PREKINIO KREDITO DRAUDIMO, DALYVAUJANT VALSTYBEI, SISTEMOS SUK Ū RIMAS

1. PREKINIO KREDITO DRAUDIMO, DALYVAUJANT VALSTYBEI, SISTEMOS SUKŪRIMAS Edmundas Piesarskas – EKT grupė, projekto vadovas Jonas Plačiakis – EKT grupė Danguolė Saldžiūnienė – EKT grupė Dainius Stasiulis - Baltic Legal Solution Lietuva 2011 10 18 Vilnius Projektas “Konsultacijų dėl prekinio kreditų draudimo dalyvaujant valstybei sistemos sukūrimo ir plėtojimo paslaugos”

2. Pagrindinės sąvokos • Prekinis kreditas – pagal prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartis pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas atidedamas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis • Prekinio kredito draudimas (PKD) – tai draudimo apsauga neapmokėtoms sąskaitoms ir blogoms skoloms, jeigu pirkėjas tampa nemokus ar atsisako mokėti • Trumpalaikis PKD – atsiskaitymas iki 2 metų, vyrauja Lietuvoje • Vidutinės trukmės ir ilgalaikis PKD – atsiskaitymas virš 2 metų, Lietuvoje netaikomas • Parduotina (rinkos) rizika – tai komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems 1997 m. Komunikato 97/C 281/03 priede išvardintose šalyse. Parduotinos rizikos didžiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis nei 2 m. • Neparduotina (ne rinkos) rizika – visa kita rizika (katastrofų ir komercinė bei politinė rizika, tenkanti valstybiniams pirkėjams ir 1997 m. Komunikato 97/C 281/03 (su vėlesniais pakeitimais) priede neišvardytose šalyse), taip pat ilgesnė nei 2 metų laikotarpio rizika • Rinkos šalys (PKD atžvilgiu) – eksporto šalys su parduotina rizika ir šalies vidaus rinka • Ne rinkos šalys (PKD atžvilgiu) – eksporto šalys su neparduotina rizika

3. PKD sistemos skirstymas

4. EKSPORTO KREDITŲ DRAUDIMAS Rinkos rizikos draudimas Ne rinkos rizikos draudimas • politinės rizikos draudimas • gamybos rizikos draudimas • komercinės rizikos draudimas • trumpalaikiai kreditai • viešosios nuosavybės skolininkai • ne EBPO valstybės • vidutinės ir ilgalaikės trukmės kreditai • komercinės rizikos draudimas • privačios nuosavybės skolininkai • EBPO valstybės ir Lietuvos Respublika • trumpalaikiai kreditai Valstybės perdraudimas Privatus perdraudimas Eksporto kreditų draudimo skirstymas Šaltinis: ES Komisijos komunikatas (97/C281/03), ES Komisijos pranešimas (2001/C 217/2), ES direktyva (1998)

5. Teisinis reglamentavimas LR – Draudimo įstatymas ES: • trumpalaikį eksporto kreditų draudimą dalyvaujant valstybei reglamentuoja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) (su vėlesniais pakeitimais): • OL 1997 C 281 9 17, p. 4 (pagrindinis), • OL C 217, 2001 8 2, p. 2 (pakeitimas), • OL C 307, 2004 12 11, p. 12 (pakeitimas), • OL C 325, 2005 12 22, p. 22 (pakeitimas), • OL 2010 C 329 12 7 p. 6 (pakeitimas). • 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudžiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje įgyvendina LR ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo” • Europos Komisijos komunikatas – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 16/01) ir jo pakeitimas (Komisijos komunikatas 2011/C 6/05)

6. Problemos ir PKD sistemos būtinybė • Neparduotinos rizika – nedraudžiama rinkos sąlygomis • Eksportas į ne rinkos šalis – svarbus (46 proc.), auga (58 proc. 2010 m.), aukštesnė pelno norma, šių šalių ekonomikos auga, galima konkuruoti su mažesnio konkurencingumo produktais, naujos augančios rinkos P. Amerikoje, Afrikoje (su ES ar Kinijos “užnugariu”), didžiausias augimo potencialas • Konkurencinis spaudimas – kitos ES šalys taiko PKD (į ne rinkos ir(arba) rinkos šalis), Lietuvos eksportuotojai yra nevienodose konkurencinėse sąlygose • Dabartinė eksporto garantijų sistema Lietuvoje iš esmės negali veikti: • Remiasi ne tuo teisiniu pagrindu (pagal paskolų garantijų schemą, skirtumai MVĮ ir didelėms, aukšta garantijų įmokos kaina, garantijos teikiamos įmonių PK, o ne PK draudimui, Komunikatas (5.1p.) numato tik 2 eksporto kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, formas – draudimas dalyvaujant valstybei ir draudimas su valstybės garantija) • Nėra ekonominės logikos (paremta parduotinos rizikos tapimu laikinai neparduotina) • Leidžiama kaip laikina valstybės pagalba (netinka stabiliai veiklai, PKD sistema turi būti sukonstruota kaip ne valstybės pagalba) • Draudimo rinkos (apimtys, nuostoliai, rinkos dalyvių skaičius) sumažėjimas nuo 2008 m. (Coface, per draudimo brokerius – Atradius, Euler Hermes išėjo iš LR rinkos 2010 m.)

7. Dabartinės eksporto garantijų sistemos (ne) veikimas Parduotina rizika Draudimo įmonės (Coface, Atradius ir kitos (per draudimo brokerius) Įmonė, draudimo polisas Įmonė, draudimo polisas Įmonė, draudimo polisas Įmonė, draudimo polisas Laikinai neparduotina rizika Neparduotina rizika Eksporto garantijos Įmonė, apribotas draudimo polisas Draudimo įmonės – nėra Įmonė, nėra draudimo poliso Eksporto garantijos Įmonė, nėra draudimo poliso

8. ES šalių PKD gerosios praktikos apžvalga • eksporto kreditų agentūrų tipai: • eksporto ir importo bankai („Export-Import Bank of the United States“, „Taipei Export-Import Bank of China“, „Export-Import Bank of the Slovak Republic“ ir kt.); • draudimo įmonės („Euler Hermes Kreditversicherungs – AG“, „Atradius NV“, „COFACE“, „KUKE“, „EGAP (KUPEG)“ ir kt.); • mišrios institucijos („Export Development Canada“, „Slovene Export Corporation“ ir kt.). • Lietuvai artimesnių 12 Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų („IGA“ – Bosnija ir Hercegovina, „BAEZ“ – Bulgarija, „EGAP“ – Čekija, „KREDEX“ – Estija, „HBOR“ – Kroatija, „KUKE“ – Lenkija, „LEID“ – Lietuva, „MBDP“ – Makedonija, „EXIMR“ – Rumunija, „EXIMSK“ – Slovakija, „SID“ – Slovėnija, „MEHIB“ – Vengrija) instituciniai tipai: • draudimo įmonės (7 atvejai arba 58 % visų agentūrų), Lietuvoje eksporto kreditų agentūra (buv. LEID) buvo teisiškai reglamentuota ir veikė kaip draudimo įmonė • eksporto–importo bankai (5 atvejai arba 42 %)

9. Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A - „Korporacja Ubezpieczeń Kredytów Eksportowych Spółka Akcyjna” Šaltinis. KUKE S. A Annual Report 2009.

10. Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A Valstybės vardu ir sąskaita Savo vardu ir sąskaita Ne rinkos rizikos draudimas Rinkos rizikos draudimas • Trumpalaikių eksporto kreditų draudimas (ne EBPO valstybės); • Vidutinės ir ilgalaikės trukmės eksporto kreditų draudimas (tiekėjo ir pirkėjo kreditai); • Laidavimas ir garantijos (viešasis sektorius); • Investicijų užsienyje draudimas nuo politinės rizikos. • Trumpalaikių eksporto kreditų draudimas (EBPO valstybės); • Trumpalaikių vidaus rinkos kreditų draudimas; • Laidavimas ir garantijos (komercinis sektorius). Valstybės iždo lėšos Privatus perdraudimas

11. Estijos eksporto kreditų agentūra KredEx (Credit and Export Guarantee Fund)

12. KredEx ir KredEx Krediidikindlustus AS • Estijos Vyriausybė 2009 m. priėmė sprendimą atskirti nuo KredEx eksporto garantijų teikimo veiklą ir ją nuo 2010 m. perduoti naujai steigiamai kredito draudimo įmonei KredEx Krediidikindlustus AS, kurioje valstybę atstovauja Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija (2/3) bei KredEx (1/3) • tokio sprendimo priėmimą lėmė šios priežastys: • Globalios finansų krizės metu tarptautinės kredito draudimo įmonės, veikusios Estijoje, iš esmės sumažino savo veiklos apimtis; • Estijos eksportuotojai prarado galimybę įsigyti kai kuriuos draudimo produktus ar drausti neatsiskaitymo riziką į kai kurias šalis; • Žymiai pakilo draudimo paslaugų įkainiai; • Estija buvo vertinama kaip padidėjusios kredito rizikos šalis. • KredEx Krediidikindlustus AS pagrindinės veiklos kryptys: eksporto kreditų draudimas (trumpalaikis į ne rinkos rizikos šalis bei vidutinės trukmės ir ilgalaikis), gamybinės rizikos ir investicijų draudimas • KredEx gavo 200 mln. EEK iš Europos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondas) lėšų padengti nuostolius, susijusius su eksporto garantijų teikimu, ir vėliau ši suma buvo perkelta į KredEx Krediidikindlustus As kaip perdraudimo depozitas nuostolių rezervui – galimas pažeidimas, nes neakreditavo nei schemos, nei nusiuntė privalomo pranešimo EK (Vidaus rinkos DG ir Regioninės plėtros DG)

13. PKD agentūros steigimo techninės alternatyvos • Apspręsta techninės užduoties: • Ne mažiau kaip 3 alternatyvos • Draudimo sistemos įtraukimas • Valstybės dalyvavimas • Finansinės, ekonominės ir rizikų analizės pagrindu, jautrumo analizė modifikuota į alternatyvų analizę (klasikiniai kaštų-naudos analizės elementai) • Apspręsta esamo ES teisinio reglamentavimo • Apspręsta eksporto prognozėmis, trendo analize, ES šalių praktika ir LR buvusia praktika (LEID) • Alternatyvos: • I alternatyva – naujos PKD agentūros steigimas (DĮ) – draudimas valstybės sąskaita (pagal Draudimo įstatymą, UAB forma, draudimo įmonė) • II alternatyva – esamo juridinio asmens (DĮ) pertvarkymas (BPD) – draudimas valstybės sąskaita (pagal Draudimo įstatymą, UAB forma, draudimo įmonė) • III alternatyva – esamo juridinio asmens (skolos įstatymas) pertvarkymas (INVEGA) – draudimas su valstybės garantija (garantijų institucija, pagal naują įstatymą, UAB forma)

14. I alternatyva – naujas juridinis asmuo (1) • Įstatinis kapitalas – ne mažesnis nei 1 000 000 EUR, akcijos tik vardinės ir apmokėtos tik pinigais. • Organizacinis fondas – ne mažesnis nei 300 000 EUR, sudarytas tik iš pinigų. • Minimalus garantinis fondas – 3 500 000 EUR (nustatyta 2010 metams). • Tenkinami kiti Draudimo įstatymo nustatyti reikalavimai, įskaitant pakankamą techninių atidėjinių sudarymą. • Valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – LR draudimo priežiūros komisija. • Naujai steigiamo juridinio asmens savininkas – Lietuvos valstybė. Galimas akcijas patikėjimo teise valdantis, naudojantis ir jomis disponuojantis subjektas - Lietuvos Respublikos ūkio ministerija arba kita teisės aktais įgaliota valstybės institucija.

15. I alternatyva –teisės aktai (2) Instituciniai: • Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėžiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir šaltinius. • Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, priimti LRV nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į steigiamą juridinį asmenį. Nutarimu: • į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės lėšos; • įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir ribos; • nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti institucija, suformuojami įpareigojimai steigėjos funkcijas vykdančiai institucijai sudaryti valdybą, patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo aktą ir visus kitus su bendrovės steigimu susijusius dokumentus; • nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos atsakomybės apimtys ir ribos; • įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo, mokėjimo; • nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų šaltinį; • suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas, nurodomi ir detalizuojami lėšų šaltiniai; • įtvirtinama atskaitomybės už vykdomą veiklą tvarka; • parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas. Draudimo įmonės pavadinime privalo būti žodis „draudimas“. Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūra“. • Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų patvirtinimo ir valdybos narių išrinkimo. • Priklausomai nuo finansavimo šaltinio gali būti reikalinga priimti papildomus / pakeisti galiojančius teisės aktus. Veiklos: • Įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų sprendimai, privalomi pagal Draudimo įstatymą: • Dėl strateginio veiklos plano patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 1 p.); • Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 5 p.); • Dėl pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.); • Dėl draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisyklių patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.); • Dėl veiklos vidaus kontrolės (vidaus audito) tvarkos (Draudimo įstatymo 26 str.). • Kiti draudimo įmonės veiklai aktualūs įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų sprendimai: • Dėl draudimo techninių atidėjinių ir kitų lėšų investavimo tvarkos; • Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo; • Dėl prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo taisyklių patvirtinimo; • Kiti veikloje reikalingi aktai.

16. I alternatyva – veiksmai (3) • Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėžiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir šaltinius • Pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti pavadinimą į registrą (kartu pateikti LR teisingumo ministro leidimą vartoti pavadinime valstybės pavadinimą). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūra“. • Priimti LRV nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į steigiamą juridinį asmenį • Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų patvirtinimo ir priežiūros ir valdymo organų narių išrinkimo. • Priimamas vienintelio akcininko sprendimas dėl stebėtojų tarybos narių paskyrimo. Paskirta stebėtojų taryba išsirenka pirmininką. • Parinkti draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininko ir kitų stebėtojų tarybos narių, valdybos pirmininko ir kitų valdybos narių, administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuaro kandidatūras, suderinti jas su Draudimo priežiūros komisija. • Lygiagrečiai šiems veiksmams vykdomas pasirengimas draudimo veiklos licencijai gauti ir rengiami Draudimo priežiūros komisijai pateiktini dokumentai (konkrečių dokumentų sąrašas pateikiamas 4 punkte žemiau). • Užtikrinti atitikimą Draudimo įstatyme numatytiems finansiniams reikalavimams: • Pinigais sukaupti organizacinį fondą. • Pinigais apmokėti steigiamos draudimo įmonės akcijas. • Licencija draudimo veiklai ir draudimo įmonės įsteigimas • Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai (13) • Patalpos, kompiuteriai, programinė įranga (standartinė ir speciali) ir biuro technika • Informacijos apie pirkėjus šaltiniai. • Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir užsienyje. • Pardavimo kanalai. • Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.

17. II alternatyva – pertvarkomas juridinis asmuo (1) • Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. • UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikia kaip draudimo įmonė pagal DĮ, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintus įstatus, kitus teisės aktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“. • Įstatinio kapitalo dydis – 87 000 000 LTL (atitinka garantinio ir organizacinio fondų minimalius ir mokumo atsargos reikalavimus, tačiau nebeatitiks, jei bus pavesta vykdyti eksporto kredito draudimą). • Valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. • UAB „Būsto paskolų draudimas“ dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

18. II alternatyva –teisės aktai (2) Instituciniai: • Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėžiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir šaltinius. Įstatyme UAB „Būsto paskolų draudimas“ būtų nurodomas kaip šią schemą įgyvendinantis ir atitinkamas funkcijas atliekantis subjektas: • Preambulėje pabrėžiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei poreikis; • Toliau įstatyme apibrėžiama: • Įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos; • Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei principai; • Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Būsto paskolų draudimas“ funkcijas, susijusias prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos įgyvendinimu; • Draudimo teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys; • Draudimo įmonės finansavimo šaltiniai; • Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus įsipareigojimus politikos; • Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo. • Užtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą – numatyti atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. • Priimti LRV 1998 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“ pakeitimą, kuriuo: • įtvirtinamos papildomos UAB „Būsto paskolų draudimas“ funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir ribos prekinio kredito draudimo srityje; • suformuojami pavedimai pakeisti bendrovės įstatus, veiklos nuostatus, priimti kitus teisės aktus, reikalingus prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui; • nurodoma papildomų lėšų, skirtų užtikrinti prekinio kredito draudimo veiklą, šaltiniai, finansavimo skyrimo tvarka. • Priimti LR finansų ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų pakeitimo / įgaliojimų pakeisti įstatus suteikimo. Veiklos: • Priimami nauji / keičiami esantys UAB „Būsto paskolų draudimas“ valdymo organų sprendimai: • Dėl prekinio kredito draudimo veiklos nuostatų patvirtinimo. Nuostatais nustatomi draudimo prisiėmimo limitai ir kitos atsakomybės sąlygos, maksimalios metinės išmokos, reikalavimai draudėjui ir kreditui, finansavimo skyrimo apskaičiavimo tvarka; • Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo ir dėl prekinio kredito draudimo taisyklių patvirtinimo; • Dėl pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarkos pakeitimo ir papildymo; • Dėl draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisyklių pakeitimo ir papildymo; • Kiti prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui reikalingi aktai.

19. II alternatyva – veiksmai (3) • Draudimo įmonės pavadinimas • Pakeisti draudimo įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti vykdomos veiklos pobūdį. Siūlomas pavadinimas UAB „Lietuvos būsto paskolų ir kreditų draudimo agentūra“. • Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai (7) • Patalpos, programinė įranga (standartinė ir speciali), kompiuteriai ir biuro technika • Informacijos apie pirkėjus šaltiniai. • Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir užsienyje. • Pardavimo kanalai. • Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.

20. III alternatyva – pertvarkomas juridinis asmuo (1) • Funkcine prasme pertvarkomas esamas juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). • veikia kaip garantijų institucija (veikia ne pagal Draudimo įstatymą), kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“, kitais teisės aktais ir savo įstatais. • Įstatinio kapitalo dydis – 26 000 000 LTL. • Valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – specializuota valstybinė priežiūra nevykdoma, veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministerijos, kurioms privaloma teikti suteiktų garantijų ir bendrovės įsipareigojimų vykdymo ataskaitas (LRV 2001-07-11 nutarimo Nr. 887 2.8 punktas). • UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

21. III alternatyva – teisės aktai (2) Instituciniai: • Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėžiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir šaltinius: • Preambulėje pabrėžiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei poreikis; • Toliau įstatyme apibrėžiama: • Įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos; • Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei principai; • Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ funkcijas, susijusias su prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos įgyvendinimu; • Garantijų teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys; • Garantijų teikimo finansavimo šaltiniai; • Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus įsipareigojimus politikos; • Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo. • Užtikrinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ finansavimą, susijusį su prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, funkcijų vykdymu – numatyti atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. • Priimti LRV 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“ pakeitimą užtikrinant nuolatinę prekinio kredito draudimo (garantijų forma) teikimą draudikams, draudžiantiems neparduotiną eksporto kredito riziką. Veiklos: • Nors šiuo metu dar veikia valstybės garantijų teikimo draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, schema šiuo metu veikia, ir esama garantijų teikimo veikla iš esmės galėtų būti vykdoma egzistuojančių teisės aktų pagrindu, tačiau šios garantijų schemos veikimas pagrįstas Laikinojo komunikato nuostatomis, kurios galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl • greta numatomų LRV 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“ pakeitimų, susijusių su šios garantijų schemos pratęsimu iki 2011 m. gruodžio 31 d., • yra būtina atlikti pakeitimus, įgalinančius garantijų suteikimą draudikams, numatantiems drausti neparduotinos rizikos eksporto kreditą.

22. III alternatyva – veiksmai (3) • Įmonės pavadinimas • Pakeisti įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti vykdomos veiklos pobūdį. • Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai (5) • Patalpos, programinė įranga (standartinė ir speciali), kompiuteriai ir biuro technika • Informacijos apie pirkėjus šaltiniai. • Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir užsienyje.

23. Eksporto į ne rinkos šalis pokyčių prognozė, proc.

24. Eksporto į ne rinkos šalis pokyčių prognozė, mln.Lt

25. Alternatyvų kaštų-naudos palyginimas, mln. Lt

26. Alternatyvų palyginimas rizikų aspektu

27. Alternatyvų palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu (1)

28. Alternatyvų palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu (2) Išvados dėl poveikio prekinio kredito draudimo rinkai: • teigiamą tiesioginį poveikį prekinio kredito draudimo rinkai darytų tik I ir II techninės alternatyvos, nes trečioji alternatyva numato ne kreditų draudimą, o garantijų teikimą, todėl darytų tik netiesioginį poveikį; • didžiausiu teigiamu poveikiu pasižymi I alternatyva, mažiausiu – III alternatyva.

29. Išvada dėl optimalaus techninio sprendimo valstybei steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą • Pagal teisinio reglamentavimo aiškumą ir nesudėtingumą, finansavimo skyrimo mechanizmą privalumus turi I ir II alternatyvos (draudimo įmonės, lėšos į įstatinį kapitalą, nedidinama valstybės skola); • Finansavimo šaltiniai gali būti tie patys visų alternatyvų atvejais – LR valstybės biudžetas • Optimalus techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą gali remtis arba kaštų kriterijumi, arbarizikų kriterijumi, galutinį sprendimą priimant perkančiajai organizacijai ar kitai įgaliotai valstybės institucijai: • pagal mažiausių kaštų kriterijų optimaliausias variantas būtų esamo juridinio asmens – UAB „Būsto paskolų draudimas“ pertvarkymas, tačiau ši alternatyva pasižymi ir didžiausia rizika, kuri nusveria mažiausių kaštų naudą; • pagal mažiausios rizikos kriterijų optimaliausias variantas būtų naujo juridinio asmens steigimas, tačiau ši alternatyva pasižymi didesniais kaštais - didesniais nei II alternatyva kaštais, bet mažesniais nei III alternatyva; • didžiausiais kaštais ir vidutine, tačiau nevaldoma rizika pasižymi III alternatyva esamo juridinio asmens – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pertvarkymas, todėl ši alternatyva nerekomenduojama. • Kaip optimaliausias techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą yra siūlomas naujo juridinio asmens steigimas

30. Teisinės PKD agentūros steigimo priemonės [1]2011 m. laikomi steigimo metais sąlyginai, faktiniai steigimo metai priklausys nuo įgaliotų institucijų sprendimų dėl prekinio kredito draudimo agentūros priėmimo datų.

31. Techninės PKD agentūros steigimo priemonės

32. Organizacinės PKD agentūros steigimo priemonės (1)

33. Organizacinės PKD agentūros steigimo priemonės (2)

34. PKD agentūros steigimo įgyvendinimo priemonės (5) • Programinė įranga. LR draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad užtikrintų bei padėtų apdairiai, patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams užtikrinti būtina: • MS Office programa – 13 vnt., • antivirusinė programa – 13 vnt., • integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas“ įgalintų kaupti duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją, • duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licencija. • Informacijos apie pirkėjus šaltiniai. Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir užsienyje. • Pardavimo kanalai. Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.