130 likes | 279 Views
„Aš“ ir „mes“ kultūrų sankirtoje. 2008-04-02. Individas (lot. individuum – kas neskaidoma: atskira būtybė) 1. Būtybė (gamtos mokslai). 2. Asmuo, žmogus (visuomenės mokslai). 3. Konkretus pavienis objektas, kurio priešprieša rūšis, klasė, aibė (logika). Renesansas (XIV–XVI a.).
E N D
„Aš“ ir „mes“ kultūrų sankirtoje 2008-04-02
Individas (lot. individuum – kas neskaidoma: atskira būtybė)1. Būtybė (gamtos mokslai).2. Asmuo, žmogus (visuomenės mokslai). 3. Konkretus pavienis objektas, kurio priešprieša rūšis, klasė, aibė (logika).
Renesansas (XIV–XVI a.) „Šis šimtmetis, nelyginant aukso amžius, iškėlė į dienos šviesą jau beveik visai sunykusius laisvuosius menus: gramatiką, poeziją, skulptūrą, architektūrą, muziką, senovišką giedojimą pritariant Orfėjo lyra, – ir visa tai įvyko Florencijoje. “ (iš M. Ficino 1492 m. laiško Pauliui iš Midelburgo)
Canzone CXLI Come talora al caldo tempo sole Semplicetta farfalla al lume avezza Volar ne gli occhi altrui per sua vaghezza, Onde aven ch'ella more, altri si dole; Cosi sempre io corro al fatal mio sole De gli occhi onde mi ven tanta dolcezza Che 'l fren de la ragion Amor non prezza, E chi discerne e vinto da chi vole. E veggio ben quant'elli a schivo m'hanno, E so ch'i' ne morro veracemente, Ché mia vertu non po contra l'affanno; Ma si m'abbaglia Amor soavemente Ch'i' piango l'altrui noia, e no 'l mio danno; E, cieca, al suo morir l'alma consente.
YRA ŠIOJ ŽEMĖJ GYVIŲ Yra šioj žemėj gyvių, kuriuos baido Stipri šviesa, jiems gera, kai tamsu, Yra tokių, kurie net saulės veido Nebijo ir nemėgsta debesų; Yra tokių, kur aiškiai ugnį regi, Tačiau į ją ramiausiai skrenda sau, Kol virsta pelenais, joje sudegę… Deja, aš jiems taipogi priklausau. Aš mylimajai savo atsispirti Nepajėgiu ir niekindamas mirtį, Lekiu link jos, nelėkti negaliu,- Kaip šiam pasauly rasti bent mažutį Kampelį, kur nebūgštaučiau pražūti Nuo dangiško jos grožio spindulių. Vertė A. Churginas
„Aš viską pamiršau“. (J. Degutytė)„Aš visada norėjau būtiSvetimas kaip paukštis, –Amžinai su kaukePriešais tavo veidą.“ (A. Nyka-Niliūnas)
„Rytas.Sėdžiu šviesoje už stalo,Nežinodamas,Kas yra stalas,Kas yra šviesa,Kas aš.“(A. Nyka-Niliūnas)