KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras microsys.ktu.lt

1. Technologiniai klasteriai. Infrastruktūra ar verslo kultūra ? Valentinas Snitka ?? ?? . ?? KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

2. Klasterių klonavimas ar savas ekonominės plėtros kelias ?? Saulėtekio Slėnis. Tikslai ?? Nacionalinės ekonomikos plėtra, ekonomikos sektoriaus plėtra, įmonių grupės plėtra ?? Nacionalinio lygio technologinio verslo kūrimas ??? . Naujų technologijų kūrimas, jų difuzija ir aktyvi inovacinė veikla globalioje rinkoje kol kas yra lokalizuota ( ekonomikos variklių zonose) Pavyzdžiai Lietuvai - Brazilija, Kosta Rika, Tunisas arSilicio Slėnis, Airija ? KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

3. Sąvokų akcentai Mokslas– veikla skirta gamtos ir socialinių reiškinių pažinimui Mokslinio pažinimo rezultatas Žinios: Informacija sumaišyta su patyrimu, vertybėmis(tame tarpe kultūrinėmis) , įžvalgumu Žinios yra įkūnytos žmonyse, technologijose, duomenų bazėse ŽINIOS, turi būti skleidžiamos visuomenėje siekiant jas panaudoti visuomenės plėtrai NENAUDOJAMOS ŽINIOS – BEVERTĖS Technologijos – sistematiškai taikomos žinios praktinių uždavinių realizavimui Inovacija – susideda iš socialinių ir vadybinių procesų, kurių pagalba sprendimas yra perduodamas socialiniam naudojimui duotoje kultūroje. Verslas – praktinė veikla, kuria siekiama pelno Naujos žinios yra naujų technologijų kūrimo ir efektyvaus panaudojimo pagrindas Technologijos yra verslo įrankis SAULĖTEKIO SLĖNIS - aukštų technologijų kūrimo ar verslo įrankis ?? KOKIŲ ŽINIŲ PAGRINDU BUS VYSTOMAS - VIETINIŲ AR IMPORTUOTŲ ?? KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

4. Konkurencingumo faktoriai Kodėl vienos tautos sėkmingiau siekia pažangos ir ekonominio augimo, negu kitos ? Kodėl atskiri regionai toje pačioje šalyje vystosi audringai, kiti dešimtmečiais, netgi šimtmečiais yra stagnacijos būsenoje?? Kas XXI amžiuje lems valstybių ir tautų ekonominį augimą bei sėkmę? Kokia yra mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų bei švietimo sistemos vieta ekonominės plėtros procese ? Kokie turi būti MTTP ir inovacijų politikos instrumentai, kad užtikrinti būtinų ekonominiai plėtrai žinių sklaidą ir panaudojimą XXI amž. visuomenėje ? AR ŠIANDIENINIAME ETAPE TECHNOLOGINIS KLASTERIS REALUS INSTRUMENTAS LIETUVAI ?? . KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

5. Dauguma įsitvirtinusių versle įmonių (Pirminė ekonomika) Materialūs ekonomikos resursai Bendrosios Nacionalinės Aplinkos sąlygos Nacionalinės ekonomikos augimas (BVP, darbo vietos) Krašto Socialinis, Kultūrinis Politinis Kontekstas Individualus, smulkus ir vidutinis verslas (antrinė ekonomika) POLITIKA Verslo dinamika ! ! ! Antrepre-nerystės galimybės Antreprenerystės Aplinkos sąlygos Antrepre-neriniai pajėgumai Intelektualūs ekonomikos resursai Bendras ekonomikos augimo modelis Materija Kultūra KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

6. Technologiniai klasteriai. Kas tai yra? Geografiškai koncentruota veikiančių tam tikroje srityje ir tarpusavio ryšiais apjungtų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetai, tyrimų institutai,viešos politikos agentūros, pramonės asocijacijos, finansų institucijos) grupė, kurios narius vienija bendros technologijos ir žmonių įgūdžiai. Klasteriai yra aukštai išvystyta regioninė ekonominė ekosistema, kuri pasižymi aukštu produktyvumu, konkurencingumu ir sparčiu inovaciniu procesu, kurio rezultatas – spartus ir efektingas naujų produktų ir paslaugų pateikimas rinkai. Klasteriai yra kompleksinės sistemos su daugybe tarpusavio saveikos ir grįžtamo ryšio grandžių. NĖRA MODELIO kaip klasteriai gimsta ir formuojasi. NEĮMANOMA PAKARTOTI nei vieno klasterio kelio, nes neįmanoma atkartoti buvusių sąlygų. Tačiau dažniausiai naują gyvybingumą ekosistemai suteikia stambi pradinė auganti įmonė (Hewlett-Packard Silicio Slėniui, Nokia Helsinkiui, Intel Costa Rikai, Medtronic Minesotai ir t.t). Naujoje ekonomikoje vis didesnę rolę vaidina intensyvūs žinių mainai ir to pasėkoje augantis darbo jėgos kūrybingumas klasterio viduje. Klasteris yra netiesinė nepusiausvyrinė evoliucionuojanti organizacinė sistema, kuriame žinių gamyba ir žinių mainai yra sistemos energetinis variklis. TIK INFRASTRUKTŪRA - NĖRA KLASTERIS KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

7. Klasteriais paremta regioninės ekonomikos plėtra Siekdama pozityvaus ilgalaikio ekonominio efekto ir racionalaus valstybės lėšų panaudojimo • Reikalauja : • objektyvaus egzistuojančių sąlygų įvertinimo, • galimų plėtros tendencijų numatymo, • sukurti instrumentus, kurie leistų įvertinti galimus klasterių formavimosi regionus, • įkurti viešus politikos organus, kurie vykdytų ir stimuliuotų tokią ekonominę politiką Biomedicininiai klasteriai ( šimtai apjungos veiklos įmonių): Minesota, JAV ( 1000 organizacijų, univers. 500 milijonų JAV dol./metams tyrimams, Web portalas San Francisko regionas, JAV 100.000 pusl/menesi San Diego, JAV Bostono sritis, JAV Kembridžo tinklas (JK) Medicon Valley (Švedija, Danija) BioValley –Šveicarija,Prancūzija, Vokietija Zuricho MedNet –Didysis Ciuricho Rajonas Monash Biomedicinos Tyrimų Klasteris, Melburnas LIETUVAI – Ekonomikos branduolys ar tinklinė ekonomika ?? KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

8. Esminės klasterių sėkmės dedamosios Antreprenerystės, kaip socialinio žinojimo, Lietuvoje praktiškai nėra KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

9. Kai kurių pasaulinių klasterių orientaciniai duomenys KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

10. Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva 2-a S- kreivė Technologijos B:Biotechnologija Informacinės technologijos Mikrosistemos Nanotechnologija Kritinių sprendimų sritis Technologijos A: Mikroelektronika Tradicinė mašinų gamyba Kitos (Telekomas, Ekranas, Vingis 1-ma S- kreivė Lietuvos pramonės žinių bazė 1950 2000 2015 Laikas ( metai ) Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas . KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

11. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivės technologinė bazė Lazerinių technologijų įmonių apyvarta . Lietuvos metinis BVP apie 11 milijardų JAV dolerių KAUNO aukštų technologijų įmonių apyvarta siekia apie 50 milijonų JAVdol. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

12. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos technologinė bazė . Lietuvos metinis BVP 11 milijardų JAV dolerių Technologinių įmonių sektoriaus apyvarta Lietuvoje. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

13. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos žinių bazė . KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

14. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos žinių bazė . Žinių gamyba Lietuvos universitetuose ( laikotarpis 1996 -2001 metai). KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

15. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos žinių bazė . Žinių gamyba Lietuvos universitetuose ( laikotarpis 1996 -2001 metai). Europos Komisijos duomenys2002 m. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

16. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos žinių bazė . Žinių gamyba Lietuvos universitetuose ( laikotarpis 1996 -2001 metai). Europos Komisijos duomenys2002 m. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

17. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos 2 S kreivėsekonomikos žinių bazė . Žinių gamyba Lietuvos universitetuose ( laikotarpis 1996 -2001 metai). Europos Komisijos duomenys2002 m. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

18. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos Ekspertinių institucijų kompetencija . KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

19. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Lietuvos naujos ekonomikos dinamika . KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

20. nieko apie tai nėra girdėjusios [119]. Kultūrinės nuostatos Valstybės ekonominį pajėgumą duotu momentu nulemia materialus kapitalas. Tačiau ekonomikos augimo dinamiką lemia nematerialus kapitalas. Tuom galima paaiškinti žinomą faktą, kodėl vienos valstybės vystosi greičiau ir pasiekia aukštesnį gyvenimo lygį negu kitos, nors jų geografinė aplinka ir ekonominė sistema kurioje valstybės veikia yra labai panašios. Technologinio klasterio efektyvumą lemia nematerialus kapitalas, kurio kokybę apsprendžia egzistuojančios kultūrinės plačia prasme nuostatos ( individualizmas-kolektyvizmas, polinkis rizikai, technologinė, verslo kultūra ir t.t) Daugelis faktų rodo, kad Lietuvoje yra stiprūs kolektyvistinės visuomenės bruožai, tame tarpe ir Sovietinio kolektyvizmo. Tokia visuomenė neturi vidinių galių keistis pati, nėra linkusi rizikuoti, jei reikalingi autoritetai. Tokios visuomenės konkurencingumas yra menkas. Klasterių ekonomika reikalauja atitinkamos kultūros. Ar ji yra Lietuvoje ?? Pereinamųjų procesų visuomenėje metu, ypač tokių greitų, kurie vyksta Lietuvoje, politikos tikslas turėtų būti priemonių visumos visuomenėje diegimas, kurios padėtų spartinti kuo didesnės visuomenės dalies proto persiprogramavimą būtiną naujų tikslų siekimui. Tai didintų nematerialaus kapitalo sukaupto tautoje kokybę, tuo pačiu didintų tautos konkurencingumą. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

21. Apibendrinimai Nežiūrint globalizacijos- sekančios kartos technologijų plėtra ir esminės verslo inovacijos bus vykdomos lokaliai- pagrindiniuose pasaulio technologiniuose klasteriuose. Tačiau visų post-industrinių ekonomikų pamatas bus naujos technologijos, todėl aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas yra valstybės gerovės pagrindas. Bet technologinės ekonomikos, tai ne tik kuriamos naujos įmonės, bet ir verslininkystės menas, antreprenerystės dvasia, kur marketingas suvokiamas globaliai ir formuojasi specifinė verslo kultūra. Tai sudėtingas procesas ir negali būti perkeltas klonavimo būdu. Aukštų technologijų verslas yra daugiau kultūra, negu pramonė. Žinių gamyba ir darbo jėgos technologinis raštingumas klasteryje yra bazinės sėkmės dedamosios. Sistemos ir įmonių atvirumas, glaudūs bendradarbiavimo ryšiai - būtinos tinklinio aktyvumo dedamosios taip pat yra esminiai veiksniai. Lokali įmonių konkurencinė sistema ir globali marketingo orientacija – būtinos sąlygos Saulėtekio Slėnio sėkmės laidas – ne formalios infrastruktūros miške sukūrimas, bet ilgalaikis naujų nuostatų visuomenėje formavimas: antreprenerystės dvasios formavimas tautos sąmonėje, visuomenės technologinio raštingumo kėlimas, intensyvios žinių gamybos sistemos kūrimas, pastovi parama naujamverslui. KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt

22. Apibendrinimai Žinių visuomenės valstybės plėtros strategija ar miestų planavimas turėtų būti ne informacinių branduolių, bet informacinių srautų tinklo kūrimas ir optimizavimas siekiant ekonomikos konkurencingumo globalioje aplinkoje. Tik giliai suvokiant procesus vykstančius visuomenėje ir ekonominėje sistemoje galima tikėtis, kad vyriausybės vykdoma politika ir strateginiai sprendimai bei jų įgyvendinimo priemonės duos laukiamus rezultatus. Informaciniai branduoliai Informaciniai tinklai Technologinis klasteris – skruzdėlynas, bet ne elitinių skruzdėlių būrys maitinamas iš biudžeto KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras http://www.microsys.ktu.lt