Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla

1. Oreivystės istorija . Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla Parengė 8 c klasės mokinė Aušrinė Sabaliauskaitė Darbo vadovė Marta Petrauskienė

2. Turinys • Kas yra oreivystė? • Broliai Mongolfje • Lapkritis - oreivystės pradžia • Pirmasis baliono pakilimas • Oro balionu pakyla žmonės • Pasiekimai • Netektys • Gernereno parašiutas • Oro balionas – susisiekimo priemonė • Šiuolaikinis oro balionas • Informacijos šaltiniai

3. Kas yra oreivystė? Oreivystė – tai skraidymas lengvesniais už orą prietaisais.

4. Broliai Mongolfje Prancūzas Žozefas Mongolfje (Joseph Montgolfier) gimė 1740 m. Jis jautė didžiulę aistrą naujiesiems prietaisams, kurie tuo metu buvo labai madingi. Kartu su jaunesniuoju broliu Etjenu (Etienne Montgolfier) jie dažnai pasvajodavo apie tai, kaip Žmogus pakils į orą. Broliai netgi buvo sumanę į apvalkalą, prikimšti debesų, o šis būtų laikęs pintinę. Tačiau jie nežinojo, kaip tai įgyvendinti.

5. 1782m. Lapkritis - oreivystės pradžia Kartą, Žozefas Mongolfje pastebėjo, jog marškiniai, kuriuos jis laike pakėlęs už apykakles virš židinio ugnies, išsipūtė, ir jam į galvą šovė geniali mintis. Jis papasakojo apie savo atradimą Etjenui ir broliai pradėjo galvoti, kokios formos galėtų būti balionas, kurį jie panaudos savo pirmiesiems bandymams. Pradžiai jie pasisiuvo vieno kubinio metro šilkinį apvalkalą. Šildomas virš ugnies šilkinis balionas pakilo į trisdešimties metrų aukštį. Tai atsitiko 1782 m. lapkritį. Šią datą galima laikyti oreivystė pradžia.

6. Pirmasis baliono pakilimas Broliai Mongolfjė dirbo paslapčiomis savo sode. Tačiau, kai bandymų balionai ėmė pakilti vis aukščiau ir aukščiau, išsigando, kad kaimynai nepamatytų jų atradimo ir...„nepasivogtų" idėjos. Taigi, jie nusprendė viešai pademonstruoti savo balioną pagrindinėje Anone aikštėje. Čia sukviesti garbūs asmenys turėjo paliudyti, jog šios idėjos pradininkai ir buvo Mongolfjė. Oro balionas maždaug per 10 minučių pakilo į 1000 m aukštį. Žmonės, dalyvavę pakilime, galėjo paliudyti jo autentiškumą: surašytas protokolas, su kuriuo broliai Mongolfje kreipėsi į Paryžiaus Mokslo Akademiją, kad būtų oficialiai pripažinti pirmaisiais „skraidančio" aparato kūrėjais.

7. Oro balionu pakyla žmonės 1783 m. spalio 15 d., trečiadienį, Mongolfjė pripučia balioną ir PilatrasdeRozjė lipa į apskritą dėžę, kuri pritvirtinama baliono apačioje. Pilatras pakyla maždaug 25 metrus - tiek, kiek leidžia virvės. Penktadieni, spalio 17 d. tas pats eksperimentas pakartojamas. Parką užtvindo smalsuoliai, dauguma jų - iškiliausios Paryžiaus asmenybės. Tąkart balionas pakyla į 108 metrų aukštį. Vienintelis Liudvikas XVI-asis nepritarė tam, kad žmonės skraidytų. Karalius jautė atsakomybę už jų gyvybes. Tačiau po ilgų derybų valdovas galiausiai davė leidimą, bet pats dalyvauti atsisakė. Patys broliai Mongolfjė taip pat neskrido, nes buvo pažadėję tėvui, jog niekuomet neskris savo balionu (pastarasis nebuvo tikras, ar sūnų išradimas yra visiškai saugus]. Todėl skrydžiui pasirinktas PilatrasdeRozjė. Pusiausvyrai išlaikyti reikėjo dar vieno keleivio. Juo tapo markizas d'Arlandas (d'Ariandes).

8. Pasiekimai • 1783 m. gruodžio 1 d. profesorius Šarlis ir Roberas pakilo vandeniliu pripildytu balionu. Juos stebėjo 400 000 žiūrovų. Pakilę Paryžiuje, po dviejų valandų skrydžio nusileido Nesle La Valė. Šarlis išlaipino savo bendrakeleivį ir vėl pasikėlė į 3 000 metrų aukštį, Šarlio dujinis balionas buvo beveik tobulas: baliono apvalkalas dengtas laku, apvalkalą gaubė tinklas, krepšys pintas iš vytelių, buvo apendiksas dujoms pripildyti, vožtuvas, balastas ir inkaras. Krepšyje turėjo netgi barometrą ir meteorologinius instrumentus. • Pirmoji moteris, pakilusi oro balionu, buvo ponia Tibl (1784 m.). • 1784 m. Lione, Dižone, Marselyje, Strasbūre ir kituose Europos miestuose atliekami bandomieji skrydžiai. Pirmasis „komercinis" skrydis įvyko Lione. Jo metu Žozefas Mongolfjė pakilo kartu su 7 keleiviais.

9. Netektys Aerostatų pilotams galvoje ėmė suktis nauja svajonė - perskristi Lamanšą. Keletą metų iš eilės atliekama daugybė skrydžių ir mokslinių bandymų, norint pagerinti oro baliono skridimo savybes. Pilatras pagamina šilto oro balioną, prie kurio pritvirtinamas dar ir kitas, mažesnis, vandenilio pripildytas balionas. Nepaklausęs Mongolfjė, kuriam tai atrodo per daug rizikinga, 1785 m. sausį Pilatras išskrenda iš Prancūzijos. Praėjus vos keletui minučių nuo pakilimo, degiklio liepsna pasiekia mažąjį balioną su vandeniliu, ir visas apvalkalas akimirksniu užsiliepsnoja. Pilatras žuvo nukritus balionui. Jis tapo ne tik pirmuoju žmogumi, pakilusiu į orą, bet ir pirmąja auka.

10. Gernereno parašiutas 1783 m. lapkričio dieną, kai Pilatras de Rozjė ir markizas d'Arlandas. Tą praskrido virš Paryžiaus, kelių dešimčių tūkstančių nustebusių paryžiečių minioje stovėjo ir jaunasis Andrė Žakas Garnerenas (Andre-Jacques Gamerin). Tuomet oro skrydžiams užgimusi aistra jo nebeapleido. Kartu su savo mokytoju fiziku, vandenilinio aerostato išradėju Žaku Šarliu jis daugybę kartų kilo i orą. 1796 m. pabaigoje ir 1797 m. pradžioje Paryžiuje Gamerenas pagamino vandenilinį aerostatą ir jį kelis kartus išbandė, pirmiausia, neatleisdamas virvės, o po to du kartus balionui leisdamas laisvai kilti. Per antrąjį skrydį jis pririšo prie savo šuns parašiutą ir išmetė gyvūną iš pintinės. Šuo laimingai pasiekė žemę. 1797 m. spalio 22 d. Garnerenas sukvietė Paryžiaus grietinėlę stebėti pirmąjį žmogaus šuolį su parašiutu. Prie baliono pririšo pintinę su parašiutu. Garnerenas įlipo į pintinę ir balionas pakilo į 200 sieksnių (400 metrų) aukštį. 17 val. 29 min. Garnerenas nupjovė jungiančias virves. Sutrikę žiūrovai stebėjo, kaip pintine vartėsi ore, ir jau nesitikėjo, kad Garnerenas išliks gyvas. Tačiau drąsuoliui buvo diagnozuotas paprasčiausias kaulo išnirimas, kurį jis patyrė trenkdamasis į žemę.

11. Oro balionas – susisiekimo priemonė Per Paryžiaus apsiaustį 1870 metais Prancūzijos vidaus reikalų ministras Leonas Gambeta pasinaudojo balionu kaip susisiekimo priemone.

12. Šiuolaikinis oro balionas 1937 m. profesorius Pikaras ir Hėjus Kolinsas (Hey Cosyns) išbando propano degiklį. Atsiradus naujoms medžiagoms balionų idėja atgimsta ir toliau tobulinama. Edas Jostas (Ed Yost) ir Donas Pikaras (Don Piccard) įkuria „Raven-lndustrie". Taip gimsta šiuolaikinis oro balionas, kuris, praėjus keleriems metams, pasiekia Europą toks, kokį mes šiandien ir pažįstame. Nepaisant visko, moksliniai tyrimai tęsiami. Luisas Godaras (Louis Godard), pasitelkęs į pagalbą Koryje (Cornier) ir Žapy (Japy), ankstesnįjį degiklį pakeičia žibaliniu. 1931 m. gegužės 27 d. Augustas Pikaras (Auguste Piccard) tampa pirmuoju žmogumi, pakilusiu į stratosferą oro balionu. Tam jis panaudoja savo išradimą - pastovaus slėgio sferinę kapsulę.

13. Informacijos šaltiniai • http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/O/oreivyste • http://www.oreivystescentras.lt/lt/oro_balionai/istorija/ • www.google.com • www.google.lt • www.google.lt/images • www.google.com/images