Mokyklos savivalda kaip nusikalstamumo p revencijos galimy bė

1. Mokyklos savivalda kaip nusikalstamumo prevencijos galimybė Regina Ruibienė, lektorė MRU Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedra, 2011 11 24

2. Vaikų nusikalstamumas Vaikų ir jaunimo nusikalstamos veikosirelgesys: • Vagystės • Plėšimai • Reketas • Smurtas • Patyčios yra negatyvus reiškinys, su kuriuo susiduria visuomenė

3. Vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų /LR Statistikos departamentas/

4. Socialinės priežastys, sąlygojančios nusikalstamumą • Nepalanki šeimos socialinė padėtis • Girtavimas ir narkomanija • Vaikų nepriežiūra • Mokslo ir išsilavinimo prestižo nuosmukis ir tradicinės vertybinės orientacijos kaita ( sumaterialėjimas, nuostata, kad materialinę gerovę galima suskurti ir be išsilavinimo) • Vaikų laisvalaikio neužimtumas. Mokymo įstaigose laisvalaikio užimtumas beveik neorganizuojamas. Būreliai orientuoti į gabius vaikus ir dažniausia mokami

5. Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija • Vaikų ir jaunimo nusikalstamumui riboti ir prevencijai vykdyti kuriamos moksliškai pagrįstos koncepcijos, institucijos, socialinės partnerystės ir bendradarbiavimo tinklai.

6. Nusikalstamumo prevencijos kryptys • MOKYMOSI AKTYVIAI DALYVAUJANT TEORIJA* (learning by doing) – projektų, aktyvaus • mokymosi modelis; • IMER MODELIS: INFORMACIJA, MOTYVACIJA, ELGSENA, RESURSAI Šis modelis nukreiptas į informaciją („kas?“), motyvaciją („kodėl?“), gero elgesio įgūdžius („kaip?“) ir resursus („kur?“), kurie gali būti naudojami siekiant pakeisti tikslinės grupės rizikingą elgesį.** • ------- • *Inovacinių mokslų pedagogikos taikymas švietimui ir jos tyrimai. INSPIRE projekto Mokytojų vadovo medžiaga. PDF.portalas. emokykla.lt • ** www.unicef.org.voy;www.unicef.org/lifeskills

7. Nusikalstamumo prevencijos krypčių pagrindimas • PAGRĮSTŲ VEIKSMŲ TEORIJA Asmens polinkis adaptuoti rekomenduojamą elgesį yra nulemtas keleto veiksnių (asmens požiūrio bei socialinės aplinkos požiūrio); • SOCIALINIO IŠMOKIMO/SOCIALINĖ -KOGNITYVINĖ TEORIJA (Albert Bandura, Valter Michel) • Skiriamieji bruožai: žmonės – aktyvūs veikėjai; elgesio socialinės ištakos ir jo situacinis specifiškumas; kognityvinių (mąstymo) procesų reikšmė; sistemingo tyrimo svarba; galimybė įsisavinti elgesio pradines programas be pastiprinimo (apdovanojimo). • NAUJOVIŲ SKVERBIMOSI TEORIJA • Socialinė įtaka vaidina svarbų vaidmenį elgesio keitime. • -------- • * Dubauskas G. (2006)

8. Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija • Vaiko teisės į dalyvavimą įgyvendinimas yra vienas iš nusikalstamumo prevencijos veiksnių* • Vaiko dalyvavimas yra teisė veikti, pasakyti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams individualiai ir kolektyviai šeimoje ir visuomenėje, o taip pat socialinės erdvės jo aktyviam dalyvavimui sukūrimas. Viena iš tokių erdvių yra mokyklos savivalda --------- * Vaiko teisių konvencija (2005)

9. Mokyklos savivalda: Mokyklos savivalda- konkreti, organizacinė mokinių veiklos sritis, kurios tikslai: • sukurti demokratišką, humanišką, saugų mokyklos gyvenimą; • sudaryti galimybes mokinių savarankiškumui, kūrybingumui bei iniciatyvai plėtotis; • sudaryti sąlygas asmenybės ugdymuisi ---------- *R.Dobranskienė (2002), R.Dukynaitė (2002), V.Černius (1999)

10. Mokyklos savivalda Savivaldos institutų, kaip antai: • klasės mokinių komiteto (tarybos), • klasės tėvų komiteto, • mokinių tarybos, • pedagogų tarybos, • mokyklos tarybos, veikla sukuria prielaidas mokyklos mikroklimato gerinimui, pilietiškumo ugdymui, visų bendruomenės grandžių bendradarbiavimui

11. Mokyklos savivalda • Savivalda funkcionuoja kaip mokyklos valdymo forma, kaip asmenybės ugdymo metodas ir kaip mokinių saviraiškos erdvė. • Ji praktiškai organizuotomis priemonėmis plėtoja mokinių, mokytojų ir tėvų demokratinės gyvensenos patirtį

12. Mokyklos savivalda • Tyrimo, atlikto N mokykloje, analizė patvirtina, kad vaiko teisė į dalyvavimą mokyklos savivaldoje yra įgyvendinama, ir mokiniai turi visas galimybes šia teise pasinaudoti. Apklausos duomenimis mokiniai dažniausia dalyvauja klasės tarybos veikloje.

13. Mokyklos savivalda Mokinių nuomone dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje labiausiai lavina: • bendravimo įgūdžius • punktualumą, organizuotumą, atsakingumą • norą tobulėti • kūrybiškumą • ugdo savigarbą ir pagarbą kitam asmeniui • skatina mąstyti ir spręsti problemas

14. Mokyklos savivalda • Tyrėjų nuomone, mokiniai savivaldos veikloje dalyvauja gan pasyviai. • Pagrindinės nedalyvavimo savivaldoje priežastys: ►laiko stoka ► neįdomi ir formali veikla ► nesaugi aplinka

15. Mokyklos savivalda • Mokiniai teigia, kad mokyklos savivaldos veikla būtų patrauklesnė, jei būtų: ► siūloma naujų idėjų ► pateikiama išsamesnė informacija ir vykdoma sklaida apie veiklą ► atsižvelgiama į kitų nuomonę

16. Socialinis pedagogas/socialinis darbuotojas/ yra mokinio pozityvios veiklos mokyklos bendruomenėje patarėjas ir vadybininkas

17. Mokyklos savivaldos ir bendruomenės veikla

18. Rekomendacijos vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos veiklai • bendraamžių švietimas • gyvenimo įgūdžių ugdymas • saugios ir palankios aplinkos kūrimas* • ---------*JT Tarpinstitucinė grupė (1999). Rėmėjai: UNDCP (JT narkotikų ir nusikaltimų kontrolės programa, JTVP, UNFPA (JT gyventojų fondas), UNICEF (JT vaikų fondas), TDO, UNESCO (JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), PSO ir Pasaulio bankas

19. Bendraamžių švietimas • Bendraamžių švietimas (angl. peer education) • Peer – tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties žmogus; toks pat, lygus; • peergroup (amžiumi, padėtimi ir pan.) lygių grupė • Bendraamžių švietimas (programos vaikai-vaikams, jaunimas-vaikams ir kt.)yra metodas, kuriuo bendraamžiai aktyviai siekia informuoti ir daryti teigiamą įtaką kitiems bendraamžiams

20. Bendraamžių švietimas • Bendraamžių švietimas gali būti efektyvus, kai užtikrinamas kvalifiktuotas mokymas bei priežiūra, skatinant elgesio keitimą (-si), t.y. vykdant elgesio korekciją. Bendraamžių švietimo veiklos yra itin sėkmingos, kai jos integruojamos į kitas prevencines strategijas

21. Gyvenimo įgūdžiai: ■ bendravimas ir bendradarbiavimas ■konfliktų sprendimas ■ kritinis mąstymas ■ sprendimų priėmimas

22. Mokyklos savivalda • IŠVADA. Aktyvinti mokyklos savivaldos, kaip nusikalstamumo prevencijos priemonės, veiklą turėtų būti mokinių, pedagogų, vaiko gerovės* specialistų ir visos mokyklos bendruomenės rūpestis. --------- *pakeistas prevencinės darbo grupės mokykloje pavadinimas. Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas(2007)

23. LITERATŪRA • 1. Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba. – Klaipėda : KU leidykla, 2002. – 183p. • 2. Dubauskas G. Organizacijos elgsena.- Vilnius: Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2006.- 162p. • 3. Dukynaitė R. Bendruomenės kūrimo gimnazijoje problemos//Pedagogika, Nr. 60. Vilnius :VPU, 2002. • 4. Černius J. Mokytojo pagalbininkas. - Kaunas: Litera, 1992. - p.79. • 5. JT vaiko teisių konvencija// Valstybės žinios. 1995. Nr. 60-1501. • 6. Kvieskienė G. Pozityvioji socializacija.- Vilnius: VPU leidykla,2005.-186p. • 7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrieji nuostatai. Vilnius, 1999. • 9. LR Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: www. stat.gov.lt • 10. Vaikų ir jaunimo užimtumo ir nusikaltimų prevencija.situacijos analizė ir metodinės rekomendacijos.- Vilnius: “Mokslo aidai”, 2000.-200 p. • 11. LR vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas Nr.X-1238 . Valstybės žinios, 2007-07-19, Nr. 80-3214. Nauja redakcija: įstatymas Nr. XI-1232, priimtas 2010-12-14, įsigaliojantis 2011-01-01.