660 likes | 1.79k Views
AR VAIKAS BRANDUS MOKYKLAI?. Pranešimą parengė Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos pradini ų klasi ų mokytojos. Tapti mokiniu – didelis vaiko gyvenimo lūžis. Kiekvienas vaikas į mokyklą ateina su savitu pasauliu, su savo patirtimi, bendravimo būdu...
E N D
AR VAIKAS BRANDUS MOKYKLAI? Pranešimą parengė Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos
Tapti mokiniu –didelis vaiko gyvenimo lūžis • Kiekvienas vaikas į mokyklą ateina su savitu pasauliu, su savo patirtimi, bendravimo būdu... • Vaiko galva ne ąsotis , kurį reikia pripildyti, o žibintas , kurį reikia uždegti.
Ar pasirengęs būti moksleiviu? • Kaip žinoti, ar būsimasis pirmokas, peržengus mokyklos slenkstį, greitai ir lengvai joje adaptuosis, ar gebės įveikti visus sunkumus? • Į šį keblų klausimą padėtų atsakyti... paprasčiausias vaiko stebėjimas.
Atkreipkite dėmesį į štai ką: • ar vaikas suvokia ir gerbia save; • ar pasako savo vardą, pavardę, metus, žino savo gimimo dieną, kur gyvena; • noriai dalyvauja bendroje veikloje, turi draugų; • pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo žaislus ir daiktus; • mėgsta klausinėti ir kalbėti apie save, savo daiktus.
Ar geba save kontroliuoti ir susivaldyti: • jaučia ir valdo savo kūną, geba pakartoti įvairius judesius (pavyzdžiui, nykščiu paliesti kitus pirštus ir pan.); • valdo savo emocijas ir elgesį; • turi elementarių savo veiklos planavimo ir organizavimo sugebėjimų - žaidime gali ir vadovauti, ir paklusti; • atlieka darbą ar užduotį iki galo, stengiasi dirbti tiksliai, kruopščiai.
Ar geba bendrauti, jausti atsakomybę: • seka suaugusiojo pavyzdžiu ir mokosi iš jo; • stebi greta esančius vaikus; • pakviečia žaisti drauge, tariasi su kitais, dalijasi žaislais; • stengiasi būti suprastas ir suprasti kitą; • bando padėti, paguosti kitą; • jaučiasi atsakingas už broliuką, sesutę, globojamą gyvūnėlį.
Ar subrendęs intelektualiai: • aktyviai domisi pasauliu; • stengiasi suvokti supančių vaizdų ir garsų pasaulį; • domisi naujais žaislais; • vaizdus sieja su žodžiais; • bando kurti naujus žodžius; • smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką.
Ar geba logiškai mąstyti: • kalba raiški ir rišli, taisyklinga tartis; • turi kalbos nuovoką; • nori ir bando skaityti ir rašyti; • geba fantazuoti, kurti.
Ar domisi mokymusi: • domisi mokykla, mokinio daiktais, mokymusi; • mėgsta vartyti knygas, klausytis skaitymo, domisi raidėmis; • gali parašyti savo vardą, keletą spausdintinių raidžių; • turi supratimą apie spalvas, dydžius, gali skaičiuoti daiktus; • vartoja sąvokas toks pat, tiek pat, ilgesnis, trumpesnis, daugiau,mažiau, vakar, rytoj...
Fizinė raida • Keičiasi kūno proporcijos bei sandara. Būsimiems mokinukams pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės. • Galva auga sąlygiškai lėčiau nei kūnas - vaikas praranda savo žavų putlumą. • Amžius nėra vienintelis mokyklinės brandos kriterijus, kadangi kalendorinis ir biologinis vaiko amžius ne visada sutampa. • Dažnai sergančius, liguistus vaikus vertėtų pradėti mokyti vėliau, o atidėtus metus skirti sveikatai stiprinti.
Brandumo mokyklai testai • Trys užduotys; nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą posakį ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. • Filipinų testas. Jeigu mažylis, uždėjęs kairią ranką ant galvos, įstengia pasiekti dešinės ausies kraštą-gerai, jo kūnelio proporcijos deramai pasikeitė. • ,,Ar vaikas brandus mokyklai”. Liubos Stankevičienės knygelė • www.mokytoja.ltwww.pradinukas.ltwww.pradinukas.ku .
Piešimas • Dažnai norėdami pažinti vaiką, kaip metodą naudojame piešimą. Geriausiai vaiko branda atsiskleidžia kada duodame užduotį apsibrėžti rankytes ir jose užrašyti viską, ką yra išmokę; ♥ nupiešti savo šeimą; ♥ nukopijuoti nesudėtingą piešinuką.
Vaikų rankos – tai veidrodis, kuriame matai būsimą mokinį. • Vaikai buvo paprašyti, kad apvedžiotų savo rankytes ir jose nupieštų viską, ką jau išmoko prieš eidami į mokyklą. • Pilnos rankos raidžių, žodžių, skaičių parodo, kad vaikas domisi knygomis ir yra pasirengęs skaityti, kad nusiteikęs eiti į mokyklą, pasirengęs eiti į skaičių šalį. • Kurių rankos buvo tuščios, sunkiau sekėsi mokytis, su vaikais reikėdavo daug dirbti papildomai.
Pasiruošimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti. • Pasirengęs į mokyklą, stovi ant žemės, rankos iš dalių. Piešia save vieną-individualizmas, savarankiškumas. Dėmesio stoka, nes piešia save mažą, lapo apačioje.
Pasirengęs nedrąsiai žengti į skaičių šalį, skaityti, rašyti.
Piešta kairėje-praeitis ir prisirišimas prie mamos. • Domisi knygomis, pasirengęs skaityti, rašyti. Nusiteikęs eiti į mokyklą, žengti į skaičių šalį.
Rankos pilnos raidžių, skaičių. • Pasiruošimas skaityti, rašyti, skaičiuoti. Vaikas nusiteikęs eiti į mokyklą, pasiruošęs žengti į skaičių šalį, sužinoti daug naujo.
Daug plonų linijų – jautrumas. • Silpna branda – žmonės maži, kampe, nestovi ant žemės. • Mėlyna spalva – perėjimas į kitą psichologinį etapą.
Vizualinio išlavėjimo lygio užduotys. • Pagal šias užduotis nustatome vaiko išlavėjimo lygį, kaip orientuojasi popieriaus lape, kaip orientuojasi erdvėje, kaip geba kopijuoti piešinio elementus, figūras. Taip seksis kopijuoti raides, skaičius, geometrines figūras. Pagal šias užduotis nustatoma, kaip gebės rašyti raides ant linijos, skaičius langeliuose ir kt.
Mokomės skaityti • Pirmiausia vaikui svarbu išmokti raides. • Antras etapas – išmokyti tarti garsus. • Kai garsų šalis pažinta, jau galima mokytis svarbiausių žodžių.
Trys būtini dalykai: • Pirma. Skaitymo pamokėlę vaikas priima kaip dovaną. Be kritikos. • Antra. Skaitymo pamokėlės kūrybiškos, trumpos ir nevarginančios. • Trečia. Išmokykite jį, kaip skaitant verčiami lapai, kad skaitoma iš kairės į dešinę, kad pagrindinės mintys išskiriamos pastraipomis.
Mokymosi būdai: “žiūrėk ir skaityk” “klausykis ir skaityk” “ieškok ir skaityk”
PATARIMAI BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVELIAMS Paskubėkime...
PALENGVINKITE PIRMĄJĮ SUSITIKIMĄ SU MOKYTOJA, DRAUGAIS, MOKYKLA. • Išmokykite susipažinti, užmegzti pirmą pokalbį. Išmokykite sekti pasaką, padeklamuoti eilėraštį. Svarbu žinoti savo vardą, pavardę, namų adresą, tėvų vardus, jų užsiėmimus.
UGDYKITE VAIKO VALIĄ. • Valia – tai gebėjimas susikaupti, tvarkingumas, kruopštumas, mokėjimas planuoti savo veiksmus bei jų kontroliavimas. Stebėkite, kaip vaikas tvarko savo žaislus, drabužius. Neleiskite užsiimti kita veikla, kol nesutvarkys žaidimo vietos.
LAVINKITE DARBINIUS ĮGŪDŽIUS. • Neskubėkite vaikui padėti ar už jį atlikti įvairius darbus; tegul pats sutvarko žaislus, apsirengia, nusiprausia, suplauna indus. Neturint darbinių įgūdžių, vaikui bus sunku mokytis, ruošti namų darbus.
PADĖKITE VAIKUI PASIRUOŠTI RAŠYTI MOKYKLOJE. • Lavinkite vaiko rankas, ypač smulkiuosius plaštakos raumenis, judesių koordinaciją. Namie duokite vaikui lipdyti, konstruoti, piešti. Svarbu mokyti apibrėžti iškirptas formas, jas iškirpti, užbrūkšniuoti. Dėliokite įvairias mozaikas.
MOKYKITE GERBTI PAŠNEKOVĄ. • Svarbu vaiką išmokyti išklausyti, suprasti kitą žmogų, nepertraukti kalbančiojo. Reikia pratinti vaiką gerbti kitus žmones, ramiai išklausyti jų nuomonę ir pagarbiai pareikšti savąją.
UGDYKITE PAREIGOS JAUSMĄ IR ATSAKINGUMĄ. • Mokykloje vaikas turės daugiau pareigų, kurias reikės atlikti laiku ir stropiai. Mokykite įvertinti savo poelgį, paaiškinti, kodėl vienaip ar kitaip pasielgė.
LAVINKITE VAIKO KALBĄ. • Mokykite rišliai reikšti mintis, nuosekliai, logiškai pasakoti. Tegul vakarais vaikas papasakoja, ką veikė dieną, kokį filmą matė, kaip elgėsi veikėjai ir kt. Skaitykite, sekite vaikui pasakas. Tegul jis klausosi gražios, vaizdingos kalbos. Pamažu ir pats pradės taip reikšti mintis.
LAVINKITE VAIKO MĄSTYMĄ. • Vaikas turi išmokti skirti tai, kas esminga aplinkos reiškiniams, sugebėti juos palyginti, matyti, kas panašu ir kas skirtinga. Jis turi išmokti samprotauti, rasti reiškinių priežastis, daryti išvadas. Labai svarbu, kad vaikas gerai orientuotųsi erdvėje ir jaustų laiką.
GERINKITE SKAIČIAVIMO ĮGŪDŽIUS. • Skaičiuokite su vaiku eidami, dirbdami, tvarkydami žaislus, vartydami knygeles ir t. t. • Skaičiuokite ir įvardykite aplinkui esančius daiktus, kelkite probleminius klausimus.
SUAUGUSIEJI GALI PADARYTI “ MEŠKOS PASLAUGĄ”. • Išmokyti netaisyklingai rašyti rašytines raides. • Neatsargūs pasakymai, pvz.: “Tegul vaikas dar pažaidžia. Pradės eiti į mokyklą ir baigsis katino dienos”, “ Nieko, mokykloje tau parodys, kaip elgtis” įvaro išankstinę baimę. • Visa šeima, išskyrus patį mokinį, rengiasi į pirmąją klasę, viską už jį nusprendžia.
KODĖL VAIKAS NORI EITI Į MOKYKLĄ? • Nori tapti mokiniu; • Trokšta dirbti reikšmingą darbą – mokytis; • Nori būti panašus į suaugusįjį; • Tikisi, kad turės daug draugų; • Nori pažinti mokytoją; • Didžiuojasi nauja kuprine ir priemonėmis.
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, lemiantis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris įtvirtina mūsų pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos. Tai taip pat laikas, kai padedami gyvenimo meilės ir mokymosi, tobulumo troškimo, atsparumo gyvenimo negandoms, noro dalytis ir padėti kitiems, visų gyvų būtybių gerbimo pagrindai. L.Gauthier