170 likes | 356 Views
Valstybinio socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos apžvalga. G. Rainys, Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO PAJAMOS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO IŠLAIDOS. PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE. Nedarbo lygis Lietuvoje, %.
E N D
Valstybinio socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos apžvalga G. Rainys, Viceprezidentas - LPK generalinis direktorius
PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE Nedarbo lygis Lietuvoje, % • Šaltinis: Statistikos departamentas • Recesija turėjo neigiamos įtakos visoms Lietuvos ekonomikos sritims, tačiau labiausiai nuo krizės nukentėjo šalies darbo rinka – Lietuvos ekonomikai per metus smukus 15%, bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto
PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE (2) Bedarbių skaičius Lietuvoje, tūkst. • Šaltinis: Statistikos departamentas • Nedarbo lygiui pasiekus 15%, bedarbių skaičius SODROS duomenimis 2010 m. sieks 330 tūkst. • Jei nedarbas Lietuvoje būtų natūralaus lygio (apie 4%), bedarbių skaičius siektų apie 70tūkst., arba 260 tūkst. mažesnis negu planuojamas 2010 m.
PADĖTIS LIETUVOS DARBO RINKOJE (3) Vidutinis darbo užmokestis, Lt • Šaltinis: Statistikos departamentas • Darbo užmokesčio mažėjimas užfiksuotas tiek privačiajame, tiek ir viešajame sektoriuje, tačiau privatusis sektorius prisitaikymą prie pasikeitusios ekonominės padėties pradėjo šiek tiek anksčiau • Darbo užmokesčio mažėjimas – privataus sektoriaus prisitaikymo prie pasikeitusios verslo aplinkos bei viešojo sektoriaus sugriežtintos finansų politikos pasekmė
Jeigu nedarbas šiandieną būtų 4% vietoje 13,7%, tai SODRAI nereikėtų išlaikyti apie 260 tūkst. bedarbių • Šie asmenys dirbdami papildytų SODROS biudžetą apie 180 mln. Lt per mėnesį (2,2 mlrd. Lt per metus). Tuo pačiu būtų mažiau išmokama nedarbo socialinio draudimo išmokų.
LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (1) Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos ir motinystės socialinio draudidmo įstatymo 14 str.
LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (2) Jei bus priimta nauja darbuotojų ligos apmokestinimo tvarka, t.y. darbdavys moka už pirmas 7 ligos dienas, tai vietoje šiandien už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas mokamų vid. 160 Lt, darbdaviui tai kainuotų vid. 400 Lt.
LIGOS SOCIALINIS DRAUDIMAS (3) SODRA ligos pašalpoms mokėti skiria 578 mln. Lt. Vidutinė ligos trukmė yra 14 dienų. Už 14 ligos dienų moka: dabar = 2 d. darbdavys+8 d. SODRA+4 d. nedarbo dienos planuoja = 5 d. darbdavys+5 d. SODRA+4 d. nedarbo dienos
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS SODROS pajamose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligųsocialinio draudimo įmokos sudaro apie78 mln. Lt. 2009 m. SODROS laukiamos išlaidos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimui sudaro apie 58,8 mln. Lt. Ar tikslinga perduoti šią socialinio draudimo rūšį vykdyti privačioms draudimo įmonėms? Ar bus sumažinta darbdavio mokama įmoka?
PENSIJŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS (1) 2009 m. gaunančių senatvės pensiją gyventojų buvo 600tūkst. Darbingo amžiaus gyventojų buvo 2144 tūkst. Šiuo metu 1 pensinio amžiaus asmeniui tenka 3-4 darbingo amžiaus asmenys. (3 dirbantieji išlaiko 2 pensininkus). 2009 m. pensijų socialiniam draudimui išleista 8 261,8 mln. Lt.
PENSIJŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS (2) Šiuo metu vyrų pensinis amžius yra 62,5 metai, moterų – 60 metų. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų yra: vyrų – 13 metų, moterų – 18 metų. SODROS išlaidos senatvės pensijoms – 5,3 mlrd. Lt. Netekto darbingumo pensijoms – 1,7 mlrd. Lt. Našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijoms – 392 mln. Lt. Kiek sutaupytume pailgindami pensinį amžių?
DISKUSINIAI KLAUSIMAI (1) 1.Kaip išvengti politinio ciklo įtakotų sprendimų SODROS biudžetui? 2.Kaip formuoti SODROS pajamų ir išlaidų perspektyvą nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo? 3.Darbuotojų ligos socialinis draudimas – SODROS, darbdavių indėlis bei darbuotojų praradimai? Kur socialiai teisingas balansas? 4.Motinystės skatinimas antrais metais ir toliau mokesčiais, o ne pašalpomis?
DISKUSINIAI KLAUSIMAI (2) 5.Pensinio amžiaus ilginimas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vykdymo perdavimas privačioms draudimo bendrovėms, socialinio draudimo įmokų surinkimo perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai? 6.Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą - socialinis draudimas ar socialinis mokestis?
Pastarieji straipsniai dėl SODROS reformos: R.Lazutka. Ar lietuviai „nusipelnė“ išeiti į pensiją vėliau?http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rlazutka-ar-lietuviai-nusipelne-iseiti-i-pensija-veliau.d?id=29475823 R.Kuodis. Dėl “Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos“.Atskiroji nuomonė. http://www.ekonomika.org/ “Sodros naštą – ant piliečių, darbdavių ir privačių bendrovių pečių”. Savaitraštis “Veidas”, 2010 03 01, 9-asis numeris, 20 p.