E N D
NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]Paprojekčio „NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda“ [TILTAS] idėjų pristatymas Utenos regione2013 m. spalio 2d. UtenaBendruomenės galimybės organizuojant veiklą Anykščių rajone Jolita Gečienė
Ką gali vienas žmogus ar keli entuziastai? Tikrai nemažai, jeigu ryžtasi burti kitus irsiekti visiems svarbių tikslų. Tada atsiranda ir bendraminčių, bendrų tikslų ir galimybių jiems įgyvendinti.
Bendruomenė – žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas („mes – jausmas“). Organizuotos bendruomenės yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių.
Bendruomeninė organizacija – tai nevyriausybinė organizacija (NVO). Gali būti tiek formali, tiek ir neformali. Tai savanoriškai susibūrusi organizuota žmonių grupė, turinti bendrus tikslus ir poreikius. • NVO jos vadinamos pabrėžiant, kad yra įkurtos ne valdžios iniciatyva. Jas galima būtų vadinti ir savanoriškomis organizacijomis, pabrėžiant, kad jos įsteigtos laisva žmonių valia ir kad žmonės į tokias organizacijas buriasi bei jas remia savanoriškai. • Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog tokiose organizacijose negali dirbti apmokami darbuotojai.
Svarbiausiu bendruomenės bruožu laikomas įvairiapusis bendruomenės narių bendravimas, paremtas tiek racionaliais, tiek emociniais, dvasiniais ryšiais. Bendruomenę vienija artima pasaulėžiūra, panašios vertybės, panašus gyvenimo būdas. Bendruomenės narius tarpusavyje sieja ir gyvenamoji vieta.
Bendruomenių pasirengimas veikti labai priklauso nuo savojo rajono administravimo kultūros ir informacinio bendruomenių aprūpinimo. Galvojant apie žmonių, piliečių susibūrimą reikia akcentuoti, kad piliečių įtraukimas į vietos įvykius yra pagrindinė, svarbiausioji dalis, kuriant veiklią ir stiprią bendruomenę.
Jei aktyviai nedalyvaujama, bendruomenei sunku nutarti, kokias problemas ir kaip spręsti. Ir tokia bendruomenė yra neaktyvi, neveikli, snaudžianti bendruomenė. Bendruomenės, norinčios gyvuoti, kaimo bendruomenių gyventojai, kurie yra aktyvesni, nesulaukdami paramos iš valstybės, patys pradeda rodyti iniciatyvą ir telkti pajėgas iškylančių ekonominių, socialinių, kultūros problemų sprendimui. Vykdomi konkretūs darbai, kurie turi poveikį gyvenimokokybės gerinimui.
Anykščių rajono NVO: Gyventojų skaičius Anykščių rajone – 27 526 NVO skaičius Anykščių rajone – 77
12 Socialinės paramos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų: (2013-09-19 duomenys) • Anykščių moterų informacijos ir užimtumo centras • Anykščių rajono diabetikų klubas „Ateitis“ • Anykščių rajono neįgaliųjų draugija • Anykščių šv. Mato bažnyčios Caritas • Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras • „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės vaikų dienos centras • Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos Anykščių skyrius • Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Anykščių skyrius • Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Anykščių viltis“ • VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras, Anykščių skyrius • VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro Anykščių skyrius • Anykščių lietuvių-švedų draugija
22 Kultūros ir pilietinės visuomenės ugdymo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos(2013-09-19 duomenys) • Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bendruomenės centras • Anykščių A.Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenė • Anykščių krašto leliūniečių bendrija • Anykščių rajono kaimo kultūros darbuotojų bendrija „Suspara“ • Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija • Anykščių raj. literatų klubas „Marčiupys“ • Anykščių kultūros draugija „Meno atodanga“ • Asociacija „Kartų ratas“ • Asociacija trečio amžiaus universitetas • Anykščių rajono moterų draugija • Ažuožerių moterų klubas • Asociacija „Svajų namai“ • Debeikių moterų veiklos centras • Labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“ • Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyrius • Lietuvos pensininkų draugijos „Bočiai“ Anykščių skyrius • Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialas • Pasaulio anykštėnų bendrija • Svėdasų literatų klubas „Sietuva“ • Sveikos gyvensenos klubas „Anykščių vaivorykštė“ • Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ • VšĮ Anykščių televizijos ir informacijos centras
43 Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios kaimo bendruomenės: (2013-04-17 duomenys) • Andrioniškio bendruomenės centras • Akmenos kaimo bendruomenė • Anykščių krašto Rubikiečių bendrija • Anykščių krašto Varkujiečių bendrija • Anykščių rajono Burbiškio kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Jackagalio kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Kurklių miestelio bendruomenė • Anykščių rajono Mačionių kaimo bendruomenė • Anykščių rajono N. Elmininkų kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Skiemonių kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos Katlėrių bendruomenė • Anykščių rajono Šerių kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Traupio bendruomenė • Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Kiaušagalio bendruomenė • Anykščių rajono Viešintų bendruomenė • Anykščių rajono Nevėžos kaimų bendruomenė • Antrųjų Svirnų kaimo bendruomenė • Ažuožerių kaimo bendruomenė • Budrių kaimo bendruomenė • Būtėnų kaimo bendruomenė • Debeikiečių bendrija • Grikiapelių bendruomenės kultūros centras
Inkūniečių bendrija • Janušavos kaimo bendruomenė • Kaimo bendruomenė „Elmininkiečių senolių kraštas“ • Kaimo bendruomenė „Pagoja“ • Kavarsko centrinė bendruomenė • Kurkliečių bendrija • Leliūnų kaimo bendruomenė • Levaniškio kaimo bendruomenė • Levaniškių bendruomenė „Abipus Nevėžio“ • Mickūniečių bendrija • Mitošiūnų kaimo bendruomenės centras • Piktagalio kaimo bendruomenė • Anykščių rajono Raguvėlės kaimo bendruomenė • Smėlynės kaimo bendruomenė • Staškuniškio kaimo bendruomenė • Storių kaimo bendruomenė • Surdegio kaimo bendruomenė • Svėdasų bendruomenė • Šlavėnų kaimo bendruomenė • Troškūnų bendruomenė • Vašuokėnų kaimo bendruomenė
Bendruomenių vystymasis Anykščių rajone yra efektyvus,kai : • Jis yra inicijuojamas ir paremiamas bendruomenės žmonių; • Gerai suplanuotas; • Ilgalaikis; • Naudingas bendruomenei; • Skatina dalyvavimą; • Pagrįstas gerapraktika; • Holistinis ir suderintas su platesniu šalies regiono valstybės ar pasaulio kontekstu.
Priklausomai nuo situacijos, kiekviena bendruomenė gali susidurti su keliomis problemomis, bet dažniausiai dominuoja kuri nors viena, svarbesnė, nei visos kitos. • Ši problema – „tai tas elementas, kuris lėtina, riboja ir kai kuriais atvejais netgi stabdo visus plėtros procesus“. • Todėl bendruomenės atspirties taškas turėtų būti vyraujančios / svarbiausios problemos sprendimas.
Bendruomenių plėtros problemas galima suskirstyti į keturias grupes: 1. Ekonominės-socialinės: bedarbystė; mažos šeimos pajamos; skurdas ir socialinė atskirtis; ribotos laisvalaikio praleidimo galimybės; lyderių stoka. 2. Techninės: neišplėtota bendruomenės informavimo ir konsultavimo sistema; tik patenkinama socialinės ir fizinės infrastruktūros būklė; lėtas fizinio kapitalo modernizavimo procesas. 3. Administracinės: nepakankamas teisės aktų, kurie siejasi su bendruomenių problemų sprendimo galimybėmis, išmanymas; lėtas bendruomenių formalizavimo (įregistravimo) procesas; nepakankami administraciniai, projektų rengimo gebėjimai. 4. Psichologinės: nesugebėjimas teigiamai vertinti save; prastas savo pareigų ir teisių išmanymas; nepasitikėjimas savimi ir kitais; uždarumas ir pasyvumas.
Aktualiausios problemos bendruomenių vadovams - aktyvių narių trūkumas bei kompetencijos stoka. Jų nuomone, sėkmingai bendruomenės veiklai garantuoti reikėtų didesnių ir patogesnių patalpų, lėšų. Kaimo iniciatorių ir vadovų veiklą labai trikdo laiko trūkumas ir nenumatytas atlygis už darbą. • Jeigu nebus rasta būdų, kaip jiems atlyginti už sunkų ir daug laiko reikalaujantį darbą, kuo toliau, tuo mažiau bus savanorių.
Problemų identifikavimas sėkmingesnis, kai dirbama grupėje ir kai dalyvauja kuo įvairiapusiškesnių interesų žmonės. • Jei poreikius analizuoja visos tikslinės gyventojų grupės – jaunimas, senyvi žmonės, bedarbiai, smulkūs ir stambūs ūkininkai, socialiai remtini žmonės, didelės šeimos, vieniši tėvai ir kt. – tikėtina, kad problemos bus tinkamai išspręstos. • Taip pat labai svarbus abipusis suinteresuotųjų šalių kontaktas sėkmingai jų sąveikai, kūrybiškumui ir apčiuopiamoms bei realioms priemonėms numatyti.
Rūpinantis bendruomenės gyvenimu, svarbiausi asmenys yra patys jos nariai, nes žino, ko reikia vietos gyventojams ir priima geriausius sprendimus. Kuo daugiau vietos gyventojų dalyvauja bendruomeninėje veikloje, tuo ji efektyvesnė.
„Jei negalime turėti to, ko norime – išmokime norėti to, ką turime“
Norą dalyvauti, įsitraukti į bendruomenės veiklą nusako vidinė motyvacija – tai noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos. Kodėl reikia stengtis gyventojus įtraukti į bendruomenės veiklą ir kam juos skatinti joje dalyvauti? Yra išskiriamos trys pagrindinės gyventojų įtraukimo į bendruomenių veiklą galimybės : • panaudoti vietos gyventojų žinias ir įgūdžius; • spręsti pagrindines problemas su vietos gyventojų įsipareigojimu ir jų parama; • skatinti vietinės iniciatyvos projektus.
yra keletas svarbių asmenų įtraukimo į bendruomenės veiklą veiksmų: (1) • asmenys įvairiais būdais gali būti skatinami įsitraukti į veiklą ir imtis dalykų, kurie darytų įtaką jų gyvenimo kokybei; • svarbu aiškiai išdėstyti, kodėl jų dalyvavimas yra svarbus ir naudingas; • išaiškinti jiems, ką reiškia dalyvauti veikloje. Jei bus manančių, kad yra prašoma atlikti sunkius ir nemalonius darbus, tai jų motyvacija įsitraukti į veiklą bus mažesnė;
yra keletas svarbių asmenų įtraukimo į bendruomenės veiklą veiksmų: (2) • reikia sudaryti galimybes dalyvauti veikloje įvairiai – kai kurie asmenys, turintys laiko, gali nuolatos dalyvauti susirinkimuose, kiti gali padėti, kai bus paprašomi; • verta pagalvoti apie tai, ar žmonės prašomi asmeniškai įsitraukti į veiklą. Kartais žmonės mieliau reaguoja į asmenišką pakvietimą, o ne į išplatintą bendrą informacinį pranešimą; • apgalvokite, ką asmeniškai jums reiškia kito žmogaus požiūris, nes kai kurie asmenys priimti kitą požiūrį linkę labiau; • stenkitės, kad asmenys būtų informuoti, kas jų laukia ir kuo naudingas jų dalyvavimas;
Pasyvumo priežastys • rūpinimasis tik savo interesais ir abejingumas visos bendruomenės gerovei; • netikėjimas, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti; • apatija ir nusivylimas gyvenimu.
„Šimtą kartų padėk – pamirš, vieną kartą atsisakyk – prisimins visam gyvenimui“
Dalyvavimas bendruomenių veikloje vietosgyventojams labai naudingas: • tobulėja jų įgūdžiai; • stiprinami pasitikėjimo savimi ir tarpusavio pagalbos gebėjimai; • žmonės integruojami į platesnę bendruomenę.
Bendruomenės veiklos sritys • Gyventojų telkimas bendrai veiklai ir bendruomeniškumo ugdymas; • Bendruomenės ekonominių, socialinių, aplinkosaugos ir kitų problemų sprendimas; • Vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas; • Gyventojų švietimas, mokymų organizavimas, informacijos sklaida; • Kultūros ir sportinių renginių organizavimas. • Aplinkos tvarkymas ir priežiūra. • Sveikatinimo veikla. • Kitos bendruomenei aktualios veiklos.
Bendruomenės socialinės veiklos principai • Supratimas, o ne vertinimas; • Pagarba, o ne teisimas; • Palaikymas, o ne smerkimas; • Pagalba, o ne atsiribojimas; • Atsakomybė už šalia esantį; • Sugebėjimas susitarti ir priimti geriausią sprendimą; • Padėti kitam, kai gali ir tikėtis pagalbos, kai tau reikia
Anykščių rajono bendruomenių suėjimai Susirinkti kartu – tai pradžia.Pabūti kartu – tai pažanga. Padirbėti kartu – tai sėkmė. (H. Fordas)
Kad bendruomenės atstovai aktyviau dalyvautų savo vietovės plėtros procesuose, skatintų demokratijos vystymąsi, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus vietos ar centrinės valdžios institucijoms, yra būtina jungtis bendrai veiklai.
Bendruomenių susibūrimas - tai puiki proga pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasidalinti gerąja patirtimi, pabendrauti ir geriau pažinti vieniems kitus. Tik per tokius suėjimus gimsta bendri rezultatyvūs sprendimai, plečiasi žmonių akiratis, pažįstamų ratas.
Tokiais bendrais suėjimais siekiama suburti bendruomenių atstovus bendram darbui, gerinant vietos gyventojų gyvenimo kokybę, didinti informacijos apie bendruomenių organizacijų vykdomus projektus sklaidą, pasidalinti vietos gyventojų įtraukimo į bendruomenės veiklą metodais ir būdais, pasidalinti sėkmės, o gal ir nesėkmės atvejais, kad galėtume vieni iš kitų pasimokyti, vieni kitiems pagelbėti, patarti, galbūt pasisemti idėjų, kurias pritaikytume savose organizacijose.
Anykščių rajono savivaldybės ir nevyriausybinio sektoriaus (NVO) bendradarbiavimo galimybės Šiuo laikmečiu aplink gana dažnai gali išgirsti šnekant apie rašomus, vykdomus projektus. - Kas tie projektai? Kokią įtaką turi kaimo bendruomenių gyvenime? - Projektas tai priemonė ką nors pakeisti bendruomenėje, įgyti naujų savybių, paslaugų, sukurti kitą aplinką, patenkinti kai kuriuos gyventojų poreikius. Projektinė veikla bendruomenėje būtina, nes taip pasireiškia ir bendruomeniškumas, bendradarbiavimas. Vykdant projektus būtinas lyderis. Bendruomenė vykdanti projektus tampa komanda ir tai teigiamai nuteikia bendruomenės narius.
Anykščių rajono savivaldybė Anykščių rajono strateginiame 2012-2019 metų plėtros plane (Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-375)ir Anykščių rajono savivaldybės strateginiame 2012–2014 metų veiklos plane, (Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2011 gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-376) numatė įvairias veiklos priemones, kaip efektyviausią bendradarbiavimo su NVO formą. Lėšos priemonėms įgyvendinti numatomos kiekvienais metais Anykščių rajono savivaldybės biudžete atskirai nurodant kiekvienai priemonei įgyvendinti skiriamas lėšas. www.anyksciai.lt
Priemonių tikslas – vykdant Anykščių rajono savivaldybės politiką kultūros, švietimo, verslo, sporto, sveikatos, pilietinių ir socialinių iniciatyvų srityse sudaryti finansines, administracines ir teisines sąlygas aktyvinti Anykščių rajono bendruomenę, didinti jos vaidmenį Anykščių rajone, sudaryti platesnes paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis naudotis, stiprinti ryšius tarp Anykščių rajono įstaigų, organizacijų ir religinių bendruomenių „NVO sektoriaus institucinis stiprinimas”; „Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos vykdymas” „Anykščių rajono savivaldybės viešųjų darbų programa“
2013 m. vasario 25 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Vietos bendruomenių savivaldos 2013 - 2015 metų programa, o 2013 m. kovo 7 d. patvirtintas Vietos bendruomenių savivaldos 2013 -2015 metų programos įgyvendinimo aprašas. Šia programa siekiama skatinti bendruomenes visoje Lietuvoje aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius.
Programa ir aprašas parengti atsižvelgiant į Vietos bendruomenių savivaldos 2012 m. programos įgyvendinimo patirtį, apibendrintus savivaldybių, seniūnų ir bendruomenių vertinimus bei ministerijos vidaus audito rekomendacijas. • Programos įgyvendinimui 2013 m. iš valstybės biudžeto yra skirta 8 mln. litų. • Veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius, kurias būtų galima finansuoti pagal šią programą, galės būti skirtos labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, sportui ir sveikatinimui, bendruomeninės veiklos organizavimui ir kitoms, vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančios iniciatyvoms.
Ačiū už dėmesį 2013-10-02 Jolita Gečienė