Rizikos vei ksnių ir jų kontrolės skirtumai tarp vyrų ir moterų

1. Rizikos veiksnių ir jų kontrolės skirtumai tarp vyrų ir moterų Dr. Kristina Buivydaitė

2. Problema • ŠKL pagrindinė priežastis ATEROSKLEROZĖ • ŠKL: koronarinė mirtis, ŪMI, insultas, PAL t.y. ūminės būklės, dėl kurių dažnai pacientai nespėja gauti atitinkamą medicininę pagalbą • Šios būklės susijusios su modifikuojamais ir nemodifikuojamais rizikos veiksniais • Modifikuojamų rizikos veiksnių korekcija leidžia sumažinti sergamumo ir mirtingumo skaičių tiek DR besimptominiams tiek su nustatyta ŠKL ligoniams European J of CVD and Rehabilitation 2003;10(1):S1-S78

3. Prioritetai klinikinėje praktikoje • Ligoniai su nustatyta IŠL, PAL, Išeminiu Insultu(II), Aoaneurizma • Besimptominiai asmenys: • su DR (>5%/m pagal SCORE)numirtinuoŠKL per 10m.laikotarpį • Ženkliai išreikštas atskiras RV: Bchol ≥ 8 mmol/l, MTLp≥ 6 mmol/l, AKS ≥ 180/110 mmHg • CD II tipoir I tiposumikroalbuminurija • Paveldėjimas/genetinė predispozicija • Ligoniai su ankstyva ŠKL anamneze • Besimptominiai asmenys bet su DR • Kiti asmenys European J of CVD and Rehabilitation 2003;10(1):S1-S78

4. RV skirstomi • Priežastiniai RV – moksliniais tyrimais pagrįstas veiksnio tiesioginis priežastinis ryšys su liga (pvz. rūkymas, AH, CD, dislipidemija) • Sąlyginiai RV – moksliniais tyrimais nustatyta didinanti rizika susirgti tam tikra liga, bet priežastinis ryšys neįrodytas (pvz: hiperTG, padidinta fibrinogeno, homocisteino koncentracija kraujyje ir t.t.) • Predisponuojantys RV – moksliniais tyrimais nustatytas ligos ryšys su veiksniu kitų RV sąveikoje (nutukimas, fizinis pasyvumas, vyriška lytis, kai kurie elgsenos, socioekonominiai ir etniniai veiksniai) • Aterosklerozinės plokštelės nustatymas bet kuriame kraujagyslių baseine

5. RV skirstomi • Modifikuojami – taikant atitinkamas priemones (medikamentines/nemedikamentines) galima sumažinti šio veiksnio įtaką sveikatai bei sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo t.t. ligos • Susiję su gyvensena • Biocheminiai ir fiziologiniai RV • Nemodifikuojami – nėra priemonių arba jų taikymas nekeičia rizikos veiksnio įtakos sveikatai

6. Modifikuojami gyvensenos RV • Neteisinga mityba • Rūkymas • Fizinis pasyvumas • Nesaikingas alkoholio vartojimas Nesaikingas alkoholio vartojimas ???

7. Modifikuojami biocheminiai ir fiziologiniai RV • Padidėjusi Bchol, MTL, TG, maža DTL koncentracija kraujyje • Padidintas AKS • Sutrikusi angliavandenių apykaita/ CD • Antsvoris/nutukimas • Kaujo krešėjimo faktoriai • Lėtinio uždegimo žymesnys

8. Nemodifikuojami asmeniniai veiksniai • Amžius • Lytis • Paveldėjimas/genetika • Persirgtos ar esamos ŠKL (MI, II, PAL, SKA, NKA, Ao aterosklerozė) buvusi AKJO, PKI

9. LNIL RV paplitimas išsivysčiusiose šalyse pagal PSO duomenimis 1 DALY = Loss of 1 year of equivalent full health. World Health Organization, 2002

10. LNIL RV papilitimas besivystančiose šalyse pagal PSO 1 DALY = Loss of 1 year of equivalent full health. World Health Organization, 2002

11. RV korekcija klinikinėje praktikoje • Populiacinė strategija (profilaktika): • Didelės rizikos strategija • VD ir DR besimptominių asmenų išaiškinimas (nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių taikymas) • Sergančių asmenų gydymas • RV nemedikamentinė ir medikamentinė kontrolė • Ligą modifikuojantys vaistai • Fizinės reabilitacijos priemonės European J of CVD and Rehabilitation 2003;10(1):S1-S78

12. ŠKL RV paplitimas tarp Kauno gyventojų 2001/02 m. MONICA duomenimis

13. Ligonių išvykstančių iš kardiologijos klinikos informuotumo duomenys apie ŠKL RV

14. Dislipidemija Arterinė hipertenzija Rūkymas Daugiaveiksninė ŠKL rizika x3.5 x1.5 x2.3 x5.9 x2.7 x3.9 x1.7 Hipertenzija kai sistolinis AKS = 150 mm Hg; Dislipidemija kai bendra cholesterolis =260 mg/ dL; Rūkymas kai reguliariai rūko bent 1 cig./d. Kannel WB, 1977.

15. Hipercholesterolemija tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų su ir be IŠL 2001-2002 m.

16. Cholesterolio frakcijų pasiskirstymas tarp vidutinio amžiaus Kauno vyrų ir moterų

17. Kauno m. 35-64 m. gyventojų hipercholesterolemijos lygių skirstinys, informuotumas apie padidėjusį cholesterolį, jo korekcija amžiaus grupėse 2001-2002 m.

18. Vidutinė bendrojo cholesterolio koncentracija pagal MONICA

19. Vidutinės bendrojo cholesterolio koncentracijos skirtumai tarp vyrų ir moterų amžiaus grupių mmol/l amžiaus grupės Buivydaitė K. Kauno m. vidutinio amžiaus gyventojų IŠL RV pokyčiai per 20 m. Kaunas, 2004 p. 59

20. Hipercholesterolemijos kontrolė 2001-2002 m. 35-64 m. vyrai 35-64 m. moterys Tikrinosi cholesterolį 26,8 proc.žinojo apie padidėjusią bendrojo cholesterolio konc. kraujyje 4,4 proc. naudojo priemones cholesterolio konc. mažinimui 29,8 proc. žinojo apie padidėjusią bendrojo cholesterolio konc. kraujyje 6,5 proc. naudojo priemones cholesterolio konc. mažinimui ■- netikrino bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujyje per paskutinius 12 mėn. Buivydaitė K. Kauno m. vidutinio amžiaus gyventojų IŠL RV pokyčiai per 20 m. Kaunas, 2004 p. 5

21. DISLIPIDEMIJOS KONTROLĖ • Besimptominiams: tikslinisBchol < 5,0 mmol/l, MTL < 3,0 mmol/l • Su ŠKL ar DR (≥5 proc):Bchol≥ 5.0 mmol/l, MTL ≥ 3,0 mmol/l • Atliktilipidogramą rekomenduoti dietą pradėti medikamentinį gydymą statinais • tikslinisBchol <4,5 mmol/l, MTL< 2,5 mmol/l

22. Klinikinių tyrimų išvados:Statinai • StatinaiMTL-C 25%-35% • Statinų nauda įvairiapusė ir priklauso nuo MTL-C lygio; • MTL-C būtinas norint IŠL sergamumą/mirtingumą • Pirminė profilaktika statinais mirtingumą nuo ŠKL ir antrinė nuo visų priežasčių • Tyrimai patvirtino gydymo naudą statinais • moterims • vyresnio amžiaus pacientams • diabetikams

23. Vidutinio amžiaus Kauno gyventojų AH pasiskirstymas amžiaus grupėse 2001-2002 m.

24. AH kontrolės efektyvumas 2001-2002 m. 35-64 m. vyrai 35-64 m. moterys Iš jų vartojo AKS mažinančius vaistus – 63,8 proc. Gydėsi efektyviai – 19,7 proc. Iš jų vartojo AKS mažinančius vaistus – 79,1 proc. Gydėsi efektyviai – 17,8 proc.

25. Efektyvi medikamentinė AH kontrolė • Tikslinis • sistolinisAKS < 140mmHg ir diastolinis < 90 mmHg • Sergantiems IŠL CD • sistolinis AKS < 130 mmHg, diastolinis AKS < 85 mmHg

26. Rūkymo ypročių pasiskirstymas tarp vidutinio amžiaus vyrų ir moterų

27. Rūkymo poveikis lipidų koncentracijai (pokytis procentais, palyginti su nerūkančiaisiais, kai p<0,01)

28. Rūkymo nutraukimo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai Gotto A., Pownall H., 1999

29. Rūkymo nutraukimas • Įvertinti rūkymą vizito metu ir anamnezėje (niekada nerūkė, rūkė anksčiau ar teberūko) įskaitant cigarus, pypkę, tabako kramtymą • Rūkymo trukmė (metais) • Cigarečių kiekis per dieną • Nustatyti paciento pasiruošimą ir sutikimą mesti rūkyti. Jei taip: • Rūkymo metimo datos ir pagalbinių priemonių nustatymas, jų taikymo kontrolė

30. ŠKL RV pokyčiai senstant

31. Fizinio aktyvumo didinimas sumažina kitų gyvensenos rizikos veiksnių įtakaŠKL Mažėja raumenų ląstelių augimas ir kraujagyslių sienelės įtempimas – Normalėja arterinis kraujospūdis Plečiasi kraujagyslių spindis ir gerėja kraujotaka Mažėja kraujagyslių sienelės uždegimą skatinančių medžiagų susidarymas

32. Fizinio aktyvumo didinimas sumažina kitų gyvensenos rizikos veiksnių įtakaŠKL MTL cholesterolis • Fizinis aktyvumas • Padeda “sudeginti” • gaunamų su maistu • riebalų perteklių • Minimalus efektas • mažinant kraujo • MTL cholesterolio ir • trigliceridųkoncentraciją • Reguliuoja imuninės • sistemos pusiausvyrą • Mažina simpatinės • nervų sistemos • aktyvumą DTL cholesterolis Fizinis aktyvumas ypač didina DTL cholesterolio koncentraciją, kuris apsaugoja nuo aterosklerozės vystymosi

33. Deguonies sunaudojimo pasiskirstymas organuose fizinės apkrovos metu Širdis 4% Oda 11% Kiti 2% Smegenys 4% Inkstai 3% Raumenys 72% Virškinimo sistema 3% adaptuota pagal Wasserman K., 1998

34. ŠKL ligonių rizikos stratifikavimas

35. Koks fizinis aktyvumas pakankamas sveikai širdžiai palaikyti? • Ėjimas vidutiniu žingsniu • 30 min. kasdien: 2x po15 • min.arba3x po 10 min. • 40 min. 5 x/sav • 1 val. ar daugiau 3 • kartus per sav.

36. Fizinio aktyvumo didinimas sumažina kitų gyvensenos rizikos veiksnių įtakaŠKL 30 - 40 min. per dieną ėjimas vidutiniu greičiu – fizinis krūvis Atitinka 50 – 70 proc. pasiekto VO2. (Gali būti plaukimas, dviratis, gimnastikos pratimai, žygis į gamtą, slidinėjimas, buitinis aktyvumas). Krūvis gali būti suskaidytas į dvi ar tris dalis po 15 ar 10 minučių.

37. Pavojinga mankštintis, jei • Fizinių pratimų metu • atsirandatipinisar netipinis krūtinės anginos skausmas • širdis “šokinėja” ar • “verčiasi” • Svaigsta galva ar buvo • netekęs sąmonės • Po lengvų krūvių • atsiranda dusulys

38. Įvertinant fizinį aktyvumą atkreipti dėmėsį į: • Profesinį, buitinį ir laisvalaikio aktyvumą val./sav. • Fizinio pajėgumo įvertinimas (krūvio mėginys ir/ar 6 min. ėjimo mėginys). • Individualias treniravimosi programas • Paciento apmokymas kineziterapijos salėje • Programos kontrolė ir korekcija

39. Adaptacinio laikotarpio saugos priemonės • Nepamiršti reguliariai gerti vartojamus vaistus (nitratus, beta adrenoblokatorius, kalio preparatus) • Prieš fizinį krūvį ir tuoj po jo išgerti mineralinio vandens su 1/6 arbatinio šaukštelio (0,5 g) geriamosios sodos. Bikarbonatai pagerins kraujotaką, deguonies patekimą į audinius ir pašalins atsiradusią metabolinę acidozę • Vartoti šarminantį preparatą “Basica” • Papildomai vartoti antioksidantų (vit. A, E ir C, seleno cinko)

40. Svorio pertekliaus sumažinimo 10 kg teigiamas poveikis Jung A., 1997

41. Gyvensenos korekcijos poveikis kraujo lipidų koncentracijai Gotto S. et al., 1996

43. Arterial hypertension Changing of dietary habits Damageof smoking Changing of the hypodinamia Folders for Patients

44. RV korekcijamažina aterosklerozines ligas Arterinio kraujospūdžio korekcija Kraujo lipidų koncentracijos korekcija Rūkymo nutraukimas Tinkama mityba (sveiko maisto pasirinkimas) Fizinio aktyvumo didinimas Viršsvorio ir nutukimo korekcija Cukrinio diabeto ir metabolinio sindromo kontrolė ir korekcija Elgsenos rizikos veiksniai