“ Vertinimas ugdymo procese: ie š kojimai, atradimai, ir perspektyvos” Vilnius 2007-03-16

1. “Vertinimas ugdymo procese: ieškojimai, atradimai, ir perspektyvos” Vilnius 2007-03-16 Refleksijos vaidmuo ugdymo rezultatų ir pažangos vertinime Gintaras Vitkus SJ

2. Refleksijos apibrėžimas • Lotyniškai – reflexio – atsigręžimas, atsispindėjimas. • Tai proto asigręžimas į savo aktus; kurio nors sprendimo kritiškas analizavimas.

3. Refleksija – Ignaco pedagoginės paradigmos (IPP) sudedamoji dalis. Tradicijos pradžia – 1548 m.

4. Ignaco pedagoginė paradigma

5. Ignaco pedagoginė paradigma

6. Ignaco pedagoginė paradigma atskleidžia pastovius tarpusavio ryšius tarp:K o n t e k s t o P a t i r t i e sA p m ą s t y m o (r e f l e k s i j o s )V e i k s m o i r Į v e r t i n i m o

7. Refleksijos metu veikia atmintis, supratimas, vaizduotė ir jausmai, siekiant suprasti reikšmę ir pagrindinę vertę to, ko mokomės, kad įžvelgtume to dalyko ryšį su kitais žinių ir žmogaus veiklos aspektais ir įvertintume jo tinkamumą, ieškant tiesos ir laisvės. • Refleksija - gilus tam tikro dalyko apmąstymas, patirtis, idėja, tikslas arba spontaniška reakcija, kad pilnai suvoktume dalyko svarbą. • Apmąstymas yra procesas, kurio pagalba iš žmogiškosios patirties kyla prasmės klausimas.

8. Prasmė išryškėja: • per tikresnį tiriamos tiesos supratimą; • tiriant, iš kur kilo įspūdžiai arba reakcijos, kurias aš patyriau apmąstymų metu; • per gilesnį pasekmių man ir kitiemssupratimą; • suformuojant savo asmeninį požiūrį į įvykius, idėjas, tiesą; • per supratimą to, kas aš esu ("Kokios jėgos mane veikia ir kodėl?") ...ir kuo aš galėčiau būti santykiuose su kitais.

9. Refleksija yra procesas, per kurį patirtis (igalaikės atminties medžiaga) “pereina” į mokymąsi, mokymasis į asmeninį ir profesinį tobulėjimą, o tai savo ruožtu padeda kokybiškiau veikti.

10. Refleksijos rezultatas gali būti nauji įgūdžiai, naujos žinios, naujas supratimas. Šių naujų dalykų derinimas su jau turimu suvokimu, igūdžiais, savybėmis bei požiūriais lemia aukštesnės kokybės veiklą.

11. Kaip refleksijos įgūdžiai pasireiškia mokytojo elgesyje ir darbe • Savęs suvokimas ir įsisąmoninimas konkrečioje situacijoje padeda kontroliuoti situaciją. • Mokytojo lūkesčiai (vienas iš įsisąmoninimo elementų) veikia mokinius • Mokytojo savęs įsisamoninimas - jo pasitenkinimo darbu ir jo prasmingumu išgyvenimo laidas.

12. Konstruktyvirefleksija • esame atviri savo patirčiai, jausmams. • svarbu sau įvardinti tiek malonius, tiek ir nemalonius dalykus, • priimti ir tuos jausmus, kurie yra nemalonūs. tik tuomet galime kontroliuoti savo elgesį, nes išstumti jausmai dažnai tampa mūsų neracionalaus, nekontroliuojamo elgesio šaltinis.

13. Konstruktyvios refleksijos nauda: 1. Reflektuodami galime pamatyti dalykus įvairiapusiškai, įžvelgti naujus aspektus-artėti prie tiesos • kiekviename dalyke glūdi daug prasmių. • ypatingai naudinga pasidalinti savo įžvalgomis su kitu žmogumi ar grupėje. Galima praturtėti ir mokytis vieni iš kitų. 2. Reflektuodami mes įsisąmoniname savo jausmus bei jų atsiradimo priežastis.

14. Konstruktyvios refleksijos nauda: 3. Reflektuodami galime įvardinti egzistencinį savo santykį su situacija: ką man ši situacija reiškia? Ar galiu iš to ko nors išmokti? Ką aš galiu išmokti? ir tt. 4. Reflektuodami galime pamatyti situaciją platesniame kontekste: kaip ši situacija siejasi su ankstesne mano patirtimi? Ar turiu panašų patyrimą? Kaip aš elgiausi anksčiau? Kaip dabar? Ką aš galiu daryti kitaip kitą sykį? 5. Konstruktyvi refleksija įgalina vykdyti pokyčius (tikslingiau veikti).

15. Nekonstruktyvi refleksija Tai įkyrios tarsi į voverės bėgimą ratu panašios mintys. Taip permąstydami savo patyrimą mes nesugebame įvairiapusiškai pamatyti situacijos, neįžvelgiame patyrimo svarbos, neatrandame sprendimų, įgalinančių vykdyti pokyčius.

16. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: 1. Perdėtas tobulumo siekimas (perfekcionizmas) • “Aplinkinai manęs nepripažins ir negerbs, jei aš ar mano veikla nebus tobula”. • “Turiu įdėti labai daug pastangų, kad būčiau tobulas”. • Reflektuodami perfekcionistai linkę nepripažinti realios situacijos, nes tai jiems rizikinga. Jie linkę dalykus pagražinti arba apskritai neigia sunkumus, ar vengia refleksijos. Turime suvokti, kad žmonės ir pasaulis nėra tobuli.

17. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: 2. Nesugebėjimas skirti, kas yra dabar ir kas galėtų būti • ”Jei aš būčiau pasielgęs taip..., tai būtų...” • Nuolat svajoja, kaip galėtų būti. Retai būna patenkinti, tuo ką turi. Apgailestavimas ir gailėjimas savęs nėra produktyvus. Tikslingiau yra savo energiją skirti aplinkybėms keisti.

18. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: • Per didelio apibendrinimo klaida. • Dėmesys sutelkiamas į pavienius savo gyvenimo faktus ir daromos apibendrinančios išvados. • ” Mokiniai niekada manęs negirdi” • ” Aš negabus, visiškai nesuprantu kaip išspręsti kilusius sunkumus”. Taip mąstydami refleksijos metu menkiname save ir kitus, situaciją matome vienpusiškai.

19. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: • Priežastingumo klaida • “Mano elgesys būtinai sukels kitiems emocijas, t.y. galiu ką nors įžeisti, supykdyti, sukelti nerimą ir panašiai” Kiekvieno iš mūsų elgesys kitam asmeniui tėra tik kvietimas. Į kvietimus žmogus gali atsakyti įvairiausiais būdais arba iš viso neatsakyti. Neteisinga galvoti, kad kitas žmogus atsakingas, kad ką nors supykdė, nuliūdino ir pan. Refleksijos metu svarbu prisiimti atsakomybę už savo jausmus, o ne kaltinti aplinkinius.

20. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: 5. Bejėgiškumo klaida • “jaučiuosi esąs auka.” • “Mokytojai nepajėgūs daryti įtakos mokinių vertybinių nuostatų formavimosi. Ką aš galiu padaryti- tai susitaikyti”. Daugelis ”neįmanomų” dalykų yra dėl nenoro ką nors keisti, patogios išankstinės nuostatos, pvz. “neturime tam laiko”. Jei žmogus įsitikina, kad nėra vilties ką nors pakeisti, jis net nebando tai daryti. Žinojimas, kad yra būdas keisti situaciją, mus įpareigoja, o kartais to nesinori...

21. Nekonstruktyvios refleksijos požymiai: 6. Katastrofinių lūkesčių klaida • “jeigu kas nors blogo gali atsitikti, tai būtinai ir atsitiks”. Šios klaidos galime išvengti apgalvodami savo elgesio padarinius. Ar tai iš tikrųjų tai taip svarbu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Ar iš tikrųjų tai taip blogai ir taip baisu?

22. Kaip įgyti reflektavimo įgūdžių? • BPD 2,4 priemonė Kauno jėzuitų gimnazijos vykdomas projektas “VERTYBIŲ UGDYMAS IR DEBATŲ METODIKOS TAIKYMAS PAMOKOJE” Seminarų –mokymų ciklas mokytojams, II-III etapas Daugiau informacijos lankstinukyje ir www.kjg.lt