Mokinių apklausos prieš diegiant ugdymo mod u lį rezultatai

1. Mokinių apklausos prieš diegiant ugdymo modulį rezultatai • 2013 LAPKRITIS • Tarpinė tyrimo ataskaita Užsakovas: VO „Gelbėkit vaikus“

2. Informacija apie tyrimą TIKSLAS METODOLOGIJA Bendras tikslas – atlikti ugdymo modulio diegimo efektyvumo tyrimą: įvertinti esamą situaciją: pasitenkinimą bendravimu, bendradarbiavimu ir tarpusavio santykiais tiek mokykloje, tiek šeimoje, nustatyti bendradarbiavimo problemas mokyklos bendruomenėje, aprašyti moksleivių požiūrį į pyktį ir agresiją, problemų sprendimą ir klaidas, galimybę rinktis ir paklusnumą, suaugusių kontrolę ir patarimus. Tyrimo metu apklausti 10 Lietuvos mokyklų (Alytaus – Kauno – Klaipėdos – Marijampolės – Šiaulių – Tauragės – Utenos – Vilniaus apskričių), kuriose diegiama ugdymo programa, moksleiviai. Apskrityse buvo apklausti šių mokyklų moksleiviai: Alytaus apskrityje – Druskininkų „Atgimimo” vidurinė mokykla; Kauno apskrityje – Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinė mokykla; Klaipėdos apskrityje – Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla; Marijampolės apskrityje – Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija; Šiaulių apskrityje – Šiaulių Didždvario ir J. Janonio gimnazijos;Tauragės apskrityje – Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla;Utenos apskrityje – Anykščių r. Kavarsko vidurinė mokykla;Vilniaus apskrityje – S. Stanevičiaus ir „Sietuvos“ vidurinės mokyklos.Tyrime naudota ištisinė atranka, t.y., visi mokymuose dalyvaujantys moksleiviai buvo prašomi dalyvauti tyrime. Kiekvienoje iš dešimties mokyklų mokymuose dalyvavusiųjų skaičius – apie 28, iš viso apklausta 281. Pirmojo tyrimų etapo antrosios dalies moksleivių apklausos buvo atliktos 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesiais.

3. Moksleivių charakteristikos

4. 01 SITUACIJOS MOKYKLOJE VERTINIMAS

5. Situacijos mokykloje vertinimas Kaip vertinate dabartinę situaciją Jūsų mokykloje? 10 balų skalė: nuo „Puikiai“ (10) iki „Labai blogai“ (1) Tyrime dalyvavę moksleiviai bendrą atmosferą mokykloje vertina gerai (8 balais iš 10 galimų). Labiausiai ji priklauso nuo pedagogų – mokinių santykių ir mokinių tarpusavio santykių. Lyginant su pedagogų vertinimu, moksleiviai atmosfera mokykloje yra labiau patenkinti (pedagogų vertinimas siekia 7 balus). Pozityviausiai moksleiviai vertina savo santykius su tėvais (8.9 balo). Tėvų santykiai su vaikais vertinami palankiau nei tėvų ir pedagogų santykiai (8.6 balo), tuo tarpu savo santykius su pedagogais moksleiviai vertina prasčiausiai – 8.2 balo. Lyginant moksleivių ir pedagogų pateikiamus santykių vertinimus, išryškėja pagrindinis skirtumas: jei mokytojai geriausiai vertino pedagogų – moksleivių santykius, o prasčiausiai tėvų – moksleivių santykius, tai mokiniai pateikia priešingą nuomonę – geriausi jų santykiai su tėvais, o su pedagogais – santykinai prasčiausi. Moksleivių – tėvų – pedagogų tarpusavio santykius palankiau vertina mergaitės nei berniukai. Vyresnieji moksleiviai (15-16 metų) atmosfera mokykloje bei santykiais su bendramoksliais ir pedagogais yra labiau patenkinti nei jaunesni mokiniai, tačiau jie prasčiau vertina tėvų vaidmenį, t.y. , prasčiau vertina tėvų – vaikų bei tėvų – pedagogų santykius.

6. Situacijos mokykloje vertinimas Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Atmosfera mokykloje labiausiai patenkinti yra gimnazijose besimokantys moksleiviai: Šiaulių J.Janonio ir Didždvario bei Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijose (Didždvario gimnazija išsiskiria ir geriausiu moksleivių tarpusavio santykių vertinimu). Geriausiai santykius tarp mokinių ir mokytojų vertina Vilniaus S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos mokiniai. Mokykla Atmosferą prasčiausiai vertina besimokantys Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje (šie moksleiviai kartu su Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos mokiniais prasčiausiai vertina ir santykius tarp mokinių), Vilniaus S.Stanevičiaus vidurinėje, Kaišiadorių r. Žaslių bei Šilutės M. Jankaus pagrindinėse mokyklose.

7. Asmeninių santykių mokykloje vertinimas Kiek Jūs patenkinti asmeniškai savo santykiais mokykloje: 10 balų skalė nuo „Labai patenkintas“ (10) iki „Labai nepatenkintas“ (1) Savo asmeniniais santykiais su mokytojais bei kitais mokiniais moksleiviai yra labiau patenkinti (8.7 ir 8.5 balo atitinkamai). Geresnius santykius su mokytojais palaikyti labiau linkusios mergaitės, jauniausieji moksleiviai (10-12 metų). Santykiai su bendramoksliais didesnį pasitenkinimą teikia vyresniems mokiniams (15-16 metų), besimokantiems gimnazijoje, o taip pat vaikams, kurie šeimoje turi kitų brolių / seserų.

8. Asmeninių santykių mokykloje vertinimas Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Asmeninius santykius su mokytojais visų mokyklų moksleiviai vertina panašiai. Gerais moksleivių tarpusavio santykiais išsiskiria Šiaulių Didždvario gimnazija. Mokykla Asmeninius santykius su kitais moksleiviais prasčiausiai vertina besimokantys Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje, Vilniaus S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje bei Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje.

9. Asmeninių santykių šeimoje vertinimas Kiek Jūs patenkinta/-as savo santykiais šeimoje? 10 – „labai patenkinta/-as”, 1 – „labai nepatenkinta/-as”. Moksleiviams didžiausią pasitenkinimą teikia santykiai su seneliais (9.4 balo). Antroje vietoje – santykiai su tėvais (9.2 balo), o santykiai su broliais / seserimis vertinami šiek tiek prasčiau (9.0 balai). Apskritai santykiai šeimoje moksleiviams teikia didesnį pasitenkinimą nei santykiai mokykloje (bendras šeimos santykių vertinimas yra 9.2 balo, santykių mokykloje – 8.6 balo). Šeimos santykių vertinimas nepriklauso nuo moksleivio demografinių savybių – tiek mergaitės ir berniukai, tiek skirtingo amžiaus vaikai panašiai vertina savo ryšius su artimaisiais.

10. Pasitenkinimas asmeniniais santykiais šeimoje Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Skirtingose Lietuvos mokyklose besimokantys moksleiviai panašiai vertina savo santykius su broliais/ seserimis bei seneliais. Savo santykiais su tėvais labiausiai patenkinti besimokantys Anykščių r. Kavarsko vidurinėje mokykloje. Mokykla Prasčiausiai savo santykius su tėvais vertina besimokantys Šiaulių J.Janonio gimnazijoje.

11. Bendradarbiavimas mokykloje Skirtingose situacijose žmonės elgiasi skirtingai – kartais bendradarbiauja, kartais atsisako bendradarbiauti. Kuris iš šių teiginių geriausiai apibūdina situaciją Jūsų mokykloje? Vertindamas bendradarbiavimą mokykloje, kas trečias moksleivis buvo linkęs suabejoti, ar jis egzistuoja ir / arba ar jis yra abipusis – tiek mokytojų, tiek moksleivių palaikomas. Nejaučiantys visapusiško bendradarbiavimo mokykloje labiau linkę pasigesti mokytojų indėlio (24% nurodo, jog moksleiviai bendradarbiauja, bet mokytojai – ne). Bendradarbiavimo stoką dažniau jaučia pagrindinėse mokyklose besimokantys, 13-14 metų moksleiviai. Tuo tarpu vyresnieji (15-16 metų) moksleiviai, besimokantys gimnazijose ar vidurinėse mokyklose pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferą mokykloje jaučia dažniau.

12. Bendradarbiavimas mokykloje Pjūviai Žalia spalva žymi atsakymus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už tos pačios eilutės pilka spalva pažymėtus atsakymus. Moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimas geriausiai vertinamas Šiaulių gimnazijose bei Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje. Mokykla Prasčiausiai mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą vertina besimokantys Kaišiadorių r. Žaslių mokykloje.

13. Bendradarbiavimas šeimoje O kiek Jūs pati / pats linkęs bendradarbiauti šeimoje su tėvais, broliais / seserimis? 94% apklaustų moksleivių tvirtina, jog daugiau ar mažiau jie linkę bendradarbiauti. Polinkis bendradarbiauti šeimoje turi daugiausia reikšmės, puoselėjant santykius su tėvais. Linkę į bendradarbiavimą vaikai jaučiasi turintys pozityvesnius santykius su tėvais nei tie, kurie atsisako / vengia bendradarbiavimo (atitinkamai 9.3 ir 7.2 balo). Tyrime dalyvavę moksleiviai išreiškė panašų polinkį bendradarbiauti šeimoje, nepriklausomai nuo jų demografinių savybių.

14. Bendradarbiavimas šeimoje Pjūviai Žalia spalva žymi atsakymus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už tos pačios eilutės pilka spalva pažymėtus atsakymus. Tyrime dalyvavę moksleiviai išreiškė panašų polinkį bendradarbiauti šeimoje, nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje mokosi. Mokykla

15. Mokinių problemos mokykloje Kiek, Jūsų vertinimu, šios problemos būdingos paaugliams Jūsų mokykloje? 10 balų skalė nuo „Labai aktuali“ (10) iki „Visai neaktuali“ (1) Moksleiviai, kaip ir pedagogai, didesnių mokinių elgesio problemų mokykloje nejaučia (problemų aktualumo vertinimas neviršija 5 balų iš 10 galimų). Jei pedagogai probleminėmis sritimis dažniau įvardijo moksleivių kompetencijų stoką (komunikacinių, socialinių), tai moksleiviai dažniau atkreipia dėmesį į savo nepakankamą į(si)traukimą į mokyklos veiklą (pasyvumas pamokose, abejingumas popamokinei veiklai mokykloje), taip pat – į nemandagų bendravimą tarpusavyje bei su mokytojais. Kaip ir pedagogai, taip ir moksleiviai mažiausiai pastebi destruktyvaus mokinių elgesio apraiškų. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria / pastebi elgesio problemas (abejingumą pamokose, prašymų ignoravimą, destruktyvų elgesį). Su visomis problemomis dažniau susiduria 13-14 metų vaikai. Vaikai iš daugiavaikių šeimų (3 ir daugiau vaikų šeimoje) dažniau jaučiasi prislėgti arba atkreipia dėmesį į kitų vaikų slogumą. Problemų aktualumas mokykloje. Mokiniai...

16. Mokinių problemos mokykloje Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Mažiausiai moksleivių elgesio problemų jaučiama Šiaulių gimnazijose bei Vilniaus S.Stanevičiaus mokykloje. Problemomis mokykloje išsiskiria Šilutės J. Janonio mokykla – joje santykinai dažniau susiduriama su moksleivių elgesio problemomis (nemandagus bendravimas, prašymų ignoravimas, kompetencijų stoka), o Kavarsko mokykloje dažniau susiduriama su destruktyvaus elgesio apraiškomis. Mokykla

17. 02 MOKSLEIVIŲ SAVĘS SUVOKIMAS IR NUOSTATOS

18. Moksleivių savęs suvokimas Kiek šie teiginiai tinka apibūdinti Jus asmeniškai? Naudokite 10 balų skalę, kur 10 reiškia „labai tinka“, o 1 – „visai netinka”. Vertindami save, moksleiviai geriausiai vertina supančios aplinkos palaikymą, jaučiasi saugūs tiek namuose, tiek mokykloje, gana sėkmingai bendradarbiauja su kitais moksleiviais. Mokiniai savo pasitikėjimą savimi vertina ne puikiai, bet gerai (8.4 balo), bet dar nėra pakankamai savarankiški, kad susidorotų su iškylančiomis problemomis (7.6 balo). Įtampą ir nemalonią psichologinę atmosferą namuose ar mokykloje patiria nedažnas moksleivis. Visgi 10% - 14% ją patiria. Šeimos narių palaikymą dažniau jaučia mergaitės, jaunesni vaikai (10 -12 metų). Tuo tarpu įtampą namuose, taip pat ir mokykloje dažniau patiria vaikai iš daugiavaikių šeimų (3 ir daugiau vaikų), taip pat pagrindinėse bei vidurinėse mokyklose besimokantys mokiniai.

19. Moksleivių savęs suvokimas Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Šiaulių miesto gimnazijų moksleiviai dažniau deklaruoja savarankiškumą (žino savo silpnąsias bei stipriąsias puses ir patys sugeba susidoroti su kylančiomis problemomis), taip pat mažiau vengia kitoniškumo – dažniau linkę suvokti save kaip išsiskiriančius iš minios, taip pat gebančius sėkmingai bendrauti su kitokiais, mažiau patraukliais žmonėmis. Mokykla Kavarsko mokyklos moksleiviai dažniausiai nurodo jaučiantys įtampą ir nemalonią psichologinę atmosferą mokykloje (šiuo aspektu išsiskyrė ir šios mokyklos pedagogai).

20. Moksleivių nuostatos Prašom perskaityti kiekvieną teiginį ir pažymėti, kiek jis atitinka Jūsų įsitikinimus. Vertinkite 10 balų skalėje, kur 10 reiškia „visiškai pritariu“, 1 – “visiškai nepritariu“. Moksleiviai yra linkę pasitikėti suaugusiais ir susidūrę su sunkumais laukia jų pagalbos: noriai pritariama nuostatai, jog tėvai, turėdami daugiau patirties, privalo jiems padėti net neprašomi, ir gana skeptiškai vertinama nuomonė, jog paaugliai turėtų apsieiti be suaugusiųjų įsikišimo ir rasti problemos sprendimą patys. Moksleiviai taip pat linkę deklaruoti paklusnumo suaugusiems svarbą – pritaria nuomonei, jog svarbu klausyti tėvų ir mokytojų, ir nemano, jog pastarieji per daug juos kontroliuoja, apriboja jų laisvę. Paklusnumą suaugusiems labiau linkusios deklaruoti mergaitės bei jaunesni vaikai (10-12 metų). Pastarieji taip pat dažniau pasitiki suaugusiųjų autoritetu ir mano, jog suaugę geriau žino, ko reikia vaikui.

21. Moksleivių nuostatos Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Labiausiai didesnio savarankiškumo ir laisvės poreikius išreiškia Jurbarko Naujamiesčio mokyklos moksleiviai. Nepaisant to, jog tiek Kavarsko vidurinės mokyklos mokytojai, tiek moksleiviai mokykloje dažniau linkę jausti įtampą, pedagogai labiau linkę į autoritarinį auklėjimo stilių, tačiau moksleiviai, lyginant su kitomis mokyklomis, išreiškia mažiausią poreikį savarankiškumo didinimui ir mažiausiai skundžiasi per didele suaugusiųjų kontrole. Mokykla

22. Lūkesčiai prieš pradedant mokymus Ko tikitės iš šių mokymų? Organizuojamuose mokymuose moksleiviai labiausiai tikisi išmokti sėkmingos komunikacijos: kaip bendradarbiauti su kitais, kaip geriau suprasti kitus, pasitikrinti, ar taiko teisingus bendravimo modelius. Antra lūkesčių grupė – savęs pažinimo žinios: išmokti pažinti save, išspręsti asmenines problemas. Mažiau aktualu gauti žinių, kaip pakeisti esamą situaciją (mokykloje, šeimoje, santykiuose su tėvais). Savęs pažinimas labiau domina vyresnius (15 -16 metų), gimnazijose besimokančius moksleivius.

23. Lūkesčiai prieš pradedant mokymus Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Palyginus su kitomis mokyklomis, mažiausius lūkesčius mokymams kėlė Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos moksleiviai – jie santykinai rečiausiai iš mokymų tikėjosi savęs pažinimo žinių, būdų, kaip palaikyti geresnius santykius su tėvais bei informacijos pasitikrinimui, ar geri taikomi bendravimo būdai su kitais žmonėmis. Mokykla

24. Mokymų temų aktualumas Kiek kiekviena iš šių temų aktuali Jums asmeniškai? 10 balų skalė: nuo „Labai aktuali“ (10) iki „Visiškai neaktuali“ (1) Visos mokymų temos moksleivių buvo įvertintos kaip aktualios arba labai aktualios (8.2 – 9.2 balo). Santykinai aktualiausiomis temomis išskirtos savęs pažinimo bei pasitikėjimo savimi ugdymas. Antra sritis – bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijų ugdymas. Pasitikėjimo savimi ugdymas aktualesnis yra mergaitėms ir jaunesnio amžiaus vaikams (10-12 metų). Vyresniems (15-16 metų) bei gimnazijų moksleiviams aktualiau psichologinio atsparumo stiprinimas, streso įveikimas.

25. Mokymų temų aktualumas Pjūviai Žalia spalva žymi vertinimus, kurie statistiškai reikšmingai aukštesni už to paties stulpelio pilka spalva pažymėtus vertinimus. Kiek kiekviena iš šių temų aktuali Jums asmeniškai? 10 balų skalė: nuo „Labai aktuali“ (10) iki „Visiškai neaktuali“ (1) Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos moksleiviai reiškė mažiausius lūkesčius mokymams, galbūt todėl, jog juose nagrinėjamos temos jiems atrodo santykinai mažiau aktualios. Mokykla

26. 03 IŠVADOS

27. Pedagogai Tėvai 8.6 balo 7.3 7.7 7.2 Tyrime dalyvavusių dešimties mokyklų moksleiviai atmosferą ugdymo įstaigoje vertina ne puikiai, bet gerai – 8 balais iš 10 galimų. Atmosfera mokykloje labiausiai priklauso nuo moksleivių tarpusavio santykių bei santykių su pedagogais, ir šie santykiai vertinami vidutiniškai 8 balais. Išvados ir gairės tolimesniam darbui Vaikai 8.2 balo 8.9 balo Tamsios ašys žymi moksleivių vertinimus, šviesios – pedagogų vertinimus. Analizuojant trijų projektui aktualių grupių: tėvų – vaikų – pedagogų santykius, pastebimas pedagogų ir moksleivių nuomonių nesutapimas. Jei pedagogai yra linkę tėvus suvokti kaip silpniausią šio santykių trikampio ašį (atitolusius, nepakankamai įsitraukusius į vaiko auklėjimą ir neturinčius stiprių santykių su savo vaikais), tai moksleiviai linkę reabilituoti tėvus – santykius su jais vertina labai gerai ir mano, jog jie yra stipresni nei santykiai su pedagogais. Apskritai, moksleiviai tėvų – vaikų – pedagogų bendradarbiavimą vertina gana palankiai ir palankiau nei pedagogai. Moksleiviai jaučia tėvų palaikymą ir pagarbą, gerai vertina tėvų ir pedagogų bendravimą, silpniau, bet neblogai, vertina savo ir mokytojų santykius. Taigi, iš moksleivių perspektyvos, silpniausia santykių trikampio ašis yra jų ir pedagogų santykiai. Trečdalis moksleivių juose pasigenda bendradarbiavimo ir dažniau iš pedagogų pusės.

28. Asmeninius santykius moksleiviai sėkmingiau kuria šeimoje nei mokykloje, be to, sėkmingiau kuriami santykiai su suaugusiais (tėvais, seneliais, pedagogais) nei su kitais vaikais (broliais, seserimis, moksleiviais). • Apskritai, analizuojamo amžiaus vaikai (10-16 metų) linkę pasitikėti suaugusiųjų autoritetu, ypač probleminėse situacijose – jie vidutiniškai vertina savo gebėjimus patiems spręsti problemas ir susidūrę su jomis labiau linkę laukti suaugusiųjų patarimo bei pagalbos nei savarankiškai ieškoti sprendimo. Šio amžiaus vaikai linkę paklusti suaugusiems, net ir pripažindami, jog ne visada suaugę geriau žino, ko reikia vaikams. Vaikai nesijaučia per daug tėvų – pedagogų kontroliuojami, o į savarankiškumo didinimą, grindžiamo galimybėmis savarankiškai rinktis ir klysti, žvelgia su abejone. • Taigi, viduriniųjų klasių moksleiviai dar nėra pakankamai pasiruošę būti savarankiškesni ir bijo galimų savo klaidų. • Vaikų požiūris į jausmų valdymą panašus kaip ir suaugusiųjų, konkrečiai pedagogų. Tek vieni, tiek kiti sutinka, jog suaugę turi priimti visus vaiko reiškiamus jausmus, vis dėlto pykčio jausmą linkę vertinti neigiamai ir jį blokuoti. Vaikų reiškiamas pykčio netoleravimas netgi yra panašus į agresijos ir smurto netoleravimą. • Tyrime dalyvavusios mokyklos skiriasi savo vertinimais bei santykiais mokyklos bendruomenėje. Kraštutinumais galima pavadinti Šiaulių J. Janonio ir Didždvario gimnazijas bei Vilniaus „Sietuvos“ progimnaziją ir Šilutės M. Jankaus mokyklą: • Šiaulių J. Janonio ir Didždvario gimnazijos. Abiejų mokyklų atmosfera vertinama geriausiai, moksleiviai deklaruoja didžiausią atvirumą bendradarbiauti, rečiausiai susiduriama su moksleivių elgesio problemomis. Moksleiviai jaučiasi savarankiškesni. Didždvario gimnazija išsiskiria geriausiai vertinamais / glaudžiausiais moksleivių tarpusavio santykiais. Jie taip išreiškė didžiausią atvirumą organizuojamiems mokymams – nurodė daugiausiai dominančių temų, lūkesčių. • „Sietuvos“ progimnazija, kaip ir pedagogų apklausoje, išsiskiria itin prastais tarpusavio santykiais – tiek moksleivių, tiek pedagogų. Čia dažniau susiduriama su mokinių elgesio, bendravimo problemomis. Be to, šios mokyklos moksleiviai yra abejingiausiai nusiteikę mokymų atžvilgiu – mažiausiai puoselėja jiems lūkesčių, nurodo mažiau dominančių temų. • Šilutės M. Jankaus mokykla taip pat išsiskiria prasčiau vertinama bendra mokyklos atmosfera, moksleivių bendravimo, kompetencijų stokos problemomis. Išvados ir gairės tolimesniam darbui

29. Situacijos vertinimas ir nuomonė diferencijuojasi moksleivių amžiaus ir lyties aspektais: • Mergaitės labiau nei berniukai linkusios į santykių puoselėjimą, dažniau jaučia šeimos palaikymą ir geriau vertina savo santykius tiek šeimoje, tiek mokykloje. • Jauniausi vaikai (10-12 metų) labiau linkę pasitikėti suaugusiųjų autoritetu, geriau vertina santykius su mokytojais nei kitais moksleiviais. • Viduriniame amžiuje (13-14 metų) pasitikėjimas suaugusiais ima mažėti ir santykiai su pedagogais imami vertinti prasčiau. 13-14 metų vaikų grupėje bendradarbiavimas sudėtingiausias. Jiems sunkiau sekasi kurti santykius ne tik su pedagogais, bet ir su kitais moksleiviais, jie dažniau susiduria su bendravimo, elgesio problemomis, dažniau jaučia įtampą mokykloje ar namuose. • Vyresnieji moksleiviai (15-16 metų) vėl atranda santykį su mokytojais, atsiranda motyvacija ko nors siekti, pažinti save, kitus, labiau linkstama bendradarbiauti. Taip pat užmezgami glaudesni santykiai su bendramoksliais ir jų teikiamas pasitenkinimas ima viršyti santykių su tėvais pasitenkinimą. Išvados ir gairės tolimesniam darbui

30. Andrėja Stravinskaitė +37052054512 andreja.stravinskaite@sic.ltSocialinės informacijos centras +370 5 205 45 00Upės 21, Vilnius www.sic.lt simplicity · intelligence · challenge