Pranešimo tikslai:

1. INSTITUCIJOS VEIKLOS ANALIZĖ – NAUDA AR LAIKO ŠVAISTYMASJONAS ČAPLIKASLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROREKTORIUS Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

2. Pranešimo tikslai: • atskleisti Lietuvos žemės ūkio universiteto įgytą patirtį rengiant institucijos veiklos analizę; • atliktiLietuvos žemės ūkio universiteto veiklos analizės naudos įvertinimą Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

3. Pranešimo turinys: • Savianalizės rengimo patirtis: • vadybiniai aspektai; • informacinio aprūpinimo aspektai; • Savianalizės rengimo nauda Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

4. Savianalizės vieta institucinio vertinimo procese: SAVIANALIZĖ IŠORINIS VERTINIMAS (ekspertų vizitas, išvadų ir rekomendacijų parengimas) REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMAS Savianalizė yra pradinis institucinio vertinimo etapas, kurio visi darbai atliekami vertinamoje institucijoje jos darbuotojų pastangomis glaustais terminais Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

5. Savianalizės rengimo vadybiniai aspektai: • savianalizės pobūdžio nustatymas; • laiko valdymas; • savianalizės proceso valdymas; • savianalizės teminių darbo grupių sudarymas; • konsultavimosi su bendruomene užtikrinimas Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

6. Savianalizės pobūdžio nustatymas: • Institucinis vertinimas yra tam tikras iššūkis universitetui, jo veiklos (ypač vadybos ir rezultatų) viešinimas; • Galimas savianalizės pobūdis: reprezentacinis; maskuojantis, aprašomasis; analitinis-vertinamasis ir kt.; • Aukščiausiu lygiu reikia išdiskutuoti, kad reikia rengti ir pateikti analitinio-vertinamojo pobūdžio savianalizę; • LŽŪU parengė ir pateikė beveik analitinio-vertinamojo pobūdžio savianalizę, orientuotą į Universiteto veiklos tobulinimą Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

7. Laiko valdymas: • Rengiant savianalizę, būtina sutilpti į nustatytus laiko rėmus; • Metodikoje nurodomas 9 mėnesių savianalizės rengimo terminas; • Projekto, skirto bandomąjam instituciniam išoriniam vertinimui, įgyvendinimo eiga apsprendė, kad savianalizei buvo skirti nepilni 2 mėnesiai; • LŽŪU nesutilpo į šiuos laiko rėmus, savianalizės rengimą uždelsė vieną mėnesį; • LŽŪU patirtis: savianalizei pagal parengtą metodiką atlikti trijų mėnesių permažai. Teko apriboti laiką informacijai rinkti, SWOT analizei, ypač savianalizės rezultatams aptarti ir vidiniam grįžtamajam ryšiui užtikrinti. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

8. Savianalizės proceso valdymas: • Pagal metodiką savianalizės procesui valdyti tikslinga sudaryti Savianalizės valdymo komitetą, kuris atlieka savianalizės rengimo planavimą, suformuoja savianalizės rengimo grupes, koordinuoja rengimo eigą, rašo preliminarią savianalizės ataskaitą; • LŽŪU buvo sudarytas Savianalizės valdymo komitetas, kuris atliko planavimo, grupių sudarymo, priežiūros funkciją, tačiau nerašė preliminarios savianalizės ataskaitos; • Savianalizės valdymo komitetas buvo sudarytas iš Universiteto rektoriaus, senato pirmininko, senato vienos komisijos pirmininko, studentų atstovybės prezidento, socialinių partnerių atstovo. Valdymo komitete buvo pasigendama asmens, kuris betarpiškai vykdytų savianalizės rengimo koordinacinį darbą Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

9. Savianalizės teminių darbo grupių sudarymas: • Metodikoje rašoma apie 6 savianalizės komitetus, kurių pagrindinė funkcija – informacijos rinkimas; • LŽŪU buvo sudarytos 7 teminės grupės pagal institucinio vertinimo sričių sąrašą. Į temines grupes įtraukti administracinių padalinių vadovai, šių padalinių kai kurie darbuotojai, atskirais atvejais Studentų atstovybės nariai. Vidinės kokybės vadybos sistemos savianalizės grupė buvo sudaryta horizontaliuoju principu iš kitų grupių vadovų; • Grupėms buvo patikėta ne tik informacijos rinkimas ir sisteminimas, bet ir teminės SWOT analizės, teminių ataskaitų rengimas; • Suvestinę SWOT analizę ir suvestinę savianalizės ataskaitą parašė 7 teminė grupė Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

10. Savianalizės rengimo tvarkaraštis: • Metodikoje nėra aiškių rekomendacijų dėl savianalizės rengimo plano (tvarkaraščio); • LŽŪU pasitvirtino savianalizės atlikimo tvarkaraštį, kuriame išskirti šie etapai: • Pasirengiamasis (metodikos nagrinėjimas, pareigų tarp grupių narių pasiskirstymas ir t.t.); • Duomenų rinkimo ir sisteminimo etapas (poreikių identifikavimas; duomenų surinkimo schemų parengimas; duomenų rinkimas ir apdorojimas); • Analitinis etapas (reglamentavimo, išteklių, procesų, pokyčių ir rezultatų vertinimas, teminės SSGG); • Apibendrinamasis (teminių ataskaitų rengimas, suvestinės SWOT ir bendros preliminarios ataskaitos parengimas, ataskaitos viešinimas; • Užbaigiamasis etapas (savianalizės ataskaitos galutinio varianto parengimas) Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

11. Konsultavimosi su bendruomene užtikrinimas: • Metodika rekomenduoja į savianalizės rengimą įtraukti bendruomenę: ją informuoti, atlikti specialias apklausas, teikti parengtas ataskaitas svarstyti viešai, vertinti pateiktus pasiūlymus, ieškoti konsensuso; • Dėl laiko stokos LŽŪU apsiribojo savianalizės svarstymais rektorate, Senate ir galutinės ataskaitos sklaida Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

12. Savianalizės rengimo informacinio aprūpinimo aspektai: • Metodika rekomenduoja daug įvairių duomenų surinkimo metodų ir būdų, įskaitant interviu, klausimynus ir pan. Jiems panaudoti reikalingos specialios metodikos ir daug laiko; • LŽŪU turi metinių ataskaitų pagal akademinius ir administracinius padalinius sistemą, taip pat studijų proceso dalyvių sisteminės sociologinės apklausos sistemą, taip pat atlieka specialias sociologines apklausas; Tai užtikrino neblogą savianalizės rengimo informacinį aprūpinimą Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

13. Savianalizės rengimo nauda (1) • Universiteto (pirmiausia administracijos personalo) gebėjimų strateginės analizės srityje pasitikrinimas ir didinimas: • atsiskleidė šių gebėjimų netolygumas. Daugiausia šių gebėjimų yra studijų srityje, mažiausia – materialiųjų išteklių valdymo srityje; • aiškiau atsiskleidė vertinimo ir audito skirtumai; • pagerėjo komandinio darbo įgūdžiai; • išryškėjo koordinavimo spragos Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

14. Savianalizės rengimo nauda (2) • Universiteto veiklos stebėsenos ir informacinio aprūpinimo sistemų patikrinimas: • stebėsenos sistemos reikalingumo akivaizdus pademonstravimas; • stebėsenos ir informacinio aprūpinimo sistemų kai kurių trūkumų ir tobulintinų aspektų atskleidimas Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

15. Savianalizės rengimo nauda (3) • Universiteto veiklos tobulintinų aspektų atskleidimas: • identifikuoti smulkūs trūkumai Universiteto valdyme, ypač veiklos stebėsenos sistemoje; • daugelis šių trūkumų išspręsti iki ekspertų vizito; • pagrindas tolesniam Universiteto veiklos tobulinimui Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

16. Savianalizės rengimo nauda (4) • Sukurtos prielaidos Universiteto raidos strategijai tobulinti: • atlikta išsami Universiteto veiklos SSGG analizė, kurioje ryškios stiprybių, silpnybių sąsajos su galimybėmis ir grėsmėmis; • bus tobulinama ir koreguojama Universiteto raidos strategija Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

17. Vietoje išvadų Kvalifikuotai atliekamas institucinis vertinimas turi tapti: - Universitetus skatinančia priemone sistemingai vykdyti strateginę analizę; - efektyvia išorine pagalba universitetams tobulinant jų veiklą Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas