Indėlis. Procesai. Rezultatai: mokytojo vaidmuo

1. Indėlis. Procesai. Rezultatai:mokytojo vaidmuo Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys

2. Permainų veiksniaiXXI a. iššūkiai švietimui Turtinga mokymosi aplinka Nesuvaržantis valdymas Kūrybingi mokytojai Asmenybės Iniciatyvos Inovacijos

3. Nauji mokytojų vaidmenys XXI a. iššūkiai švietimui • Lyderis • Projektų vadovas • Inovacijų iniciatorius • Mentorius • Psichologas • Socialinis darbuotojas • Darbų saugos specialistas • Civilinės saugos specialistas • Socialinis partneris • Lobistas • Biurokratas ....

4. Rekomendacijos mokytojuiXXI a. iššūkiai švietimui • Suteikti galimybę mokiniams pasirinkti užduotis, kurios atitiktų kompetenciją (visiems gebėjimų lygiams) • Pakeisti klausinėjimo stilių ir mokyti mokinius užduoti klausimus sau patiems • Pateikti dažnus, trumpus testus (su komentarais) geriau nei kelis ir ilgus (su pažymiais ar balais):dažni vertinimai nėra lemiantys • Susitelkti ties individualiu tobulėjimu ir suteikti kokybišką grįžtamąjį ryšį (geriau nei pažymius). Efektyvus grįžtamasis ryšys skatina mąstymą!

5. Kam turi ruoštis mokykla? XXI a. iššūkiai švietimui Praėjusio šimtmečio pradžios švietimo rūpestis –prieinamumas visiems Dabarties rūpestis –kokybė visiems Bręstantis rūpestis –kokybė kiekvienam Europos Tarybos 2008 m. švietimo kokybės forumo pagrindinė tema – įvairovė

6. Švietimo stebėsena tobulinimui Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas Stebėsena – nuolatinė švietimo ir mokslo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas Stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo ir mokslo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo bei mokslo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo ir mokslo būklę

7. Atsakomybė už stebėsenąŠĮ 53 straipsnis • Savivaldybės lygmens: organizuoja ir vykdo savivaldybės administracija • Savivaldybės lygmens rodiklių sąrašą tvirtina administracijos direktorius • Švietimo įstaigos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos vadovas

8. Švietimo būklės apžvalga(teorinis pagrindimas) • Švietimo sistemos tobulinimas yra nuolatinis valstybės rūpestis, atitinkantis visuomenės lūkesčius • Švietimo būklės apžvalga šiais metais skirta kokybės aspektams • Duomenys rinkti tik apie savivaldybių pavaldumo bendrojo ugdymo mokyklas • Kaitai parodyti pasirinktas 2007 – 2011 m. laikotarpis • Teorinis pagrindas - Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija • Koncepcijos apibrėžti bendrieji formaliojo švietimo kokybės dėmenys: indėlis, lyderystė ir vadyba, mokymo ir mokymosi procesai, rezultatai • Didžiausia koncepcijos įgyvendinimo problema – kokybės reikalavimų suformulavimas (veiklos rodikliai, geros mokyklos samprata)

9. Indėlis(finansavimas ir aprūpinimas) • Bendrojo ugdymo valstybinis finansavimas per ketverius metus nuolat didėjo • Vienam mokiniui tenkančios MK lėšos pagal savivaldybes 2007 m. pasiskirstė nuo 2,61 iki 3,92 tūkst. Lt, 2011 m. – nuo 4,29 iki 6,49 tūkst. Lt • Vidutiniškai šalyje vienam kaimo mokyklos mokiniui MK lėšų teko 31,4 proc. daugiau nei miesto • Mokytojų skaičiaus mažėjimas per ketverius metus dvigubai lėtesnis nei mokinių, tai daro įtaką mokytojo darbo krūvio mažėjimui

10. Indėlis(personalas) • Pedagogų bendruomenė jaunėja, kaimo mokyklų mokytojai jaunesni nei miesto • Per 4 metus šalyje mokytojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 3,2 iki 6,1 proc., 50 metų ir vyresnių dalis sumažėjo nuo 50,4 iki 41,8 proc. • Pastaraisiais metais išaugo mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacija • Per 4 metus mokytojų metodininkų dalis šalyje padidėjo nuo 30,2 iki 35,3 proc.

11. Procesai(išorinis mokyklų vertinimas) • 2007 – 2011 m. įvertinta 21,8 proc. mokyklų (pradinių –17,4 proc., pagrindinių – 19,8 proc., vidurinių – 20,4 proc., gimnazijų – 31,6 proc.) • Pasiskirstymas pagal savivaldybes labai netolygus. Tai rodo skirtingą mokyklos savininkų suinteresuotumą gauti informacijos apie pavaldžių mokyklų veiklos kokybę (pav.) • Informacija apie ugdymo kokybę apibendrinta pagal įvertintas 4 veiklos sritis (ar temas), susijusias su mokytojo veikla • Stipresnės veiklos pusės yra sritis Pagalba mokiniuiir veikla pagal temą Pamokos organizavimas, silpniau įvertinta sritis Ugdymas ir mokymasis bei veikla pagal temą Mokymosi kokybė • Turima vertinimo informacija rodo, kad procesų kokybė aukštesnė pradinėse mokyklose ir gimnazijose

12. Rezultatai(pasiekimų vertinimas) • 2011 m. ne mažiau kaip 95 proc. mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą beveik visose (97,2 proc.) šalies savivaldybėse • 2011 metais 26 savivaldybėse daugiau kaip 90 proc. abiturientų išlaikė bent vieną valstybinį egzaminą • 2011 metais 3 ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis savivaldybėse svyravo nuo 33,1 iki 80,8 proc. (11 skaidrė) • 2007–2011 m. šalies bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, išlaikiusių nors vieną valstybinį brandos egzaminą, dalis, lyginant su bendru abiturientų (užsiregistravusių laikyti brandos egzaminus) skaičiumi, padidėjo nuo 65,7 iki 86,7 proc. • Daugumoje savivaldybių valstybinių brandos egzaminų rezultatai aukštesni gimnazijose nei vidurinėse mokyklose (pav.)

13. Rezultatai(programos baigimas) • 2007–2011 m. 10 (2 gimnazijos) klasės mokinių, dalyvavusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, dalis, lyginant su baigusiaisiais pagrindinio ugdymo programą, šalyje kasmet mažėjo (pav. ) • 2007–2011 m. šalyje baigusių vidurinio ugdymo programą abiturientų dalis, lyginant su pradėjusių mokslo metus abiturientų skaičiumi, augo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, o suaugusiųjų mokyklose – netolygiai mažėjo • 2011 m. savivaldybių suaugusiųjų mokyklose (centruose, klasėse) vidurinio ugdymo programą baigė 69,0 proc. mokslo metų pradžioje buvusių mokinių. Pasiskirstymas pagal savivaldybes – nuo 35,5 iki 116,7 proc.

14. Teisės aktai – prielaidos veikti (pakeitimai ir naujienos) • Darbo apmokėjimo tvarka (pakeista) • Mokinio krepšelio metodika (keičiama) • Kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams (projektas) • Atestacijos nuostatai (projektas) • Nuosekliojo mokymosi tvarka (pakeista) • Mokymosi formos ir mokymo organizavimo tvarka (nauja) • Bendrųjų ugdymo planų pataisos (keičiama) • Valstybinių brandos egzaminų rezultatų kriterinis vertinimas 2013 m. (projektas)

15. Pedagogų darbo apmokėjimas(Aprašo pakeitimai 2012-09-01 ) 27.1. Už mokinių darbų tikrinimą (už 18 kontaktinių valandų per savaitę):

16. Pedagogų darbo apmokėjimas(Aprašo pakeitimai 2012-09-01 ) 27.3 Už pasiruošimą pamokoms (už 18 kontaktinių valandų per savaitę) – 4valandos. 27.4Visiems mokytojams tarifikuojamos 0,5–3,5 valandos (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę) už šiuos darbus: <...>ir kitus darbus. Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas.“ 27.5. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokytojams papildomos valandos tarifikuojamos už darbus, nurodytus 27.3 ir 27.4 punktuose. Valandų skaičių, konkretų darbąir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. “ 28 ir 29 punktai pripažinti netekusiais galios.

17. Pedagogų darbo apmokėjimas(Aprašo pakeitimai 2012-09-01 ) 31 Mokytojams, dėstantiems dalykus lietuvių kalba tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklų 11–12(ar 3–4 gimnazijų) klasėse, mokami 5–15 procentų tarifinių atlygių priedai. Tarifinio atlygio priedą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. 37.2 Specialiųjų pedagogų (...), kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, mėnesinių tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutinė riba didinama 5 %. 66 Mokytojų ir auklėtojų padėjėjams tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatomas 6,56–8,8 bazinės mėnesinės algos dydžio.

18. Aprašo pakeitimai(įsigalioja2012-08-01 ) 1. DĖL MMA DIDINIMO MINIMALŪS KOEFICIENTAI PAKEISTI Į MMA (850 LT) 2. DĖL PRIEDŲ APRAŠAS KEISTAS DĖL LRV NUTARIME NR. 511 ĮTEISINTOS NUOSTATOS, KAD VISIEMS APRAŠE NURODYTIEMS DARBUOTOJAMS GALI BŪTI NUSTATOMI IKI 45 PROC. DIDESNI TA KOEFICIENTAI, NEVIRŠIJANT PATVIRTINIMO DU FONDO: ĮSAK: „2. N u s t a t a u, kad švietimo įstaigų pedagoginiams ir kitiems darbuotojams ir kitų įstaigų pedagoginiams darbuotojams atitinkamai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 (Žin., 1993, Nr. 28-655) 4, 5, 51,6 ir 10 punktuose numatytos darbo apmokėjimo sąlygos.“

19. Mokinio krepšelio metodika(projektai) NUO 2012-09-01 MK METODIKOJE:

20. Pedagogų kvalifikacija Tobulinimo koncepcija (PKTK) Svarbiausias PKTK tikslas – suteikti reikšmingą postūmį pedagogo savarankiškumui bei iniciatyvai mokytis visą gyvenimą, siekti geresnės ugdymo kokybės ir mokinių rezultatų. PKT plėtros gairės: • nuolatinio ir tęstinio kvalifikacijos tobulinimo skatinimas, • sąlygų kvalifikacijos tobulinimui sudarymas ir palaikymas; • kvalifikacijos tobulinimo sričių, formų ir būdų įvairovės didinimas.

21. ŠĮ ir PKTK nuostatų įggyvendinimas • Kvalifikacinių reikalavimų mokytojui aprašas; • Kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašas; • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai; • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų akreditavimo tvarka; • Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatai; • Pedagogų rengimo reglamentas.

22. Kvalifikaciniai reikalavimai (2012 m. projektas) • Iš kitų dokumentų atkeliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai (lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, specialiosios pedagogikos ir psichologijos); • Reglamentuotas užsienio kalbos mokėjimo lygis; • Naujai reglamentuojami reikalavimai mokytojams, vykdantiems formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas; • Atnaujinamas dalykinių kvalifikacijų ir studijų programų sąrašas; • Nuosekliai perkeltos ŠĮ nuostatos; • 11-12 kl. arba III-IV gimn. klasių mokytojams - būtinas magistro laipsnis arba jam prilygintas išsilavinimas; • Aiškiau reglamentuojamas aukštojo universitetinio ir aukštesniojo/aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo ir teisėsdirbti skirtingose mokyklos pakopose santykis.

23. Atestacijos nuostatai(2012 m. projektas) • Suderinti PKTK numatyti kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiai ir atestacijos laikotarpiai; • Mokyklos vadovas ir savininkas tvirtina atestacijos grafiką, įvertinę mokyklos finansinį pajėgumą; • Numatytasatitikties pasitvirtinimas mokytojui metodininkui ir ekspertui (remiantis kasmetine savianalize ir PKT veiklom), suderinta su PKTK nuostatom; • Akcentuotasbūtinumas atestuojantis mokytojo metodininko ir eksperto kvalifikacinėm kategorijom turėti savivaldybės ar šalies kolegų pritarimą/rekomendaciją. • Iškelti visi kategorijų įskaitymai į priedą ir jie aiškiau diferencijuoti, suderinti su kvalifikaciniais reikalavimais.

24. Nuosekliojo mokymosi tvarka Atnaujintas aprašas • Atsisakyta smulkaus reglamentavimo dėl mokinio atsiskaitymų, kai jo mokymosi pasiekimai baigiantis trimestrui, pusmečiui įvertinti įrašu „neatestuota“ arba antrojo pusmečio įvertinimas yra nepatenkinamas ir pan. • Nustatyta, kad mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, metiniu mokymosi pasiekimų įvertinimu laikomas apibendrintas II pusmečio (arba III trimestro) įvertinimas; mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą – visų trimestrų, pusmečių ugdymo laikotarpių apibendrintas įvertinimas, fiksuotas pagal mokykloje nustatytą mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką.

25. Nuosekliojo mokymosi tvarka Atnaujintas aprašas • Dėl mokymo sutarties nauja tai, kad sudarius mokymo sutartį ir mokinį įregistravus mokinių registre, jame įrašoma pirmos mokinio mokymosi dienos mokykloje data; • Mokiniui, kuris laikinai (iki metų) yra išvykęs mokytis ir dalyvauti tarptautinio mokinių mobilumo(judumo), mainų programoje, mokymo sutartis nenutraukiama. • Dokumentas papildytas nuostatomis, sudarančiomis 1–3, 5–9, 11 (I, III gimnazijos) klasės mokiniui galimybę „peršokti klasę“, Sprendimą priima mokykla • Atsisakyta nuostatos, kad mokiniui, turinčiam kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus,privaloma skirti papildomą darbą. • Dokumente pateiktosasmens, baigusio bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, įgijusio pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančio geriau pasirengti toliau mokytis, galimybės mokytispageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų.

26. Mokymosi formosNaujas tvarkos aprašas

27. Mokymo organizavimo būdaiNaujas tvarkos aprašas

28. Pasirinkimas ir įteisinimasNaujas tvarkos aprašas • Mokymosi formos ir mokymo proceso organizavimo būdai nustatominuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, mokyklos grupę, tipą, paskirtį, mokyklos turimas mokymo (-si) priemones, mokymo lėšas, mokytojų pasirengimą. • Vadovaujantis Aprašu mokymosi forma ir mokymo proceso organizavimo būdas pasirenkamas bendru mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos vadovo sutarimu, atsižvelgus į mokinio mokymosi poreikius, specialiuosius ugdymosi poreikius ir mokyklos galimybes organizuoti mokymo procesą atitinkamu būdu. • Mokymosi forma ir būdas įteisinamamokymo sutartyje.

29. Bendrasis ugdymo planas Pakeitimai, susiję su mokymosi formomis ir mokymo būdais • Mokant grupine mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniais būdais skiriama toks pat pamokų skaičius • Išvykstantiejigyventi, ar (ir) mokytis į užsienį gali mokytis nuotoliniu būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka: • lietuvių kalbos, • istorijos • ar visų atitinkamos klasės dalykų • Įgyvendinant suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas neliko modulinio mokymo. Bendruosiuose ugdymo planų pataisose pateikiama šio skyriaus nauja redakcija

30. Bendrasis ugdymo planas Pakeitimai, susiję su mokymosi formomis ir mokymo būdais Mokymo namuose organizavimas: • Mokiniai namuose mokomi savarankišku ar /ir nuotoliniu būdu pritarus gydytojų konsultacinei komisijai; Savarankišku būdu besimokantiems skiriama tiek pat pamokų kiek ir buvo skiriant mokymą namuose namuose • Mokiniams besimokantiems namie nuotoliniu būdu: • (grupinio mokymosi forma) – bendrųjų ugdymo planų 111 ir 151 punktuose nustatytas savaitinių pamokų skaičius • (pavienio mokymosi forma) konsultacijoms grupėje skiriama 40 proc., individualioms konsultacijoms 15 proc., bendrųjų ugdymo planų 111 ir 151 punktuose nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus

31. Bendrasis ugdymo planas Pakeitimai, susiję su mokymosi formomis ir mokymo būdais Savarankišku mokymo būdu gali mokytis: • besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą kai nesusidaro laikinosios grupės dalykui mokyti • besimokantieji pagal pagrindinio ugdymo programą tik tokiais atvejais, kurie numatyti pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir būdų mokymo organizavimo tvarkos aprašą (stacionari asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir kt.)

32. Įvertinimo nustatymo modelis UGYMO TURINIO STRUKTŪRA Gebėjimų lygmenys Bendrasis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Išplėstinis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas

33. Įvertinimo nustatymo modelisIŠLAIKYMO RIBA Gebėjimų lygmenys Neišlaikė Bendrasis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Išplėstinis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Patenkinamai Išlaikymo riba (patekimo į kriterijų „įvertinimas patenkinamas“ riba apibrėžta egzamino programose

34. Įvertinimo nustatymo modelisĮVERTINIMO „PATENKINAMAI“ SLENKSTIS Gebėjimų lygmenys Neišlaikė Patenkinamai Bendrasis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Išplėstinis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Gerai Patekimo į įvertinimo kriterijų „ gerai“ riba apibrėžta gebėjimų reikalavimų ir turinio apimties požiūriu

35. Įvertinimo nustatymo modelisĮVERTINIMO „GERAI“ SLENKSTIS Gebėjimų lygmenys Neišlaikė Patenkinamai Gerai Bendrasis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Išplėstinis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Labai gerai Patekimo į įvertinimo kriterijų „ labai gerai“ riba apibrėžta gebėjimų reikalavimų ir turinio apimties požiūriu

36. Įvertinimo nustatymo modelisĮVERTINIMO „LABAI GERAI“ SLENKSTIS Gebėjimų lygmenys Neišlaikė Patenkinamai Gerai Bendrasis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Išplėstinis kursas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Labai gerai Patekimo į įvertinimo kriterijų „ labai gerai“ riba apibrėžta gebėjimų reikalavimų ir turinio apimties požiūriu

37. Įvertinimo nustatymo modelisĮVERTINIMO „PUIKIAI (100)“ SLENKSTIS Gebėjimų lygmenys Neišlaikė Patenkinamai Gerai L.gerai Puikiai BK Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis IK Tematikos apimtis Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Puikiai Patekimo į įvertinimo kriterijų „ Puikiai“ riba apibrėžta gebėjimų reikalavimų ir turinio apimties požiūriu

38. Profesinis orientavimasKarjeros paslaugų sistemos plėtra Pokyčiai plėtojant profesinio orientavimo(karjeros) paslaugų sistemą: • anksčiau akcentuotas tik profesinis informavimas (siejamas su PIT’ais) dabar bus papildomas dar svarbesnėmis ir sudėtingesnėmis keliomis veiklų grupėmis – karjeros kompetencijų ugdymu ir karjeros konsultavimu, • kiekvienas vaikas mokymosi metu turės realias galimybes gauti profesionalų karjeros ugdymą, kitokią karjeros srities pagalbą, išbandyti įvairias profesijas. • skiriami ištekliai karjeros specialistų darbui mokymo įstaigose. Karjeros (profesinio orientavimo) paslaugų tikslas – padėti asmenims rinktis jiems tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų, aktyviai kurti savo karjerą. Karjera suprantama, kaip visą gyvenimą trunkanti asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seka. Profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų sistemos plėtros pagrindas: • Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas(patvirtintas 2012 m. liepos 4 d. • Specialus ES lėšomis finansuojamas karjeros paslaugų sistemos plėtrai skirtas projektas

39. Profesinis orientavimasVeiklos mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose • Apraše nustatoma, kaip trijų tipų paslaugos – ugdymas karjerai, profesinis informavimas (apimantis profesinį veiklinimą) ir profesinis konsultavimas – turi būti įgyvendinamos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. • Ugdymas karjerai yra prioritetinė karjeros paslaugų sritis skirta asmeninės karjeros valdymo kompetencijoms įgyti. Tai yra žinios, gebėjimai ir nuostatos apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimą. • Karjeros kompetencijos yra praktiškos ir realiai pritaikomos – padeda asmeniui suprasti savo mokymosi prasmę ir atitinkamai geriau mokytis, savarankiškai ir sėkmingai priimti studijų ir darbo sprendimus, mažiau klaidžioti surandant sau geriausiai tinkamą darbą.

40. Profesinis orientavimasVeiklos mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ŠMM įgaliotos institucijos (LMITKC) vaidmuo: • organizuoti savo karjeros specialistų darbą, kurie bendradarbiaudami su mokyklomis, teiks jose karjeros paslaugas mokiniams ir konsultacijas mokyklų specialistams, • teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas mokykloms, prireikus organizuoti mokymus dėl karjeros paslaugų teikimo; organizuoti profesinio veiklinimo iniciatyvas šalyje. Savivaldybės vykdomosios institucijos vaidmuo: • koordinuoti ir tam tikru mastu organizuoti karjeros paslaugų teikimą savivaldybėse esančių mokyklų mokiniams ir jos teritorijoje gyvenantiems nesimokantiems asmenims, • skirti profesinio orientavimo koordinatorių savivaldybės teritorijoje, • sudaryti sąlygas Įgaliotos institucijos karjeros specialistams veikti savivaldybės mokyklose.

41. Naujienos – iššūkis mokytojams Kas svarbiausia? • Kūrybiškumo samprata • Kūrybingųjų atpažinimas • Kūrybiškumo, inovatyvumo, iniciatyvumo vertinimas • Mokytojų asmenybės • Mokytojų išsilavinimas

42. Ačių už dėmesį 2012-08-24

43. Ačiū už dėmesį 2012-08-24

44. Mokinų ir MK pokytis(2007 – 2011 metais )

45. Mokytojų kvalifikacija(2011 metai)

46. Mokyklų vadovų kvalifikacija(2011 metai )

47. Išorinis mokyklų vertinimassavivaldybėse Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių veikla įvertinta pagal išorinio vertinimo tvarką, dalis (proc.)

48. VBE rezultatai(palyginimas pagal mokyklų tipus)

49. Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių, kurie nedalyvavo PUPP arba buvo įvertintinepatenkinamai, dalis (proc.)