Europos aplinka — 2005 m. būklė ir perspektyvos

1. Europos aplinka— 2005 m. būklė ir perspektyvos — Trumpas pristatymas

2. 2005 m. Europos aplinkosbūklės ir – perspektyvų ataskaita. Kas tai? Trečioji EAA būklės ir perspektyvų ataskaita Ankstesnė ataskaita buvo paskelbta 1999 m. Ji padeda ES planuoti ir įvertinti aplinkos politiką 2005 m. leidinyje pateikti nauji duomenys

3. Ataskaitos struktūra 2005 m. ataskaitoje pateikiama: • Integruotas Europos aplinkos įvertinimas • Pagrindiniai rodikliai • Atskirų šalių analizė • Bibliografija

4. Poslinkiai Europos lygmeniu, vietinės reikšmės sprendimai, visuotinis poveikis • ES teisės aktai aplinkosaugos srityje veiksmingi, tik jei yra tinkamai įgyvendinami • Sėkmingiausiai buvo reguliuojami pirminiai taršos šaltiniai • Svarbiausias iššūkis šiandien — ekonomikos sektoriai, kurie labiausiai išsklaido taršos šaltinius • Didžiausią grėsmę pažangai aplinkosaugos srityje kelia žemėtvarka, vartojimas ir prekybos modeliai • Mūsų vartojimo ir prekybos padariniai daugiau kaip du kartus viršija mūsų biologines galimybes

5. Didėjanti urbanizacija, žemės apleidimas • 1990–2000 m. 25 ES valstybių urbanizuota teritorija padidėjo plotu, kuris yra tris kartus didesnis už Liuksemburgo teritoriją. Tam turėjo įtakos ES sanglaudos fondai — reikėtų iš to pasimokyti 2007–2013 m.? • Miestų plėtra aplinkinėse vietovėse pernelyg didina pavojų ekosistemoms (pvz., drėgniems plotams) • Turizmo plėtra taip pat didina pavojų tose pakrančių vietovėse, kuriose jau dabar kyla rizika • Žemi žemdirbystei skirtos žemės įkainiai neskatina pertvarkyti jau parengtos dirbamosios žemės • Galimybės kaimo vietovėse naudotis paslaugomis neturėjimas ir senstantys ūkininkai — taip pat yra žemės apleidimą skatinantys veiksniai

6. Klimato kaita jau čia • Temperatūra šį šimtmetį Europoje gali padidėti 2–6 laipsniais Celsijaus (palyginus su 0,95 laipsniais Celsijaus praėjusį šimtmetį ir bendru vidutiniu 0,7 laipsnių Celsijaus padidėjimu) • Manoma, kad to padariniai gali būti — vandens trūkumas, ekstremalios oro sąlygos, jūrinės augalijos ir gyvūnijos migravimas bei ekonominiai nuostoliai • Trumpalaikius Kioto tikslus galima pasiekti, tačiau pasiekti ilgesnės trukmės tikslus iki 2020 m. — bus sunkiau • Transporto sektorius — pagrindinis veiksnys. Transporto paklausa viršija veiksmingesniu tapusio kuro naudą. 2030 m. aviacijos teršalų bus išmetama du kartus daugiau

7. Energijos poreikio kontrolėslėta pažanga • Energijos poreikis vis dar auga — nors ir lėčiau negu didėja BVP. Ekologinio veiksmingumo pasisekimas pramonės sektoriuje; svarbiausi iššūkiai — namų ūkių ir paslaugų sektoriuose • Kad ateityje būtų suvartojama mažiau energijos, reikia mažinti sunaudojamos energijos kiekį, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių ir gerinti energijos veiksmingumą. Tačiau reikalingi ilgalaikiai nuoseklūs veiksmai • Nepakankamai išnaudojamos daugelis veiksmingumo gerinimo galimybių, ypač namų ūkių ir paslaugų sektoriuose • Investuoti ateityje į priemones, kuriomis būtų mažinamas išmetamų teršalų kiekis, gali būti rentabilu (nustatyta, kad tai vienam asmeniui per metus kainuotų 45 eurus, palyginus su įvertintais socialiniais ir ekonominiais neveikimo kaštais, lygiais 300–1500 eurų vienam asmeniui per metus)

8. Esame sveikesni, tačiau mus vistiek veikia teršalai • Europoje buvo sėkmingai sumažinti smogo ir rūgščiojo lietaus kiekiai • Tačiau miestų oro tarša vis dar daugelyje miestų kelia sveikatos problemų (dalelės ir ozonas) • Naudojant švaresnes transporto technologijas ir geriau planuojant miestus, padėtis gali pasitaisyti • Veiksminga gali būti naudoti tokias rinkos priemones kaip elgseną keičiantį grūsčių apmokestinimą • Naudojami chemikalai veikia Europos ir kitų šalių gyventojus. Arktikos gyventojų kraujyje rastų polichlorintų bifenilų kiekio priežastis — judanti Europos tarša. Iš dalies Europos paliktas pėdsakas

9. Mažėja mūsų gamtiniai ištekliai • Didelė dalis Europos žuvų atsargų yra per mažos dėl perteklinės žvejybos, o tai turi įtakos žemiau maisto grandinėje esančioms rūšims. Tai ir klimato kaita kelia pavojų jūrinėms ekosistemoms • Biologinė įvairovė.Nepaisant tam tikros pažangos, dėl gyvenamosios aplinkos suskirstymo dideliai daliai rūšių — žinduolių, paukščių, vabzdžių — gresia pavojus. Didelių nuostolių bus patirta 10 naujų ES valstybių • Europos dirvožemiui gresia erozija, užėmimas, užteršimas ir druskingumo padidėjimas — potencialiai yra 2 milijonai užterštų vietovių ir 100 000 reikalinga pagalba • Vanduo: vandens pietų Europoje trūksta vis labiau ir manoma, kad ši tendencija išliks dėl vis gausėjančio turistų skaičiaus, laistymo ir klimato kaitos

10. Taršos prevencija duoda naudos • Buvo daug kas padaryta Europoje valant nuotekas (50 proc. aplinkosaugos išlaidų), tačiau dar lieka daug ką nuveikti • Geriausias būdas yra kartu investuoti į nuotekų valymą ir panaudoti ekonomines paskatas mažinti vandens nuotekas šaltinyje • Žemės ūkio sukeliama vandens tarša išliks problema naujosiose ES valstybėse narėse — bus naudojama daugiau trąšų • Praeis ne vienas dešimtmetis, kol bus išvalytas gruntinis vanduo • Prevencija kainuoja pigiau negu valymas (pvz. gali būti naudinga keisti ūkininkavimo metodus, panaudojant BŽŪP finansuojamas finansines paskatas)

11. Ką mes galime padaryti? • Europos ekonomikoje medžiagos ir energija gali būti naudojamos ekonomiškiau.10 ES valstybių turi galimybę pagerinti savo ekonomiškumą 4 keturis, kol pasieks 15 ES valstybių lygmenį • Prie pažangos gali prisidėti technologijų perdavimas, investicijos į naujoves ir taršos mokesčiai beirinkliavos • Reikia labiau atsižvelgti į aplinkosaugos klausimus sektoriuose, kurie labiausiai veikia aplinką: žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės, namų ūkių srityse • Transportas yra integruoto požiūrio naudos pavyzdys. Jis turi įtakos oro taršai, klimato kaitai, triukšmui, dirvos nepralaidumui, gyvenamosios vietos suskirstymui ir vandens taršai nuo vietos iki pasaulinio lygmens

12. Ką mes galime padaryti? • Kurti ilgalaikes nuoseklias strategijas, kuriomis rinkos sąlygos orientuojamos tvarios gamybos ir vartojimo linkme • Visuose sektoriuose pradėti taikyti visapusiškesnes, integruotas rinkos priemones, kuriomis siekiama tvarumo tikslų: ekologinius mokesčius ir subsidijos reformą • Viešajame ir privačiame sektoriuje skirti daugiau lėšų tyrimams bei kūrimui aplinkosaugos srityje, siekiant padėti Europai tapti konkurencinga pasauliniu lygmeniu • Siekiant sukurti ir įgyvendinti integruotą metodiką, reikia gerinti institucines struktūras. Tokios struktūros gali būti tiek pat svarbios, kaip ir pati politika

13. C dalis — Struktūrair kai kurie svarbiausi punktai Atskirų šalių analizė • Grindžiamas devyniais iš pagrindinių rodiklių • „Šalies vertinimo balais sistema“ • EAA parinko, kokie pagrindiniai rodikliai bus naudojami šiose analizėse

14. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2002 m. vienam gyventojui tenkančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2002 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pagal BVP Atstumasiki Kioto tikslo, linijinė tikslo trajektorija, 2002 m.

15. Lietuva padėtis įvertinimo skalėje

16. Europos aplinka — 2005 m. būklės ir perspektyvų ataskaita tinklalapyje • Visa ataskaita — kiekvienam skyriui skirta viena pdf byla • 25 kalbomis pateikiama santrauka • 25 kalbomis pateikiamas pranešimas spaudai • Kalbos • Spaudos konferencija (video) • „Flash“ animacija • Pristatymas su programa „Powerpoint“www.eea.europa.eu