme ne“, „Paprastai visus atvejus nagrinėjame, stengiamės spręsti kuo skubiau“, „Netrukdo, nes problemas sprendžiame neatidėliotinai“, „Ne, nes tai labai retas reiškinys“, „Bendram pedagoginiam procesui netrukdo, nes tai priklauso nuo mokytojo gebėjimo spręsti iškilusias mokinių bendravimo problemas“, „ne, nes nėra labai paplitęs reiškinys“, „Ne, nes jų nėra“. „Nėra jis toks ryškus, kad trukdytų bendram pedagoginiam procesui“. Ats. „Iš dalies“(5,4 proc.)„Nėra jis toks ryškus, kad trukdytų bendram pedagoginiam procesui“.

26. 6. Ar patyčių reiškiniui šalinti, prevencinėms programoms įgyvendinti,  Jums būtų naudinga socialinė psichologinė pagalba iš nevyriausybinių organizacijų?

27. IŠVADOS (1) • 81 proc. respondentų mano patyčių problemas išsprendę trumpalaikėmis iniciatyvomis, nepaliečiant sisteminių dalykų. • Didžiosios dalies direktorių dėmesys nukreiptas ne į moksleivių psichinės sveikatos stiprinimą, o į greitą patyčių problemų užgesinimą. • Didžioji dalis respondentų nėra pajėgūs pažvelgti į moksleivių jauseną, psichinę sveikatą, socializacijos procesus. To pasekoje nekuria ilgalaikių patyčių sprendimo strategijų, įtraukiant visą bendruomenę, pasitelkiant išorės pagalbą. • Pagrindiniu saugumo garantu įvardijama uždara su stebijimo kameromis teritorija.

28. IŠVADOS (2) • 70,5% mokyklų vadovų neatpažįsta išvešėjusio ir įvairių tyrimų patvirtinto patyčių reiškinio mokyklose. • Patyčių problema vis dar dangstoma ir slepiama, naiviai tikintis, kad stipriai užsimerkus - ji išnyks. •  Šie vadovai nesuteikia kolektyvui atitinkamos darbui krypties, pasitenkina vienkartiniais projektais, dirba slopindami bendruomenės raiškas, kūrybiškumą, vieningumą, pilietiškumą, inovatyvumą.

29. IŠVADOS (3) Tik 13 % respondentų įvertina, kad patyčių reiškinys daro didžiulę žalą mokiniui, bendruomeniniams ryšiams, pedagoginiam procesui, visuomenės gyvenimui. 87 % nepaiso, kad patyčių bendram lauke yra sutrikdomi kiekvieno žmogaus jausmai, mintys, pasitikėjimas savimi, išmokstama neteisingų socialinių laikysenų. Nesprendžiant bendruomenėje patyčių iš esmės, atsiranda  trukdžiai pasiekti aukštesnių pedagoginių rodiklių, harmoningo kasdienio gyvenimo. Iš inercijos mokyklose vis dar gyvuojanti autoritarinė pedagogika atmeta galimybes vykdyti visais lygiais nuoseklią patyčių prevenciją, stabdo mokykloje bendruomeninį procesą.

30. IŠVADOS (4) • Siūlome, suaktyvinus visą mokyklos bendruomenę, patyčių prevenciją paversti ilgalaike, nenutrūkstama strategija, kuri skatintų reguliuoti asmens, klasės kolektyvo elgesį įvairiais kasdienio gyvenimo atvejais. • Būtina branginti, neužgesinti tėvų, mokytojų altruistines iniciatyvas. • Sprendžiant patyčių problemas iš esmės, dėmesys turėtų būti nukreiptas ne tik į skriaudą patiriančius vaikus ar skriaudėjus, bet į visą klasės, mokyklos bendruomenės kultūrą.

31. PASIŪLYMAI

32. TĖVAI, ASOCIACIJOS MOKYKLA ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMO LAUKAI

33. VEIKIMO KRYPTYS • Apsijungimas; • Bendros auklėjimo strategijos; • Auklėjimas atliepiant įvaikų amžiaus tarpsnio poreikius; • Socialinės kompetencijos ugdymas kuriant pagarba ir partneryste grįstus santykius; • Atsakomybės už vaikų auklėjimą prisėmimas; • Bendros kultūrinės veiklos kūrimas; • Tempo lėtinimas; • Gebėjimo kelti ir užduoti klausimus ugdymas; • Bendro socialinės gerovės paveikslo kūrimas;

34. Pasiūlymai kaip išginti iš mokyklos patyčias • Vykdyti prevencines programas 3 lygiais: individualiu, klasės bei bendruomenės lygiu. • Organizuoti idėjų bankus ir diskusijas. • Steigti tėvų paramos tėvams centrus, kurie išaugtų į tėvų paramą mokyklos bendruomenei. • Diegti “Tėvavimo” paslaugas klasėse. • Kurti mokinių patikėtinių centrus. • Atlikti veiklos atžvalgas.

35. Apibendrinanti išvada Kai kuo daugiau mokyklų direktorių viešai savo žodžiais, veiksmais ir konkrečiais darbais liudys pilietinę drąsą, atjautą, altruizmą, aukojimąsi kitų labui, situacija mokyklose esmingai keisis: sąveika tarp mokinių, mokytojų ir tėvų įgys visiškai kitą kryptį ir turinį.

36. Dėkojame už dėmesį www.sviesoskampelis.lt Mums rūpi kaip Jūs jaučiatės!