1 / 52

Įvadas

ERDVINĖS STRUKTŪROS IR NUSIKALSTAMUMO RYŠYS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE KTU Statybos ir architektūros fakultetas. Kęstutis Zaleckis , Irina Matijošaitienė , Inga Stankevičė , Jolita Sinkienė , Kristina Navickaitė. Įvadas.

Download Presentation

Įvadas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ERDVINĖS STRUKTŪROS IR NUSIKALSTAMUMO RYŠYS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSEKTU Statybos ir architektūros fakultetas KęstutisZaleckis, Irina Matijošaitienė, Inga Stankevičė, JolitaSinkienė, Kristina Navickaitė

  2. Įvadas Žvelgiant į šių dienų ir galimą ateities situaciją Lietuvos miestuose saugios aplinkos formavimo uždavinys naujai reaktualizuojamas dėl keleto priežąsčių:

  3. Įvadas • Globalizacijos. Su sovietmečio era prasidėjusi tračioji jos banga radikaliai keičia gyvenimo būdą: naikina žmogaus-vietos ryšius, skatina visuomenės narių susvetimėjimą, formuoja hipervartotojišką visuomenę ir nuvertina moralines vertybes. Visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie urbanizuotos aplinkos nesaugumo didėjimo.. Globaliame postmoderniame pasaulyje vis ryškėjanti miestų kaip konkuruojančių kultūrinių-ekonominių vienetų reikšmė aktualizuoja vietos patrauklumo poreikį. Saugumas yra svarbus vietos patrauklumo aspektas. • Darnus vystymas – šių dienų urbanizmo aktualija verčianti tausoti turimus aplinkos resursus – tame tarpe ir teritoriją. Besivystančių kompaktiškų miesto erdvinių modelių požiūriu gyventojų saugumo užtikrinimas tankiai gyvenamoje teritorijoje tampa vis aktualesniu. Postmodernaus urbanizmo kaimynysčių idėjos, siekiančios skatinti miesto dalies bendruomenės savaiminį formavimąsi erdvinėmis priemonėmis, įgyvendinimui saugumo aspektas taip pat yra labai svarbus. • Kompleksinė mokslinė mintis mato miestą kaip dinamišką, ties chaoso riba veikiančią sudėtingą sistemą, kurioje galioja tiek socialinis-ekonominis-kultūrinis, tiek erdvinis determinizmas. Tai atveria naujas galimybes architektūrinių sprendimų poveikio mieste vykstantiems procesams supratimui ir tyrinėjimui. Erdvinių aplinkos charakteristikų poveikio nuskalstamumui tyrimas suteiktų galimybes panaudoti iki šiol nenaudotas priemones gyvenimo aukštesnės kokybės užtikrinimui.

  4. Metodika • Tyrimamsnaudojamaserdvės sintaksės metodas • Erdvės sintaksės tyrimų metu gauta informacija perdengiama su informacija apie morfotipus, funkcijas, gyventojų tankumą, administracinius vienetus ir kt. • Duomenys: ašiniai žemėlapiai ir jų papildomi sluoksniai parengti remiantis žemės tarnybos pateiktais duomenimis; BP informacija; VRM duomenimis; stebėjimu vietose, sociologine apklausa.

  5. Metodika • Pagrindiniai erdvės sintaksės modelio aspektai: • Gylis/seklumas =monofunkcionalumas/multifunkcionalumas • Integracija (lokali ir globali) =srautų ir obejektų sutelkimas • Kontrolė = srautų paskirstymas • Fast choice =dažniausiai pasirenkamos gatvės kelionėms • Ir kt.

  6. Metodika • Erdvės sintaksės metodo modifikacijos: • Vienam miestui braižomi du ašiniai žemėlapiai. Globalioms charakteristikoms naudojamas tradiciniu būdu sukurtas ašinis žemėlapis, lokalioms charakteristikoms – žemėlapis, iš kurio išimamos pašalinamos pėstiesiems neprienamos ašys (pvz.: minėtas vakarinis aplinkkelis Kaune), ir kuris papildomas pėsčiųjų bei dviračių judėjimo ašimis, kurios neprieinamoas automobilių transportui; • Ašinių žemėlapių ribos neapsiriboja administracinėmis miestų ribomis, bet atspindi realią gretimų teritorų integraciją į miestą; • Tyrimuose naudojama Figueiredo suformuluota continuity lines koncepcija, leidžianti apjungti kelias ašis į vieną darinį.

  7. Kaunas • Ašininį žemėlapį sudaro 10292 ašys, su tęstinėmis linijomis (continuity lines) – 5627 ašys. • Per 2010-2011 metų laikotarpį teritorijoje užfiksuota 2978 nusikalstamos veikos 2256 adresuose. • Vidutiniškai vienam adresui teko 1,32veika.

  8. Kaunas • Nustatyta, kad didžioji dalis veikų susitelkia ir pakankami tolygiai pasiskirsto seniūnijose, kuriose gyventojų skaičius viršija 2000 gyv/kv.km. • Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios teritorijos viduje, kur gyventojų tankumas skiriasi nuo daugiau nei 10000 iki jau minėtų 2000 į kv.km esminio skirtumo tarp veikų erdvinės sklaidos nėra. Pvz.: Senamiesčio plotas 1,44 kv.km, gyventojų tankis 3244 gyv./kv.km, bendras gyventojų skaicius – 4671; teritorijoje fiksuota 80 nusikalstamų veikų per tiriamą laikotarpį; Dainava - plotas 5,27 kv.km, tankis – 11410 gyv/kv.km, gyventojų skaičius skaičius -6012, užfiksuota apie 300 veikų; Eiguliai – plotas 5,34 kv.km, tankis – 8528 gyv./kv.km, gyventojų skaičius – 44140, užfiksuota 300 veikų; Naujamiestis - plotas 3,14 kv.km, tankis – 3335 gyv./kv.km, gyventojų skaičius – 10472, užfiksuota 120 veikų. • Lyginant nusikaltimų tankį konstatuota: Senamiestyje jis lygus 55 veikoms/kv.km.; Naujamiestyje – 38 veikoms/k.km; Dainavoje – 57 veikoms; Eiguliuose – 56 veikoms. Skaičiuojant nusikalstamų veikų skaičių tūkstančiui gyventojų, Senamiestyje jis lygus 0,017, Naujamiestyje – 0,012, Dainavoje – 0,004, Eiguliuose – 0,007. Gyventojų tankiui padidėjus 3,5 karto, nusikaltimų skaičius ploto vienete iš esmės nepakito.

  9. Nusikalstamų veikų vietos ir seniųnijų ribos

  10. Kaunas

  11. Kaunas • Nusikalstamų veikų koncentracijos teritorijoms būdinga specifinė užstatymo morfotipų įvairovė arba specifiniai didesnio užstatymo tankumo morfotipai, pvz.: perimetrinis posesijinis / perimetrinis posesijinis, perimetrinis centro, perimetrinis reguliarus ir atskirai stovintys pastatai / sodybinis, miesto vilos, perimetrinis posesijinis atviras, perimetrinis reguliarus ir perimetrinis centrinis / sodybinis ir laisvo planavimo / vien laisvo planavimo ir t.t. • Atitinkamai, didesniu nusikalstamų veikų skaičiumi pasižyminčios seniūnijos, gali būti susietos ir su įvairesne socialine gyventojų sudėtimi ir didesne teritorijos funkcine įvairove.

  12. Kaunas • Mažesnio gyventojų tankumo seniūnijose gyv. skaičius svyruoja nuo 500 iki 2000 gyv.kv.km. • Jose nusikalstamos veikos pasiskirstę ne taip tolygiai. Išskirtinos tam tikros nusikalstamas veikas traukiančios zonos Vilijampolė greta Raudondvario plento, Aleksote, Seniavoje, Petrašiūnuose ir kt. • Pabrėžtina tai, kad nusikastamumas pasireiškia didesnės užstatymo morfotipų įvairovės teritorijose ir nepasireiškia dominuojančio sodybinio užstatymo morfotipo zonose. • Išskirtinos kelios Kauno seniūnijos su gyventojų tankiu mažesniu nei 250 gyv/kv.km. – tai Kleboniškis ir Palemonas. Pirmasis turi didelius lankytojų srautus iš artimų teritorijų (Kalniečiai, Eiguliai) generuojantį rekreacinį objektą – Kleboniškio mišką, antrasis – pakankamai mišrų užstatymo morfotipų derinį, sudarytą iš sodybinio užstatymo ir laisvai stovinčių pastų morfotipų. Pabrėžtina tai, kad laisvai stovintys pastatai, atliekantys gamybinę ir komercinę funkcijas yra aktyviai naudojami tik dalį dienos.

  13. Kaunas (kontrolė) • Kauno atveju nusikalstamumas didele dalimi sutampa su visuomeninio transporto naudojamomis gatvėmis arba „negiliomis kišenėmis“ netoli nuo jų. Ervės sintaksės požiūriu tai iš esmės atitinka globalios kontrolės svarbiausias ašis. • Prie 25 procentų didžiausiomis kontrolės vertėmis pasižyminčių ašių susitelkia apie 1900 fiksuotų įvykių taškų iš 2256. • Svarbu pabrėžti, kad kaimynysčių lygmenyje nusikalstamumą „traukiančios“ ašys nepasižymi didesniu gyventojų skaičiumi greta jų, o dėl funkcijų įvairovės šis skaičius net gali būti mažesnis negu vidutiniškai seniūnijoje. Tas pat pastebima ir didesnio nusikalstamumo seniūnijų grupės viduje – miesto centras, praradę dalį gyventojų, bet turintis dideles integracijos ir kontrolės vertes, traukia nusikalstamumą.

  14. GC 5%

  15. Kaunas (seklumas) • Erdvės sintaksės požiūriu 25 procentų sekliausių ašių zona Kaune apima dižiąją dalį seniūnijų su didesniu nusikalstamumo lygiu, išskyrus Žemuosius Šančius, Panemunę ir Aleksotą. • Už šios zonos ribų lieka tik 280 nusikalstamų veikų adresų iš 2256.

  16. GD 25 %

  17. Kaunas (globali integracija) • Atlikus globalios integracijos ašinio žemėlapio analizę išryškėjo dėsningumas, kad didžioji nusikalstamų veikų viešosiose erdvėse dalis telkiasi prie 25 procentai svarbiausių globalios integracijos ašių. (230 adresų yra ne ant šių ašių) • Šis dėsningumas ypač ryškus Senamiestyje ir Naujamiestyje (Vytauto pr., Laisvės al.), Savanorių pr., Varnių g., Raudondvario plente, Panerių g., Baltijos g., Baltų pr., Kuršių g., Krėvės pr., Draugystės g. ir kt. • To paties laisvo užstatymo morfotipo teritorijose šis dėsningumas reiškiasi skirtingai: Šilainiuose – fiksuoti įvykiai telkiasi prie integruojančių gatvių, Dainavoje – dalis nusikaltimų pasklidę ir po pusiau viešas erdves – kiemus, Kalniečiuose-Eiguliuose įvykiai praktiškai tolygiai pasklidę po visą kvartalų teritoriją. • Pirmu atveju miestovaizdyje dominuoja reguliaraus tinklo gatvių ir takų sistema (grid type), trečiu atveju – taip vadinamas medžio šakų tinklo tipas (tree type), antru atveju – minėtų dviejų tipų derinys. • Į 25 procentų didžiausios globalios inegracijos ašių zoną nepatenka tik didesniu nusikalstamumu pasižyminti Žemųjų Šančių teritorija (~80 veikų) ir Panemunė (apie 30 veikų).

  18. GI 10%

  19. Kaunas (lokali inegracija) • Lokalios integracijos ašys nustatytos naudojant trijų sąlyginių žingsnių spindulį. • Praktiškai visi įvykiai, nepaisant nedidelio skaičiaus ašių per du sąlyginius žingsnius nutolusių nuo integruojančių erdvių ir dažnai joms lygegriačių, yra fiksuoti prie 25 procentai ašių, turinčių didžiausias lokalios integracijos vertes (72 adresai lieka už zonos ribos).

  20. LI 25%

  21. Kaunas Svarbu pabrėžt, kad toli gražu ne visos globalios ir lokalios integracijos ašys pritraukia nusikalstamumą. Šis dėsningumas ryškėja prie tų ašių, kurios pasižymi didesne funkcijų įvairove, mažesniu vietinių potencialių stebėtojų skaičiumi dėl komercinių ir visuomeninių funkcijų gausos, stebėtojų anonimiškumu (dominuoja tik lankytojai), morfotipų įvairove.

  22. Vilnius • Žemėlapį sudaro 15012 ašių be tęstinių linijų ir 12912 ašių su jomis. • Tiriamoje teritorijoje fiksuota 18893 nusikalstamos veikos 8354 adresuose. • Papildomai Vilniuje, atsižvelgiant į kelionių ir keliautojų skirtumus dienos bei nakties metu atskirti nusikaltimai padaryti dieną ir naktį. • Naktį nusikaltimai įvykdyti 3056 vietose, dieną – 5298 vietose. • Vienam adresui vidutiniškai tenka 2,26 ivykio per du metus. Dienos metu vienai vietai tenka 2,44 įvykio, nakties – 1,95.

  23. Vilnius • Žvelgiant į nusikalstamų veikų sklaidą, konstatuotina, kad kaip ir Kaune jos telkiasi branduolyje kurį sudaro didesnį nei 2000 gyv/kv.km turinčios seniūnijos: Pašilaičių, Fabijoniškių, Pilaitės, Justiniškių, Viršuliškių, Šeškinės, Šnipiškių, Žirmūnų, Nsujamiesčio, Senamiesčio, Žvėryno ir kt. • Jose, panašiai kaip ir Kaune, fiksuojamas atitinkamų morfotipų dominavimas ir funkcijų koncentracija. Išskirtiniai dariniai aukčiau įvardinto branduolio periferijoje: Naujoji Vilnia (389 taškai) ir Žemieji Paneriai (77 taškai). Pirmu atveju tai autonomiškas darinys – mažas miestelis su visa morfotipų ir funkcijų įvairove, antruoju atveju – specifinis pramoninis priemiestis. • Tarp įvykių sklaidos dienos ir nakties metu esminio skirtumo nėra, nors to buvo galima tikėtis – tiesa, kol kas neatlikta nusikalstamų veikų ir jų sklaidos analizė pagal jų tipus.

  24. Vilnius (seklumas) • 5 procentų sekliausių ašių zona Vilniuje apima Naujamiestį, Žvėryną, Kalvarijų rajoną (Šnipiškes), Žirmūnus ir pagrindines ašis palei Ukmergės, Geležinio Vilko gatves, Nemenčinės pl. ir kt. • Prie šių ašių susitelkia apie 3497 nusikalstamų veikų adresai iš 8354. Netoli jų, per kelis sąlyginius žingsnius nutolę dar apie 400 adresų. 850 fiksuotų vietų lieka gilioje periferijoje. • Išplėtus aukščiau paminėtą zoną iki 25 procentų už jos ribų lieka tik nusiklastamos veikos Naujojoje Vilnioje.

  25. GD 5%

  26. Vilnius (globali integracija) • 5 procentai didžiausias globalios integracijos reikšmes turinių ašių formuoja nusikalstamumo sklaidos karkasą, su panašiai kaip ir Kaune, ryškėjančiais dėsningumais: nusikalstamumas telkiasi ašyse arba betarpiškai joms gretimose zonose; modernistiniuose Vilniaus rajonuose, kuriems būdinga „tree type“ erdvių struktūra nusikalstamumas tolygiai pasklidęs po visą vidinių erdvių labirintą, pvz.: Karoliniškėse, Justiniškėse, Viršuliškėse, Žirmūnuose. Antakalnyje ir Naujininkuose, kur ryškesnis „grid type“ gatvių tinklas, nusikaltimai telkiasi prie gatvių, ženkliau nesklisdami į kiemų erdves. • ~850 adresų yra ne ant šių ašių

  27. GI 5%

  28. Vilnius (lokali integracija) • 5 procentai didžiausias lokalios integracijos vertes turinčių ašių: lyginant su globalios integracijos žemėlapiu, santykinai daugiau įvykių lokalizuojami ant išskirtų ašių – tai galioja ne tik centrinei nusikalstamumo zonai bet ir Naujajai Vilniai bei Paneriams. • Padidinus zoną iki 25 procentų ašių – visi nusikaltimai yra padaryti tik arba taškuose lokalizuojamuose ant ašių, arba per kelis sąlyginius žingsnius nuo jų.

  29. LI 10%

  30. Klaipėda • Ašinį žemėlapį be tęstinių linijų (continuity lines) sudaro 1820 ašys, su tęstinėmis linijomis – 1209. • Per tiriamą laikotarpį užfiksuotos 2215 nusikalstamos veikos viešose erdvėse 1297 adresuose. • 1,7nusikalstama veika viename taske.

  31. Klaipėda • Fiksuoti įvykiai telkiasi koncentruotoje zonoje abipus Taikos pr. ir H.Manto gatvės ašies. Ši teritorija sutampa tiek su didžiausiu gyventojų tankumu, tiek su didesne morfotipų įvairove arba didesnio užstatymo tankio morfotipais – tai Senamiestis ir Naujameistis su jiems tradiciškai būdingais morfotipais bei didelės laisvo užstatymo zonos su atskirai stovinčiais komercinės paskirties pastatais. Žvelgiant į funkcijas, šioje teitorijoje ryškus gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės panaudos mišinys. Gyvenamąją teritoriją sudaro daugiaaukščiai pastatai su mažaaukščių priemaiša. • Pramonės teritorija su specializuotomis komercinėmis zonomis ir gyvenamos teritorijos į rytus nuo Šilutės plento ir geležinkelio linijos nusikalstamų veikų pasiskirstymo požiūriu formuoja periferiją su pavieniais fiksuotų įvykių taškais. • Išskirtinis atvejis – Melnragė, demonstruojanti nusikalstamų veikų sankaupą – tai fenomenas panašus į Kauno Kleboniškį (21 veikos taškas Melnragėje ir 13 Kleboniškyje).

  32. Klaipėda (seklumas) • Zona sudaryta iš 5 procentų sekliausių miesto ašių apima tik dešinįjį Danės krantą. Praktiškai visi įvykių taškai šioje zonoje yra greta seklių ašių – tame tarpe ir Melnragėje. • Išplėtus zoną iki 25 procentų sekliausų erdvių, ji prasiplečia Taikos prospektu iki Baltijos prospekto. Apie 700 fiksuotų nusikalstamų veikų taškų iš 1297 lieka už seklios teritorijos ribų.

  33. GD 25%

  34. Klaipėda (globali inetgracija) • 5 procentai globalios integracijos ašių Klaipėdoje apima apie 700 nusikalstamų įvykių taškų iš 1297. Padidinus globalios integracijos ašių zoną iki 25 procentų visoje Klaipėdos teritorijoje ryškėja keli dėsningumai: • 1) nusikalstamumas telkiasi svarbiausiose ašyse (Taikos pr, H.Manto g. ir joms statmenos Kauno, Paryžiaus Komunos, Dubysos, Debreceno, Smiltelės gatvės); • 2)kaip ir Kaune, gretimose, kelis žingsnius nuo integruojančių ašių nutolusiose gilesnėse ir mažiau integruojančiose ašyse; • 3) modernistiniuose rajonuose ryškėja du nusikalstamumo sklaidos pusiau viešose ir viešose erdvėse paternai; pirmasis – palei vidines rajonų gatves (Debreceno, Žardininkų kvartalai); antrasis – pakankamai tolygiai visoje teritorijoje Bandužiuose ir Laukininkuose.

  35. GI 25%

  36. Klaipėda (lokali integracija) • Lokalios integracijos žemėlapis iš esmės rodo tuos pačius nusikalstamumo sklaidos rezultatus kaip ir globalios integracijos žemėlapis. • ~600 adresų nesusiję su 5 % didžiausias vertes turinčių lokalios integracijos ašių • ~200 adresų yra nesusiję su 25% didžiausias vertes turinčių lokalios integracijos ašių.

  37. LI 5%

  38. Klaipėda (kontrolė) • Klaipėdoje nustatyta, kad didžioji nusikaltimų dalis iš esmės yra padaryta prie didesnes kontrolės vertes turinčių gatvių. Tai pasakytina net apie vidines Bandužių ir Laukininkų ašines erdves, kurių dalis turi didesnes kontrolės vertes nei aplinkinės ašys. • Kita vertus, pastebima ir netokia gausi įvykių sklaida minėtoms ašims gretimose erdvėse – ji sudaro apie 250 taškų iš 1297.

  39. GC 25%

  40. Išvados • Erdvinių miesto struktūros savybių įtaka nusikalstamų veikų paisikirstymui viešose erdvėse pradeda ryškiau reikštis pasiekus tam tikrą gyventojų tankumą – Kaune ir Vilniuje jis siekia 2000 gyv./kv.km. Gyventojų tankumui didėjant virš minėtos ribos, nusikalstamų įvykių sklaidos jis tiesiogiai nebeįtakoja. • Nusikalstamas veikas traukia didenės kontrolės, globalios integracijos ir lokalios integracijos ašys, jeigu jos dera su tam tikrais užstatymo morfotipais ar jų įvairove, funkcijų įvairove ir kitomis erdvinėmis charakteristikomis mažinančiomis vietinių stebėtojų skaičių arba didinančiomis stebėtojų ir stebimųjų anoniškumą.

  41. Išvados • Nusikalstamoms veikos patrauklios negilios, per du-tris sąlyginius žingsnius nuo didžiausios integracijos/kontrolės ašių nutolusios ašys. • Nustatyti nusikalstamų veikų sklaidos dėsningumai modernistiniuose miestų rajonuose, priklausomai nuo vidinių rajonų erdvių tipo.

  42. Išvados • Įdomu tai, kad minėti rezultatai nesutampa su B.Hillier atliktais saugumo tyrimų rezultatais Londone. Pasak jų, integruojančios gatvės su didesniais žmonių srautais yra saugesnės; didesnis saugumas yra ten, kur užstatymo tankumas yra didesnis. Kaip paaiškinti šiuos tyrimų rezultatus priešingus Vakarų Europos miestuose B.Hillier nustatytiems dėsningumams? Atsakymų gali būti keletas: • Gatvės kultūros silpnumas mieste, visuomenės susvetimėjimas ir viešųjų erdvių užleidimas aktyviems asocialiems elementams. Tai liudija dar nesenas Laisvės alėjos ar Rotušės aikštės Kaune erdvių nesaugumas praeiviams pakankamai ankstyvą vakarą.

  43. Išvados • Megapolio stadijos atspindys kai kultūra, pasak L.Mumford virsta antikultūra, o miestas iš saugumo oazės – nesaugumo židiniu. Logiška, kad tokiu atveju urbanistinis nesaugumas, kaip esminė miesto savybė, visų pirma bus pastebimas svarbiausiose miesto erdvėse. • Miesto kultūros silpnumas, visų pirma pasireiškiantis tolerancijos kitokiems nebuvimu, kuri pastebima stipriausia ten, kur “kitokių” yra daugiausia – integruojanciose, sekliose erdvėse.

  44. Išvados • Gentrifikacijos procesų silpnumas prestižiniuose centrų rajonuose ir stiprus gyventojų socialinis heterogeniškumas. • Visuomenės monokultūriškumas: Kaune, o ir kituose Lietuvos miestuose dar nėra susiformavę speacializuotos etninės-kulturinės benduomenės miesto periferijoje, kurios dažnai kelia nusikalstamumo lygi Vakarų Europos miestų priemiesčiuose. • Gal būt silpna vietos ir stipri erdvės savybių raiška Lietuvos miestuose – tai ypač aktualu kalbant apie modernistinius rajonus su dominuojančiu laisvo užstatymo morfotipu.

  45. Išvados • Įdomu, tai, kad prieštaraujant B.Hillier tyrimams, gauti rezultatai sutampa su George Kikuchi teiginiais besiremiančiais socialinės disorganizacijos teorija (Social Disorganization Theory) ir rutininių veiklų teorija (Routine Activities Theory) bei kaimynysčių nusikalstamumo tyrimais JAV. Jis teigia, kad mažesnis visuomeninio transporto naudojimas yra susijęs su mažesniu nusikalstamumu; kaimynystės miesto centre pasižymi didesniu nusikalstamumu; mažesnis gyventojų skaičius kaimynystėje yra susijęs su mažesniu nusikalstamumu; didesnis užstatymo tankumas yra susijęs su didesniu nusikalstmumu; mažesnis gyventojų judrumas kaimynystėje yra susijęs su mažesniu nusikalstamumu, gyventojų homogeniškumas kaimynystėje (rasinis, etninis, socialinis) yra susijęs su mažesniu nusikalstamumu ir kt. (Kikuchi G. 2010). • Gauti preliminarūs tyrimų rezultatai išryškina unikalią Lietovos miestų problemą, leidžia progozuoti didesnio nesaugmo viešosiose erdvėse zonas ir numatyti prevencines priemones.

More Related