Su Meilės Lukšienės mintimis

1. Su Meilės Lukšienės mintimis

2. Ugdyti – reiškia perduoti kultūrą ir parengti žmogų, kad jis galėtų kūrybiškai joje dalyvauti – ne tik tinkamai vartoti kultūros gėrybes, bet ir gausinti jas

3. Taip ir sukasi ratas: kultūra – žmogus – kultūra

4. Ugdymas neišvengiamai įduoda žmogui įrankius susivokti savajame ir išorės kultūros pasauliuose

5. Pagrindinis vertinimo tikslas – stimuliuoti žmogaus pažinimo ir savirealizacijos poreikį, o ne slopinti keliant nepasitikėjimą savimi ir savo jėgomis

6. Vienas iš pedagoginio talento bruožų – mokėti padėti jaunajai kartai susiformuoti įgūdžius imtis vis truputį pranokstančių savo gebėjimus uždavinių ir ryžtą juos atlikti

7. Tikrąja vertybe žmogus tampa tada, kada saviugdą kreipia į gyvenimą, pasaulį, o paskui grįžta vėl į save, pakylėtu lygmeniu... Tai gali būti nusakoma kaip išmintis, siekimas

8. Visų pirma mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko kas nors iš šalies, o subjektu – veikėju, turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus

9. Ateities mokykla turi padėti mokiniams įgyti bendrųjų gebėjimų, įgalinčių nuolat mokytis pažinti ir suprasti, mokytis atsakingai veikti ir kurti, mokytis gyventi kartu – bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis prasmingai būti

10. Asmens ugdymą derėtų nuosekliau sieti su visuomenės vizija: auginame žmogų, gebantį kartu su kitais kurti pliuralistinę, bet solidarią, susikalbančią demokratinę visuomenę ir joje oriai, atsakingai gyventi

11. Vaikas pradeda savo pažintį su aplinka pirmiausia tėvų akimis, paskui pro savo trobos langą. Toliau jo kelias turi vesti prie plačiai atvertų į pasaulį  tautos kultūros langų...

12. Jau mokykloje mokiniai turėtų perprasti svarbią šiuolaikinių mokslų metodologinę nuostatą: tyrinėtojas yra nebe aprašomo pasaulio išorėje, bet jo viduje; jis pats tampa tyrinėjamos tikrovės dalimi. Pasaulio pažinimas nebeįmanomas be tyrinėtojo, stebėtojo savižinos.

13. Mokyklos bendruomenė privalėtų ieškoti tokių ugdymo būdų, kurie padėtų naująsias technologijas ir vis gausėjančius naujus, dažnai prieštaringus ugdymo turinio šaltinius susieti su bendraisiais asmens ugdymo tikslais

14. ...ar mažiukas, ar didelis privalo mokykloje pasijusti ir fiziškai, ir dvasiškai esąs namie...

15. Mokykla visų pirma turi kurtis savo naują dorovinį mikroklimatą, kuriame galėtų tarpti tiesa ir tiesos, santūrumas ir susitelkimas; kad mokytųsi visi – maži ir dideli – išgirsti ir suprasti vienas kitą, o svarbiausia, kad mokytųsi visur įžiūrėti gėrį

16. Mokyklai, visų pirma mokytojui, būtina įveikti susmulkintą, atsiribojantį savo dalyko supratimą, pasipildyti kultūros istorijos, dorovės, politinių žinių, plėsti mąstymo horizontą – tada tik galės mokytojas padėti mokiniui įeiti į platų mūsų tautos kultūros vieškelį ir rasti savo vietą

17. Demokratija neįmanoma ir be komunikacinių visų lygių sugebėjimų – mokykla turi sudaryti sąlygas išmokti bendrauti ir bendradarbiauti. Šiandien pasaulis ypač pabrėžia bendradarbiavimą, nes bendradarbiavimo mokymas bei ugdymas seniai pasaulio, Europos mokyklų faktas

18. Mokytojas turi mokykloje turėti tiek pedagoginio takto, kad galėtų taip pat objektyviai išdėstyti ir kitą nuomonę

19. Psichologinis – pedagoginis aspektas yra raktas siekiant visų ugdymo tikslų, o juk visiems norėtųsi rasti tokius kelius į augantį žmogų, kad jo kultūra, jo žmogiškoji esmė formuotųsi ne kaip paviršiuje susidariusi, lengvai nukrapštoma luobelė, bet kaip kietas, tvirtas branduolys

20. Ugdymo santykį su kultūros procesu galima vertinti ir nusakyti įvairiai. Tai pareina nuo mūsų pačių požiūrio į abiejų sričių, ugdymo ir kultūros, raidą, į prigimties ir kultūros ryšį. Šie klausimai yra mūsų dienų problemos

21. Ugdyti reiškia daryti, kad kas augtų, ūgėtų, eitų aukštyn

22. Mažos tautos išlikimo ir pilnutinio prasiskleidimo bei gyvenimo sąlygos: ugdyti kiekvieną savo narį, kad jis būtų subrendęs kaip asmuo ir kaip tautos bendrijos narys. Turi būti sukurta aukšto visuomeninio ir kultūrinio lygio visuomenė, kuri gebėtų pati reguliuoti savo pačios sutelktinius ir paskirų individų veiksmus bei elgesį

23. Mums reikia visose mokslo ir gyvenimo srityse surasti savo požiūrį, savo santykį ir tuo būdu pamažu įeiti į pasaulinės kultūros ne tik vartotojų, bet ir kūrėjų gretas

24. Pradėsime jau nuo darželio ugdyti sąžiningumą, darbštumą bei pareigingumą. Tai reiškia: iš vaiko reikalaujame tiek, kiek jis nesunkiai pajėgia, bet turi atlikti taip, kaip jis geriausiai geba. Mokykloje tai reiškia, kad tuoj pat reikia peržiūrėti programas, nusistatyti kiekvieno dalyko maksimumą bei minimumą ir taikyti juos individualiai. Bet lygiai tokį pat matą mokytojas taiko ir sau pačiam: ką daro, tą daro sąžiningai

25. Mokykla turi būti tautinė, kitaip ji neatlieka savo uždavinių nacionalinės kultūros procese kaip tos kultūros gyva reikšminga dalis

26. Mokyklos nacionalumas – kultūrinis rėmimas tautos visumos suvokimu ir jo ugdymas; žmonijos vertybių diegimas pirmiausia per savosios kultūros vertybes; žmogaus orientavimas į jį patį, savo vertybinio pasaulio sukūrimą, savo asmenybės autonomijos sukūrimą, tačiau ir suvokimą, kad tas žmoniškąsias ir žmonijos vertybes jis gauna, pasiima iš savo tautos, savo aplinkos, jas interiorizuoja atiduodamas tuo pačiu tautai, kurdamas naujas. Tauta – asmenybė – tauta

27. Mokytis bendradarbiauti – tai, siekiant bendro tikslo, savęs neprarasti, bet kitą surasti, su kuriuo darbas skalsesnis ir įdomesnis

28. Visi ugdymo metodai turi būti suderinti su bendraisiais ugdymo tikslais. Dalyko metodai negali šiems siekiams prieštarauti ar su jais prasilenkti

29. Asmens plėtotė suvokiama kaip integrali visuma (holistiškai), kurioje esama glaudžios sąveikos tarp psichofizinių galių ir sociokultūrinės kompetencijos; visapusiškas šių galių ir kompetencijų ugdymas skatinant įvairią ir prasmingą vaiko veiklą teikia tikimybę vaikui išaugti žmogumi

30. Siekiame išsiugdyti visuomenę, gebančią save reflektuoti, konstruktyviai mąstyti ir veikti. Susidarydami ugdymo būdų komplektus, šia vizija turėtume remtis kaip viena iš pagrindinių integruojančių ašių

31. Ugdymo metodai ir ugdymo turinys sudaro nedaloma visumą. Mokykloje vykstanti ugdymo turinio kaita ragina nuolat persvarstyti turinio ir metodų sąveiką

32. Žmoniškumo ir tautos idėjos yra mūsų dvasinės gyvybės laidas

33. Reikia didelio darbo norint atkurti ir sukurti šioms dienoms tinkamą žmogų. Visi neabejojame, kad mūsų ateities švietimo sistema turi būti paremta giliais doroviniais pagrindais, kurie buvo išvyti, vertybine orientacija

34. Švietimo sistemos gilus nacionalinis turinys anaiptol negali būti uždaras, izoliavęsis nuo kitų kultūrų, negali prarasti kontaktų nei su savąja kultūra, nei savojo santykio su kitų kraštų kultūros reiškiniais bei vertybėmis

35. Kiekvienas laikas turi savo šviesiąsias prasmes. Kai įsižiūri, iš kartos į kartą, iš šimtmečio į šimtmetį jas jungia tęstinumas. Didelis menas jį suvokti…