80 likes | 295 Views
G rybai. M usmir ė. Pasaulyje auga apie 90 rūšių, Lietuvoje žinoma 15. DĖMESIO . Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė ( Amanita phalloides ) – mirtinai nuodingas grybas .
E N D
Musmirė • Pasaulyje auga apie 90 rūšių, Lietuvoje žinoma 15. • DĖMESIO. Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – mirtinai nuodingas grybas. • Kai nuo šio grybo nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs rinkis, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius.
Baravykas • Grybai išaugina įvairaus dydžio mėsingus vaisiakūnius. • Kepurėlės paviršius sausas (drėgnu oru glitus), matinis, blizgantis.
Pelėsis • Pelėsis – daugelio ląsteliųmikroorganizmai arba labai mažos 10 µm diametro atskiros ląstelės. Jie yra siūliniai grybai, turintys vienintelį siūlą, vadinamą hifu. Labai skirtingi išoriškai. • Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros būtinos sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, rūgštinis pH, deguonis. • Dažniausiai jie auga ant vidinių paviršių, bet kai kada gali vystytis ir išoriniuose paviršiuose. • Pelėsiai dauginasi sporomis.
Voveraitė • Voveraitė (lot.Cantharellus) - voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos grybų gentis. • Dzūkai voveraites vadina ir kitais vardais: lepeškos, voveruškos. • Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas. • Auga birželio - spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose.
Žalsvoji musmirė • Žalsvoji musmirė (lot.Amanita phalloides, angl.Death Cap, vok.Grüne Knollenblätterpilz) – musmirių (Amanita) genties grybas. • Kepurėlė 7-10 (15-20) cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia, lygi, kartais arti pakraščių su balto apvalkalo lengvai nusilupančiais ar didesnio lietaus nuplaunamais lopinėliais, žalia, gelsvai žalia, rusvai žalia, išblunkanti iki gelsvos ar net balkšvos spalvos. Lakšteliai balti, tankūs, minkšti, laisvi. • Kotas 5-15 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, pilkšvo, gelsvai žalsvo atspalvio, išmargintas skersiniais žalsvais dryželiais, su odišku baltu, rievėtu, plačiu ir lengvai nukrentančiu rinkiu, pamatinę dalį gaubia žalsva, skiautėta išnara.
Grybiena • Grybų vegetatyvinė grybiena yra jautrus, plonas ir labai trapus plonyčių hifų tinklas. • Ji slypi substrate, ir gyvena ilgai – metus, dešimtmečius, net šimtmečius. • Grybienos gniužulėlis amžinai tūno tamsoje, labai reaguoja į atitinkamas aplinkos sąlygas ir gali paspartinti ar sustabdyti vaisiakūnio formavimąsi.