Asmens ir asmenybės brandos krikščioniškoji samprata

1. Asmensir asmenybės brandoskrikščioniškoji samprata

2. Žmogus – tai ilgesys... Šv. Kryžiaus Jonas

3. MariausNorkūnopranešimasRefleksija, artėjant stažuotės pabaigai

4. Aktualumas I • Asmens samprata lemia jo santykį į save patį, į kitą žmogų ir į visą aplinką. • Santykis lemia • jausmus, • asociacijas, • prisiminimus, • mintis ir • veiksmus.

5. Aktualumas II Gyvenime patys patiriame ir iš šalies stebime nesibaigiančias problemas: • fizinį ir psichologinį smurtą, patyčias; • priklausomybes; • skausmingas savo žmogiškosios tapatybės paieškas.

6. Aktualumas III • Teorijoje irgi dar daug kas neišspręsta – asmuo ir asmenybės branda dar nėra galutinai apibrėžta net krikščioniškoje pasaulėžiūroje, jau nekalbant apie visos mūsų visuomenės postmodernistinę, pliuralistinę kultūrą bei mokslą. • O gal asmuo ir negali būti iki galo apibrėžtas? • Gyvas asmuo – taip, be abejonės, – tačiau gal net ir – asmens sąvoka?

7. Uždaviniai • Susipažinti su asmens sampratą formuojančiais mąstymomodeliais. • Studijuoti asmenybės psichologinio ir dvasinio brendimo dėsningumus. • Nagrinėti jau žinomas ir ieškoti naujų galimybių bei metodų minėtuosius dėsningumus taikyti ugdymo/si praktikoje.

8. Veiklos • Krikščioniškosios pedagoginės antropologijos studijoslaisvojo klausytojo teisėmis LEU IF KTK. • Savarankiški teoriniai ieškojimai. • Saviugdos praktika. • Kvalifikacijos kėlimastam skirtuose renginiuose. • Pranešimo apie stažuotės rezultatus rengimas irpasidalijimasjais su artimiausia akademine pedagogine bendruomene.

9. Pasiekimai I • Gavaunaujų žinių apie tai, kas yra žmogus, kas yra asmuo, patyriau netgi tam tikrą pasaulėžiūrinį perversmą – naują atsivertimą to paties tikėjimo ribose. • Jis nesužlugdė mano ankstesnio tikėjimo ir pasitikėjimo Katalikų Bažnyčia, atvirkščiai – dar pagilino, padarė nuoseklesnį.

10. Pasiekimai II • Supaprastėjomanasisžmogaus prigimties ir Dievo malonės bei jų santykių suvokimas. • Pavyko labiau susieti savo žinias tarpusavyje, pagilinti, nuskaidrinti teoriją ir susieti ją su gyvenimo praktika – pasiekti didesnio vidinio savo asmenybės integruotumo, vadinasi, ir šiek tiek labiau subręsti... • Taip įgijau didesnę laisvę dirbti ir bendrauti: tiesa tikrai išlaisvina.

11. Perversmo turinys Daug metų aš gyvenau ir dėsčiau tikybą įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus turi po dvi prigimtis: sutvertąją (kūrinio) ir Nesutvertąją – Kūrėjo, Dievo. Šiemet klausytos paskaitos ir diskusijos su dėstytojais privertė susimąstyti šiuo klausimu iš naujo ir pasitikslinti terminų formuluotes: pagal katalikų teologiją sutvertoji ir Nesutvertoji yra Dievo Malonė, o žmogus, jo asmuo ir angelo asmuo yra kūrinys – sutvertoji malonė, arba sukurtoji dovana, kurią Dievas pašventina Savo Nesutvertąja Malone. Taigi visi žmonės teturi po vieną – kūrinio – prigimtį, išskyrus Kristų, kuris yra ir tikras Žmogus, ir tikras Dievas, vadinasi, turi dvi prigimtis: sutvertąją kūrinio prigimtį ir Nesutvertąją, dieviškąją Kūrėjo Prigimtį. Aš esu tik kūrinys. Man tai – perversmas...

12. Pagrindinis ugdymo dėsnis Vis dėlto mes esame Kūrėjo kviečiami dalyvauti Jo kūryboje, netgi amžinajame Jo Šventos Šeimos Gyvenime, begalinėje laimėje ir nesibaigiančiame džiaugsme. Kad ir ką augintume, kad ir ką statytume, pieštume, dainuotume, grotume ar šoktume, kad ir ką gero veiktume, mes pirmiausia drauge su Dievu kuriame save patį. O jeigu ką nors griauname, griaunamepirmiausia save patį.

13. Pažinimo dėsniai Jeigu ieškau tiesos Ir nepasitenkinu niekuo kitu, Atrandu laisvę. Jeigu ieškau laisvės Ir nepasitenkinu niekuo kitu, Atrandu meilę ir draugystę, Dėl kurios verta paaukoti ir savo laisvę, Ir pačią gyvybę, bet – tik Savo...

14. Pažinimo dėsniai Jeigu ieškau meilės ir draugystės Ir nepasitenkinu niekuo kitu, Atrandu, Kad šiame pasaulyje nėra nieko brangesnio Už Asmenį.

15. Pažinimo dėsniai Jei ieškau asmens, Atrandu, Kad ir aš pats, ir visi kiti žmonės Esame mirtingi, Trapūs Nusidėjėliai, Kuriems labai reikia gailestingumo, Kad yra labai lengva prarasti Ir kitą, ir netgi Patį save, kaipasmenį...

16. Pažinimo dėsniai Jei ieškau gailestingumo, atrandu, Kad pirmiausia aš pats turiu būti gailestingas Kitam ir sau pačiam. Ir vis dėlto niekaip nepajėgiu To atrasti Ir toks būti, Iš viso – būti, Kol nepatiriu gailestingumo Iš Kito...

17. Pažinimo dėsniai Kai patiriu gailestingumą Ir pats juo gyvenu, Kai išvis esu, Imu suprasti, Kad nesu nei pirmasis, nei paskutinysis, Kad savo gyvybės ir gyvenimo semiuosi Iš kitų ir dar iš Kažko Kito, Kuris Turėtų būti Pirmasis Ir Paskutinysis...

18. Pažinimo dėsniai O jeigu Toks tikrai Yra, Jis turėtų būti Amžinas ir Nemirtingas. Kas man pasakys, Ar Jis Yra?

19. Pažinimo dėsniai Ar Tu man pasakysi Pats? Pasakyk man taip, kad patikėčiau! Aš noriu tikėti! Trokštu žinoti tikrą Tiesą! Trokštu gyventi Tiesa ir Dvasia! Trokštu būti Tavo draugu ir gyventi Bendrystėje su Tavimi...

20. Pažinimo dėsniai Jei tai tiesa – Jei Tu iš tikrųjų Esi, Dėl draugystės ir meilės – dėl Tavęs Ir drauge su Tavimi Galiu įveikti net mirties baimę... Štai iš kur – mano laisvė Ir štai kam ji išvis reikalinga: Kad būtume, Kad gyventume drauge, Nepaisant mirties...

21. „Kas yra tiesa?” – retoriškai Kristaus paklausė poncijus Pilotas, tikriausiai nė nesitikėdamas, kad į šį klausimą išvis būtų įmanoma atsakyti. Gal kaip tik todėl tąsyk Kristus nutylėjo... ir vis dėlto iškalbingai stovėjo – Jis Pats ir Jo kūriniai. Jo mokiniai, net akmenys, visas pasaulis tyliai pačiu savo buvimu Jo Vardu šaukte šaukia: Aš Esu! Aš – Dievo Žodis...

22. Pasiekimai III Taigi Vis dėlto Tylų atsakymą Kažkaip išsirinkau Iš šio pasaulio Viso, regis, kurtinančio ir neaprėpiamo Triukšmo...

23. Absoliuti Tiesa Tiesa gali būti taiklus žodis, skaičius, melodija, ritmas, paveikslas, gestas, veiksmas ar judesys, kuriuo mes išsakome savo nuomonę apie tikrovę. Visai kas kita – pati tikrovė: ji, kaip tiesa, dar svaresnė. Tačiau egzistuoja ir Absoliuti Tiesa – visos sąlyginės tikrovės Absoliutus Šaltinis, kurį aš sau atpažinau kaip gyvą TriAsmenį Dievą, mūsų Kūrėją.

24. Dievo ir žmogaus pažinimas dar sykį minimas ir pabaigoje...

25. Apsisprendimas Tą supratęs, aš apsisprendžiu gyventi Tiesa ir Dvasia, šį Šaltinį pripažindamas, išpažindamas, į Jį atsižvelgdamas. O Tu..?

26. Pasirinkimas Taip arba ne... Tai jau reikštų nebe vien pasirinkimą tarp Tiesos ir klaidos, ar dar blogiau – melo, bet ir tarp Meilės ir baimės, neapykantos, ar dar blogiau – abejingumo... Tai reiškia pasirinkimą: gyventi ar merdėti. Nes

27. Dievas Yra Dievas Yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Dievas Yra Meilė. Nes Dievas Yra.

28. Kodėl – Meilė? Aš tiesiog noriu meilės labiau nei pinigų ar ko nors kito. Aš dirbsiu, ieškosiu, galvosiu ir viską darysiu, kad atrasčiau tikrą meilę ir ją pasilikčiau, o ne tam kad ją parduočiau ir įsigyčiau ką nors kita... O Jūs?

29. Kodėl – Dievas? Kodėl ne „niekas“, Ne „kažkas“, Ne kosmosas, materija, energija, Ne politinė ar dar kokia nors kitokia jėga..? Kodėl?..

30. Potencija Kas turi didesnes potencijas ir energiją – mūsų saulė ar Paukščių takas, sudarytas iš daugybės saulių? Kas gali daugiau – žmogus ar žmonija? Kas sugeba daugiau – žmonija ar Būties Visuma, kad ir kaip ją pavadinsim? Aišku, kas... Nagi pažiūrėkim, ką sugeba vienas žmogus...

31. Ką sugeba žmogus? Taigi gyvasžmogus jaučia ir užjaučia, suvokia savo jausmus , būsenas ir išgyvenimus, mąsto, tariasi su savo sąžine, renkasi ir apsisprendžia, planuoja savo tikslus ir veiksmus, šitaip įgyvendindamas savo laisvę ir transcenduodamas šio pasaulio ribotumą, jo laiką ir erdvę, šitaip pasiekdamas patį Dievą, pačią Būtį, patį Gėrį, amžinąjį gyvenimą, arba... sąmoningai pasirinkdamas blogį – amžiną slydimą į nebūties prarają.

32. Laisvė Svarbiausia, kas žmogų išskiria iš kitų gyvūnų: žmogus ir angelas, ir Pats Dievas, kiekvienas asmuoturi protą, o tai reiškia, ir valią – laisvę rinktis daryti gera ar bloga. Gyvūnai niekada nedaro nieko „blogo”, nes jie nesuvokia, kas tai yra, jie neturi sąvokų, neturi proto, tokio sąvokinio mąstymo, kaip žmogus; jie visada renkasitik „gera”: kas jiems atrodo geriau pagal savo pojūčius ir instinktus,– jieniekadnesirenka „blogio”. O žmogusgalinepaklustisavoinstinktams, jis gali tarsi pasitraukti į šalį ir pažvelgti į save iš šalies. Todėl jis suvokia save ir pasaulį kitaip nei kiti gyvūnai – jis iš viso turi sąvokas, o tarp jų – Gėrio ir blogio, nuodėmės, gyvenimo ir mirties sąvokas. Jis gali daryti savo sprendimus, remdamasis kažkuo daugiau – ne vien instinktais.

33. Stebuklas Ši žmogaus laisvė: gebėjimas pažvelgti į save iš šalies ir galimybė apsispręsti remiantis ne vien instinktais, o laisvai renkantis absoliutų Gėrį – nesavanaudišką draugystę ir visišką pasiaukojimą iš meilės, – kitaip tariant, tai, kad žmogus yra asmuo, man yra vienas iš stipriausių Dievo egzistavimo įrodymų. Tai ne mokslinis įrodymas – jis man būtų per silpnas... Tai – „asmeninis įrodymas”, įtikinantis mane asmeniškai. Nors iš tikrųjų drauge tai yra ir stebuklas–gamtos dėsnių peržengimas, transcendavimas.

34. Antgamtė Kiekvienas asmuo, net ir sukurtasis, yra antgamtė – transcendencija visos gamtos atžvilgiu ir vienas kito atžvilgiu. Žmogaus ir angelo asmuo yra sutvertojiantgamtė. Dievas, Trys Jo Asmenys, yra NesutvertojiAntgamtė.

35. Atvirumas Asmuo yra ir pati transcendencija, ir transcendavimo veiksmas– savęs peržengimas dėl Kito. Jei asmuo nesiryžta peržengti savęs dėl Kito, jis žūsta kaip asmuo: jis užsidaro savyje, savo egoizme, o tai asmeniui yra amžinoji mirtis, amžinas merdėjimas, nebe gyvenimas. Tai byloja apie asmens atvirumą ir kryptingumą, slypintį pačioje asmens prigimtyje.

36. Kryptingumas Aptariamas toliau...

37. Prigimtis Aptariama toliau...

38. Asmuo yra pati laisvė Mėginti valdyti kitą asmenį, mėginti manipuliuoti asmeniu tarsi daiktu, laikyti jį priemone kokiam nors kitam tikslui yra nuodėmė. Įdomu, kad tai neįmanoma iš viso!Neįmanoma valdyti kito asmens! Neįmanoma tiesiogiai paveikti kito asmens, neįmanoma už jį ko nors panorėti ir pasirinkti, nukreipti jo valios. Įmanoma tik išgąsdinti, ką nors padaryti su kito žmogaus kūnu, jo juslėmis, jo turtu. Įmanoma jį tik pakviesti vardu ar be vardo, „užkrėsti“ jį savąja būsena per bendrystę ar priešiškumą.

39. Įkalinti laisvę? Bet nuodėmė, deja, yra įmanoma, nes asmenį įmanoma apvogti, įkalinti ar kaip nors kitaip pasikėsinti į jo laisvę, netgi žudyti. Dar įdomiau: iš esmės neįmanoma nužudyti, t. y. sunaikinti kito asmens. Mes galime pasikėsinti tik į jo kūną ar turtą, į jo jausmus ar pojūčius, net į atmintį ar ryšius.

40. Žvelgti Tačiau iš tikrųjų žudyti įmanoma tik save, kaip asmenį, nes įmanoma apsispręsti tik už save: • peržengti savo egoizmą ir atsiverti Meilei, Tiesai, Gyvenimui, ar • užsiverti ir niekuo tuo netikėti, nesivilti, neieškoti, neigti save ir kitą, kaip asmenis, o tai reiškia žvelgti į kitą ir tuo pačiu neišvengiamai į save patį tik kaip į priemones, įrankius kažkokiems kitiems tikslams siekti. O tai ir yra savęs, kaip asmens, žudymas.

41. Nuodėmė Kai žudome kitą, iš tikrųjų žudome tik save... Bet vis dėlto žudome iš tikrųjų. Kai vagiame, meluojame, kai darome bet kurią iš nuodėmių, kai paminame kito ar savo paties laisvę, mes visada iš tikrųjų tuo žudome save ir Dievą savo širdyje. Mes Jį kalame prie kryžiaus ir tyčiojamės, vainikuodami erškėčiais. Iš tikrųjų.

42. Būties Visuma Taigi Būties Visumą vadinu ne kosmosu ar materija, nes Ji juk sugeba daugiau nei vienas žmogus, kuris yra asmuo, ir netgi daugiau nei visa žmonija drauge. O tai reiškia, jog Ta Būties Visuma Jaučia ir Užjaučia, Suvokia Savo Jausmus, Būsenas ir Išgyvenimus, Mąsto, Tariasi su Savo Tobula Sąžine (aišku, gerokai kitaip nei žmogus), Renkasi ir Apsisprendžia, Planuoja Savo Tikslus ir Veiksmus, šitaip Apreikšdama mums Savo Absoliučią Laisvę. Būties Visuma yra Gyva ir Asmeniška, o iš Jos Pačios Apreiškimo sprendžiant, būtent – TriAsmenė: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Ji yra „dar labiau Asmuo” negu aš...

43. Absoliuti Tiesa Taigi Absoliuti Tiesa – aukščiausioji Tikrovė – man yra Gyvas Asmeniškas Dievas. Dievas Yra Trys Asmenys.

44. Sąlyginė tiesa Dievo kuriamą tikrovę, sąlyginę tiesą,visai pagal Dievo „paveikslą ir panašumą” irgi sudaro trys būties sferos: • laikui pavaldi ir erdvės ribojama reiškinių tikrovė, • asmuo ir • jo santykis į kitą asmenį bei visą likusią reiškinių tikrovę.

45. Santykis • Asmens santykis į kitą asmenį turėtų būti besąlyginė pagarba ir meilė, dėmesys iki savo sveikatos, netgi gyvybės aukojimo už artimą, o Dievo Asmenų atžvilgiu – garbinimas ir meilė iki visiško atsidavimo. • Asmens santykio į visą reiškinių pasaulį esmė turėtų būti to reiškinių pasaulio – tarsi laiško ar knygos – skaitymas ir rašymas, tarsi meno kūrinio stebėjimas ir paties kūryba bei darbas, kaip atsiliepimas į kito asmens laišką, pašaukimą.

46. Santykio nutraukimas Tikras, teisingas, adekvatus santykis reiškia gyvenimą ir gyvybės palaikymą, bendravimą, vienijimąsi su Dievu ir kiekvienu asmeniu. Požiūris į bet kurį asmenį kaip į daiktą, energiją, informaciją – kaip į reiškinį, o ne jo šaltinį, tolygus žudymui: žudome jau vien šitaip mąstydami, tačiau puikiai žinome, kad mintys ir jausmai anksčiau ar vėliau išsilieja ir žodžiais, ir veiksmais... Nutraukdami santykį su asmeniu, su Dievu, mes nutraukiame Gyvybės Giją.

47. Mąstymo modeliai Iš santykio ir jo nutraukimo kyla du esminiai mąstymo modeliai: • Subjektinis– ieškantis Tiesos ir gerbiantis Tiesą – gerbiantis tikrovę, kuri yra vientisa, gyva ir asmeniška (šia prasme subjektyvi, bet ne iliuzinė); turintis viltį atrasti ir bent kiek suprasti Tiesą; grindžiamas išankstiniu tikėjimu, jog Tiesa išvis egzistuoja, ir valios apsisprendimu vienytis su Ja. • Objektinis – netikintis nei Tiesa, nei Meile, nei laisve, nei draugyste; į viską žvelgiantis kaip į daiktus, kaip į negyvą mechanizmą ir jo dalis, infomaciją, jėgas, egoistiško pažinimo ir vartojimo objektus.

48. Elgesio modeliai Iš dviejų mąstymo modelių kyla du esminiai elgesio modeliai – • Bendravimas: Meile grindžiamas tikėjimas ir pagarba asmeniui bei jo gyvybei verčia elgtis atsargiai, kad nesužeisčiau ir neįžeisčiau, taigi sutelkia visas jėgas ir gebėjimus stebėti, suprasti, užjausti, pažinti savo ir kito poreikius ir jų paisyti, atsižvelgti į tam tikrus dėsningumus ir laikytis žodžio, sutartų taisyklių dėl ryšio su asmeniu. • Vartojimas: Netikėjimas viską abejingai skaldo, valdo ir vartoja.

49. Ką renkamės? • Kuris iš šių dviejų modelių atitinka krikščioniškąjį? • Kuris iš šių dviejų yra adekvatus, t. y. atitinka Tiesą? • Pagal kurį Jūs norėtumėte, kad kiti elgtųsi su Jumis?

50. Giliausi troškimai Giliausi, slapčiausi, autentiškiausi mūsų troškimai atspindi ir giliausią mūsų prigimtį...