ES s ocialinė politik a ir jos aspektai sveikatos apsaugos srityje

1. ES socialinė politika ir jos aspektai sveikatos apsaugos srityje Ieva Ivaškevičiūtė ir Tautvydas Šukys, TVmns9-01

2. Nagrinėjami teisės aktai • Regionų komiteto nuomonė „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (toliau – nuomonė) • Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties bendros ataskaitos pasiūlymas (toliau – komunikatas).

3. Keliami tikslai: • Lyginamuoju aspektu apžvelgti socialinės apsaugos bei užimtumo klausimų reglamentavimą Europos Sąjungos t.y. viršnacionaliniu lygiu ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės narės, nacionaliniu lygiu. • Įvertinti analizuojamų teisės aktų keliamų prioritetų atitiktį socialinio modelio principams.

4. Probleminiai aspektai • Skirtumai tarp valstybių narių, lemiantys neefektyvią socialinių grupių integraciją bei apsunkinantys socialinio modelio įgyvendinimą. • Pagrindinės tai lemiančios priežastys: demografinis senėjimas ir paspartėjusi globalizacija.

5. Bendri prioritetai Pirmuose europiniuose valstybių narių sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros planuose nustatomi tokie prioritetai: • būtinybė užtikrinti vienodas galimybes • visiems, sumažinti nelygybę sveikatos srityje, • užtikrinti saugią ir aukštos kokybės priežiūrą bei pasirūpinti sveikatai ir savarankiškam gyvenimui skirtų naujų technologijų įdiegimu.

6. Peobleminės socialinės grupės • imigrantai, • tautinės mažumos, • neįgalieji ir • benamiai.

7. Integruotas atviro koordinavimo metodas “Leidžia ES geriau remti valstybių narių pastangas siekti didesnės socialinės sanglaudos Europoje. Todėl ES socialinių vertybių puoselėjimas tampa labiau pastebimas Europos piliečiams. Atviro koordinavimo metodas padeda sustiprinti tarpusavio mokymąsi ir išplėsti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą nacionaliniu ir Europos lygmeniu.<...> metodas leido pagerinti supratimą apie daugialypę atskirties ir skurdo prigimtį, nustatyti bendrą požiūrį socialinės apsaugos reformų atžvilgiu, paremtą prieinamumo, tinkamumo, kokybiškumo, modernizavimo ir tvarumo principais.“

8. Situacijos vertinimas Nors šis metodas pripažįstamas viršnacionaliniu lygiu ir pradėtas taikyti jau nuo 2006 metų, tačiau kaip pažymima, nuomonėje, jis nėra iki galo efektyviai įgyvendinamas valstybėms narėms dalinantis naudinga patirtimi

9. Socialiniam modeliui būdingi bruožai: • Visapusis požiūris į socialinius klausimus (imtas taikyti ne tik naujoms darbuotojų grupėms, bet ir asmenims, nesusijusiems su darbo rinka). • Praplėstos minimalios teisės, atsižvelgiant į darbo sąlygas. • Tvari ir visapusė socialinės apsaugos sistema. • Tvarus ir tinkamas socialinis dialogas. • Demokratiškumas ir aktyvus dalyvavimas darbe. • Pilietinės visuomenės dalyvavimas. • Integruota visuomenė. • Teisingas uždarbis ir aukšti gyvenimo standartai. • Pirmumas užimtumo politikai. • Bendrosios paskirties paslaugų teikimas.

10. Pilietiškumas „Naujausi įvykiai suteikia vilties: iš esmės visose valstybėse narėse buvo vykdomos ar tebevykdomos reformos siekiant didesnio fiskalinio ir socialinio sistemų tvarumo bei siekiant, kad jos labiau atitiktų kintančius žmonių poreikius. Yra ryški tendencija taikyti aktyvią integraciją pripažįstant, kad reikia remti žmonių teisę aktyviai dalyvauti visuomenėje.“, „Pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai vis labiau dalyvauja rengiant nacionalines strategijas ir modernizuojant socialinę apsaugą.“

11. Diskriminacijos šalinimas „Kaip rodo atviro koordinavimo metodo tikslai, sprendžiant šiuos klausimus svarbiausia – siekti vyrų ir moterų lygybės“. Bei pastebimi du aspektai – lygios galimybės atsižvelgiant ir į išsilavinimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir suaugusiųjų mokymą, ir tėvų skatinimas dalyvauti darbo rinkoje.

12. Aktyvi integracija „Kokybiškos darbo vietos – tai patikimas būdas įveikti skurdą ir socialinę atskirtį pagerinant ateities perspektyvas dėl darbo, stiprinant žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Dėl nekenksmingų ir gerų darbo sąlygų didėja dirbančių asmenų skaičius ir šie asmenys dirba ilgiau.“

13. Svarbiausi Nuomonės aspektai • Per daug dėmesio ekonomikos klestėjimui skirianti politika gali lemti sveikatos priežiūros skirtumus. Nors dėl ekonominių sunkumų ekonominė gerovė gali sumažėti, tačiau tai ne kliūtis teikti didesnę pirmenybę ekonominių, socialinių ir sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui. • Nors ir pripažįstama, kad nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami Bendrijos sveikatos ir saugos darbe teisės aktai teikia galimybių mažinti nacionalinius sveikatos skirtumus saugant darbuotojų sveikatą, tačiau manoma, kad regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat gali dalyvauti kuriant geriausios praktikos užimtumo srityje modelį (skatinamas bendradarbiavimas)

14. Svarbiausi nuomonės aspektai • Kaip priemonė, siekiant mažinti sveikatos apsaugos kokybės skirtumus tarp valstybių narių, rekomenduojama sudaryti galimybes panaudoti struktūrinius fondus su sveikatos priežiūros skirtumais susijusioms problemoms spręsti • Orientuojamasi ne i padarinių likvidavimą, o į priežasčių šalinimą (skatinamas sveikas gyvenimo būdas ir mityba jau ikimokykliniame amžiuje, o tai padės išvengti daugybės sveikatos problemų ateityje ir mažins išlaidas sveikatos apsaugai).

15. Situacija Lietuvoje Sveikas ir saugias darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Konstitucijos 48 str. Šį pagrindinį šalies įstatymą tikslina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas[1], numatantis būdus ir priemones, kaip užtikrinti vieną svarbiausių darbo teisės institutų – darbo apsaugą. [1] Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 70-3170

16. Situacija Lietuvoje Ypač nemažai teisinių kolizijų kyla vartojant teisinius apibrėžimus ir sąvokas (pvz., nelaimingas atsitikimas, profesinė liga). Šios sąvokos turėtų būti patikslintos pagal ES įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Analizuojamoje nuomonėje pateikiama tokia sveikatos sąvoka: „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas“. Tuo tarpu minėtame LR teisės akte ši sąvoka apskritai neįtvirtinama.

17. Išvados • Lygios galimybės ir kova su diskriminacija, geresnis koordinavimas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir prevencija yra prioritetai, leidžiantys pasiekti aukštesnį sveikatos lygį ir lėtesnį išlaidų didėjimą. • Globaliu mastu turi būti analizuojami tokie klausimai, kaip racionalus išteklių panaudojimas, ilgalaikės priežiūros plėtra bei finansavimo stoka • Koordinavimas turi vykti ne tik vietiniu, bet ir nacionaliniu ir viršnacionaliniu lygmenimis • Socialinis modelis yra vizija, kurios siekiama, analizuojant įvairių tyrimų rezultatus ir skatinant visapusišką bendradarbiavimą

18. Litaratūra • Žalimas D. “Tarptautinės organizacijos”, Vilniaus universiteto teisės fakultetas. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.   Vilnius : Justitia, 2001. • Dromantienė L. Socialinės Europos kūrimas. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2008. • Vitkus G. „Europos Sąjunga : steigimo dokumentai ir Sutartis dėl Konstitucijos Europai.   Vilnius : Eugrimas, 2005. •  Sutartis dėl Konstitucijos Europai : Briuselis, 2004 m. spalio 29 d.   Vilnius, 2005. •  Europos socialinė Chartija : vadovas / Council of Europe.   Vilnius : Lietuvos žmogaus teisių centras Europos Tarybos : Europos Tarybos informacijos biuras, 2002. • Tartilas J.Darbuotojų socialinės saugos ir sveikatos įstatymo teisinės problemos// Socialinis darbas Mokslo darbai Nr. 3(1) Vilnius, 2004. • Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas V. Žin., 2003, Nr. 70-3170. • France, Italy and the United Kingdom v. Commission 188-190/80. • Regionų komiteto nuomonė „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ //  OL C 232, 2010 8 27. • Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties bendros ataskaitos pasiūlymas KOM/2007/0013.

19. Ačiū už dėmesį!